Neseniai baigėsi brandos egzaminų pagrindinė sesija. Dėl rusų kalbos kaip užsienio kalbos egzamino laiško užduoties kilo bene didžiausias triukšmas. Kritikos strėlės skriejo ir į lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temų kūrėjų daržą. O po matematikos egzamino 27-ąjį uždavinį perskaitė turbūt visi tie, kuriuos nors kiek domina matematika.
Pasak Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorės Rūtos Krasauskienės, ši sesija, kaip ir kasmet, sulaukė ir pagyrų, ir kritikos. Tiesa, R. Krasauskienei šiemet teko ir viešai atsiprašyti dėl nekorektiškos rusų kalbos užduoties, o drauge tai paskatino apsvarstyti, kaip galima pakeisti slaptumo taisykles, kad ateityje nebeliktų galimybės užkibti ant tokio kabliuko.
– Šiemet kilo triukšmas dėl rusų (užsienio) kalbos egzamino, kur abiturientai, tarp jų ir nuo karo Ukrainoje pabėgę jaunuoliai, turėjo rašyti laišką į Rusijos mokyklą dėl bendradarbiavimo. Viešai atsiprašėte – jaučiatės atsakinga už nekorektišką, kaip įvardijote, užduotį? Jūsų akimis, kuo ta užduotis buvo bloga? – LRT.lt paklausė R. Krasauskienės.
– Žinoma, vadovas yra atsakingas tiek už savo darbuotojų sėkmes, tiek už nesėkmes.
Šio laikotarpio kontekste užduotis buvo nekorektiška.
– Išsyk po egzamino komentuodama tokią užduotį NŠA aiškino, kad užsienio kalbos egzamino užduotimis siekiama laikančiuosius panardinti į tos šalies kontekstą. Tačiau, peržiūrėjus ankstesnių metų užduotis, toli gražu ne visose jose buvo nurodoma rašyti laišką į Rusiją. Tarkim, ankstesniais metais reikėjo rašyti laišką užsienio kalbų mokyklai dėl kalbos mokėjimo lygio nustatymo arba laišką pagalbos pagyvenusiems žmonėms projekto autoriams dėl savanorystės, taip pat interneto parduotuvei dėl prastos kokybės pirkinių.
– Be abejo, norime panardinti mokinius į tos šalies situaciją. Užduotys nėra identiškos, jos keičiamos, rengiamos pagal to dalyko brandos egzamino programą.
– Ir jūs sakėte, ir ministerija nurodė, kad bus atliekamas tyrimas dėl rusų kalbos egzamino užduoties. Kas buvo šių užduočių rengėjai? Kokie reikalavimai buvo jiems keliami?
– Užduočių rengėjai, kaip ir kasmet, yra žmonių grupė, joje yra ir aukštųjų mokyklų dėstytojų, ir mokytojų. Jie yra atrenkami viešųjų pirkimų konkurso būdu, kai perkama ši paslauga. Tyrimas dar nėra pasibaigęs.
– Jūs matote egzaminų užduotis kuriame nors etape?
– Ne. Užduotys yra rengiamos pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimus. Šio įstatymo pagrindu esame reglamentavę visas užduočių rengimo procedūras ir to laikomės.
– Ar išvis nėra galimybių užduotį keisti ypatingu atveju, pasikeitus aplinkybėms?
– Idealiu atveju tokių atvejų neturėtų būti. Dedame labai daug pastangų, kad užduotys būtų kokybiškai parengtos ir sukurtos. Žinoma, pasitaiko tokių situacijų, kai reikia labai greitų sprendimų, tačiau egzamino išvakarėse pakeisti užduoties tikrai neturime galimybių, nes būna iš anksto sudaryti užduočių išvežimo, atidavimo grafikai. Tikimės, kad ateityje tokių situacijų nepasitaikys. Galvojame, kaip keisti savo tvarkas ir taisykles, laikantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, mat egzamino užduotys yra riboto naudojimo, kad ateityje tokio precedento išvengtume.
– Vadinasi, keisite tvarką, kad būtų galimybė pakeisti užduotį?
– Kad būtų galimybė pakartotinai peržiūrėti, atsižvelgiant į kontekstą, laikmetį ir visokias kitokias situacijas.
– Plataus masto karas prasidėjo vasario 24-ąją, o egzaminas buvo laikomas birželį. Ar sulaukėte iš egzamino užduoties rengėjų grupės signalų, kad užduotis galbūt nekorektiška?
– Ne, nesulaukiau tokių signalų ir man labai dėl to gaila.
– Paaiškinkite: yra užduoties rengėjų grupė ir ji turi vadovą? Kas nors iš jų dirba Nacionalinėje švietimo agentūroje?
– Agentūros metodininkai egzamino užduotį rengia leidybai. Jie nėra dalyko specialistai. Jie daugiau atlieka autorių veiklos moderavimą, pačios užduoties maketo rengimo funkciją. Ir iš esmės su įslaptinta egzamino užduotimi gali susipažinti ribotas skaičius asmenų, tik tie, kurių darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su įslaptinta informacija. Vadovaujamės būtinumo ir pakankamumo principais, tai iš esmės tie žmonės, kurie su mumis sudaro sutartį dėl užduoties rengimo, įsipareigoja, kad ta užduotis atitiks egzamino programos reikalavimus, visus kriterijus, visus standartus.
Kaip jau sakiau, iš naujo peržiūrėsime principo taikymo ribas, žiūrėsime, kad atsirastų papildomas peržiūrėjimas, kuris galėtų užkardyti tokias situacijas.
– Pasibaigus tyrimui, užduoties rengėjų galėtų laukti nuobaudos?
– Na, matote, su užduoties rengėjais sutartis jau yra pasibaigusi. Iš esmės jie nėra agentūros darbuotojai. Jų misija pasibaigia, kai atiduodama leidybai. Bet imsimės visų įmanomų priemonių, kalbėsimės, priimsime sprendimus jau po komisijos išvados.
– Lietuvių kalbos egzamino literatūrinio rašinio temoms išsakyta priekaištų, kad užsienio vaizdavimo literatūroje temoje kaip rekomenduojamas pasiūlytas rašytojas Jurgis Savickis, kuris šia tema rašė novelėse, kurios neanalizuojamos mokykloje, o metų laikams atskleisti akivaizdus vienintelis Kristijonas Donelaitis. Ar pagrįsta tokia kritika, jūsų manymu?
– Kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Vieniems geros ir tinkamos užduotys, kitiems – ne. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad prie temų pateikti autoriai yra tik rekomendacinio pobūdžio, mokiniai galėjo remtis ir kitų autorių, kuriuos jie nagrinėjo, kūriniais. Kaip mane informavo kolegos, rašydami apie užsienio vaizdavimą mokiniai rėmėsi ir Salomėja Nėrimi, ir Antanu Škėma, ir Adomu Mickevičiumi, ir Vinco Mykolaičio-Putino kūryba. Nemažai mokinių rėmėsi ir to paties Jurgio Savickio novele „Jono Graužos nuotykiai“, kuri yra nagrinėjama mokykloje.
Kalbant apie antrąją temą, abiturientai rėmėsi ne tik K. Donelaičiu, bet ir, pasak vertintojų, Katiliškiu, Radausku, Mačerniu, Krivicku, Maironiu, kitų autorių kūryba.
Reikėtų suprasti, kad „rekomenduojama“ nėra privaloma. Galima remtis ir kitų autorių kūriniais. Bet žinoma, apie užduočių kokybę agentūroje diskutuojama.
– Apie matematikos egzaminą kalbama kaip apie paradoksą: jis buvo sunkus stipriems mokiniams, lengvas – silpniems. Po šio egzamino buvo išsakyta nuomonių, kad paskutinis, 27-as, uždavinys buvo per sunkus abiturientams, netgi sakyta, kad jis neatitinka mokyklos kurso programos. Taip pat pabrėžta, kad jo sprendimas užėmė daug laiko. Ar dėl šio uždavinio, taip pat kelių kitų, buvo kilę diskusijų tarp užduoties rengėjų dar rengimo etape?
– 27 uždavinys išties buvo sudėtingiausias. Jis pagal programą priskiriamas problemų sprendimo sričiai. Kaip jį vertina ekspertai ir egzamino darbų vertintojai, šis uždavinys visiškai atitinka egzamino programoje aprašytas problemų sprendimo strategijas. Turbūt galima teigti, kad problemų sprendimo gebėjimus mokiniai naujose, nestandartinėse situacijose dažnai parodo naudodami kartais ir savo pačių sukurtas įvairiausias strategijas.
Be abejonės, šis uždavinys buvo orientuotas į pačius stipriausius, pačius gabiausius mokinius. Kiek žinau, diskusijų rengimo etape dėl šio uždavinio nekilo, bet diskutavome su vertintojais jau po egzamino. Jie išsakė panašią nuomonę, kad per egzaminą buvo sudarytos galimybės ir pagal B kurso programą besimokiusiems mokiniams įveikti užduotį, sunkiai sprendžiamų uždavinių nebuvo didelis skaičius. Ankstesnių metų egzaminuose būdavo įvairių variantų ir būdavo daugiau sudėtingų uždavinių.
– O buvo išsprendusių šį uždavinį?
– Kiek žinau, taip. Ir matematikos šimtukų šiemet tikrai bus.
– Tiek, kiek esame pratę jų turėti? Ar, kaip kad sako mokytojai, šimtukų derlius bus kur kas mažesnis?
– Dar neturiu duomenų, nes vertinimo procesas dar nepasibaigęs.
– Po anglų kalbos egzamino kilo klausimų, ar klausymo užduotis atitinka B2 lygį, kuris ir yra tikrinamas brandos egzaminu. Turiu galvoje skaitinius apie plastiko perdirbimo revoliuciją, kosminį kostiumą, finansinį raštingumą. Ar tai jau aptarėte agentūroje, kokių buvo išsakyta nuomonių?
– Suprantu, kad vaikai buvo sutrikę, bet, kiek žinau, visa egzamino užduotis buvo sudaryta taip, kad B1 lygio užduočių būtų apie 40 proc., o B2 – apie 60 proc. Rengiant užduotis buvo tikrinama, kad konkrečiam lygiui priskiriama užduotis atitiktų to lygio reikalavimus. Kiek žinau, kiek komentavo kolegos, pasiekęs B2 lygį mokinys turėtų gebėti skaityti ir suvokti ir abstrakčius, ir specializuotus tekstus, susijusius su šiuolaikinėmis problemomis. Mano galva, tos užduotys yra įveikiamos.
– Istorijos egzaminas sulaukė pagyrimų dėl įdomių partizanų ir emigracijos, demografijos užduočių. Tačiau pedagogai ir šypsojosi, ir laidė kritikos strėles pamatę klausimą apie sėjomainą. Jis pavadintas neaktualiu šiuolaikiniam abiturientui. Ką manote?
– Turbūt užduoties tikslas nėra kalbėti vien apie aktualius dalykus. Juolab istorijos egzamine. Per jį buvo vertinama, ko apskritai buvo mokomasi. Kiek žinau, ši užduotis atitiko dalyko egzamino programą. Kalbant apie tam tikrus istorijos tarpsnius, reikėtų žinoti ir tokius dalykus, kad tai nebūtų išskirtinumas abiturientų žodyne.
– Norėčiau jūsų atsakymo į LRT.lt skaitytojo laišką. Sulaukėme tokio laiško: „Šiais metais egzamine visos analizuotos istorinės asmenybės buvo išskirtinai vyrai. Nebuvo nė vienos moters tarp analizuojamų šaltinių autorių, tekstai išskirtinai buvo sukoncentruoti apie vyrų įtaką istoriniams įvykiams, o visi klausimai apie istorines asmenybes taip pat buvo vien tik apie vyrus. Liūdina tai, kad agentūroje susiformavusi praktika neatspindėti moterų indėlio į pasaulio ir Lietuvos raidą yra naudojama metų metus. Būtų labai įdomu sužinoti Nacionalinės švietimo agentūros nuomonę apie tai, kodėl moterims Lietuvoje ir jos bei pasaulio istorijoje vis dar neatsiranda vietos. Ar jie mano, kad pasenę patriarchaliniai požiūriai vis dar aktualūs šiuolaikiniam jaunimui?“
– Pasižiūrėjome, kad ir istorijos dalyko programoje, ne tik egzamino programoje, kalbant apie Lietuvos istoriją, yra vienintelė moteris – Nijolė Sadūnaitė. Bet aš labai tikiuosi, kad padėtis pasikeis atnaujinus bendrojo ugdymo programą. Mes pasiimame šį klausimą iš šio laiško, nes manome, kad tai išties yra aktualu.
