Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad nors dvi savaites trukęs opozicijos protestas nebuvo šviesiausias šios Seimo kadencijos laikotarpis, visgi tai, anot jos, yra tik menkas epizodas ir laikui bėgant jis pasimirš. Interviu portalui LRT.lt parlamento vadovė sakė negalinti sutikti su valdantiesiems metama kritika ir teigė, jog opozicija Seime dar niekada negyveno taip komfortiškai.
– Opozicijos protestas truko dvi savaites. Jūs sakėte, kad tai labiau pakenkė Seimo įvaizdžiui nei jo darbui. Žinome, kad Seimas jau ne vienus metus turi gana žemą gyventojų vertinimą. Kaip Jums atrodo, kokią žinią iš visos šitos situacijos išsineš visuomenė, rinkėjai?
– Manau, kad Seimo reputacija priklauso nuo kiekvieno Seimo nario darbo. Šios pora savaičių tikrai nebuvo šviesiausias šios kadencijos Seimo darbo laikas, bet aš pernelyg to nesureikšminčiau, kadangi tai yra ir pakankamai trumpas epizodas. Šioje kadencijoje jau ne kartą yra sakyta, ir, manau, pagrįstai, kad iššūkių, sudėtingų aplinkybių, įtampų, ateinančių iš išorės, yra kaip niekada daug.
Man tai buvo proga dar kartą peržvelgti Seimo darbo statistiką, pasidomėti, kaip ankstesnėse kadencijose viskas vykdavo, bičiuliškai, neformaliai pasikalbėti su kai kuriais opozicijos atstovais. Iš tikrųjų, bendra išvada yra tokia, kad mažai buvo tokių kadencijų, kai opozicija taip patogiai, komfortiškai jaustųsi. Ir tai nėra mano žodžiai. Tai kai kurių opozicijos atstovų žodžiai.
Tai yra vienas iš politinės kovos elementų. Natūralu, kad kai koalicija neturi didelio balsų rezervo, kaip yra mūsų atveju, kai dalis ministrų yra ir Seimo nariai, jie turi išvažiuoti, tuomet staiga gali nesusidaryti dauguma, opozicija susivienijusi gali trikdyti Seimo darbą.
Ar verta tai daryti? Štai čia yra atviras klausimas. Mano giliu įsitikinimu, apie tai kalbėjau ir su kolegomis, tokiomis aplinkybėmis, kai vyksta karas Ukrainoje, kai sprendimų priimti reikia labai daug, kai Teisės ir teisėtvarkos komitete ne vien valdančiųjų, bet mūsų bendrų projektų yra susidariusi 80-ies eilė, blokuoti posėdžius reiškia daryti žalą patiems sau.
Džiaugiuosi, kad ši situacija kaip ir išsisprendė. Viliuosi, kad tai ir bus toks trumpas šios kadencijos epizodas.
– Kritikos valdančiajai daugumai turėjo ne tik opozicija, bet ir prezidentas. Tiek ir metiniame pranešime, tiek ir iki jo šalies vadovas išsakė kritikos, teigė, kad balsuojama ne už ar prieš konkretų pasiūlymą, o tam, kad oponentui būtų parodyta jo vieta. Jūsų akimis, kiek pagrįsta tokia kritika? Buvo klaidų iš valdančiųjų pusės padaryta?
– Žinoma, kad kiekviena valdančioji dauguma daro klaidų, dėl kurių galima ją sukritikuoti. Kritikuoti reikia, kai ta kritika yra pagrįsta. Matyt, ir mes esame padarę tokių klaidų. Viena iš jų buvo sprendimas peržiūrėti pirmininkaujančių posėdžiams sąrašą. Vien dėl to, kad tai buvo per ankstyvas sprendimas, to tikrai nereikėjo.
Opozicija užsikabino už to kaip už kabliuko ir tada garsiai trinktelėjo durimis, išėjo iš Seimo posėdžių salės. Bet šiaip žmogui, žvelgiančiam į Seimo darbą iš šono, manau, tai atrodo nesvarbūs, antraeiliai dalykai ir tikrai ne tai, dėl ko norėtum su žmonėmis, kuriuos išrinkai ir kuriais pasitiki, ginčytis.
Kalbant apie prezidento poziciją, manau, kad kaip tik metiniame pranešime jis gana santūriai kalbėjo apie tą situaciją ir į ją pernelyg nesigilino. O dėl požiūrio, kad ši valdančioji dauguma kažkaip ypatingai riboja opozicijos teises reikštis, aš tikrai turiu kitą nuomonę.
Yra skaičiai, faktai. Visų pirma, niekada valdyboje nebuvo tiek opozicijos atstovų, kiek yra dabar. Jei opozicijai pavyktų dar ir lyderį išsirinkti, o to jiems labai linkiu, tai tuomet būtų lygios jėgos valdyboje, o valdantiesiems tai yra papildoma įtampa. Kita vertus, yra daug papildomų pliusų iš to, nes valdyboje yra didžiųjų frakcijų atstovų.
Kitas dalykas, sakoma, kad pasiūlymai atmetami vien pažiūrėjus į pavardes, taip tikrai nėra. Vien praėjusį antradienį, pirmoje dienos pusėje, buvo priimti du projektai, kurių iniciatoriai buvo iš opozicijos – Laima Nagienė ir Lukas Savickas. Tokių priimtų projektų dabar turime bent 36 per pirmuosius pusantrų kadencijos metų. Virš 150 opozicijos inicijuotų projektų jau yra pateikta.
Tie skaičiai kalba patys už save. Ir opozicijos atstovai tai pripažįsta, jie negali nepripažinti skaičių, neatsižvelgti į tai.
Turiu su kuo paluginti. Prieš tai buvusią kadencija charakterizuoja tai, kad prie mikrofono išėjus man „valstiečių“ atstovas tiesiog neleido pateikti įstatymo. Galima sakyti, nuvarė nuo mikrofono, nes atrodė, kad negaliu to įstatymo projekto pateikti.
Tokių dalykų net įsivaizduoti nebūtų galima šioje kadencijoje. Tokio pobūdžio kritiką atmetu, bet pripažįstu, kad klaidų daro visi.
– Minėjote praėjusią kadenciją. Buvo atvejis, kai vienas iš Seimo narių teigė, kad Jūs neturėtumėte teikti įstatymo projekto dėl pagalbinio apvaisinimo, nes tuo metu laukėtės, o besilaukianti moteris, pasak jo, negali pristatyti tokio projekto. Tai tokia labai asmeniška replika, pritaikyta tuo metu būtent Jums. Šioje kadencijoje iš abiejų pusių yra tokių asmeniškumų?
– Asmeniškumų, deja, pasitaiko, jų visada yra. O Seimo salėje, stebint Seimo posėdžius, akivaizdu, kad yra politikų, kurie yra labiau linkę nesirinkti žodžių ir leidžia sau balansuoti ant įžeidimo ribos.
Aš pati praėjusioje kadencijoje dirbau Etikos ir procedūrų komisijoje ir pamenu tuos, sakykime, usual suspects (įprastus įtariamuosius) vis svarstydavome. Tai, aišku, Petras Gražulis, jau daugelį kadencijų čia buvęs ir nuolat patenkantis į etikos sargų akiratį. Bet bendra nuomonė, nuostata buvo tokia, kad taip, mes norime, kad Seimo nariai rinktųsi žodžius, elgtųsi pagarbiai, kad suprastų, jog žmonės mato tai, ką mes sakome Seimo salėje.
Taip pat skaitykite
Drauge puikiai suprantame, kad politikai kitų politikų atžvilgiu Seimo salėje sau gali leisti, sakykime, tokius griežtesnius pasisakymus nei bet kurio kito piliečio atžvilgiu. Tai yra ta politinė realybė, ji ir tas žanras leidžia šiek tiek praplėsti ribas.
Ar aš, kaip Seimo pirmininkė, norėčiau, kad mes tik gražiai, mandagiai kalbėtume? Žinoma, norėčiau to ir raginu kolegas laikytis šito, bet yra pora Seimo narių ir vienoje, ir kitoje pusėje, kurie įsiaudrinę sau leidžia kalbėti įžeidžiau.
Kai taip atsitinka, na, yra tam tikros procedūros numatytos Seimo statuto, taip pat ir Etikos ir procedūrų komisija. Beje, su kolegomis Dialogo grupėje kalbėjome apie tai, kad ir Dialogo grupė gali būti ta erdvė, į kurią mes atsinešame štai tokius skaudulius, kuriais galbūt norime pasidalyti, kad nereikėtų daryti demaršų.
– Opozicija vis primena kadencijos pradžios ir, galima sakyti, rinkimų kampanijos pažadą apie kitokią politinę kultūrą. Visgi matome, kad ginčų ne mažiau nei praėjusioje kadencijoje ar, turbūt, bet kurioje kitoje kadencijoje, buvusioje iki šiol. Kodėl nepavyksta tesėti to pažado ir įskiepyti kitokios politinės kultūros?
– Manau, kad politinė kultūra visgi keičiasi ir į gerąją pusę. Ją keičia tai, kad į Seimą ateina daugiau jaunesnių žmonių, moterų, tai yra kad Seimas darosi įvairesnis, labiau atstovaujantis visai visuomenei ir tai, mano galva, yra didžiulis pliusas. Taip mes einame į priekį.
Kalbant apie tą politinio veikimo kultūrą, tai tikrai šioje kadencijoje niekam nėra tekę nepateikti įstatymo vien dėl savo lyties ar sveikatos būsenos. Manau, kad ir tai yra tam tikra pažanga.
Jei mes žvelgiame į situaciją Lietuvoje taip objektyviai, racionaliai, atsakingai, tai mes suprantame, kad reikia ne per tris dienas parengti kokius nors pasiūlymus, o porą mėnesių dirbti, vertinant lėšų poreikį, matant visą paveikslą.
Taip, ta pažanga priklauso nuo kiekvieno Seimo nario ir kiekvienas turi jausti atsakomybę. Kai kurie pasirenka būti pastebėti žiniasklaidos, žmonių per savo neigiamą veikimą ir su procedūrinėmis priemonėmis nelabai ką gali padaryti. Tas žanras taip pat egzistuoja ir šios kadencijos Seime.
– Kokia buvo reakcija valdančiosios koalicijos viduje į opozicijos protestą? Kokios vyko diskusijos?
– Sakyčiau, kad buvo šiokios tokios nuostabos, nes ta reakcija buvo perteklinė. Iš esmės tai, kas įvyko, buvo gana įprastas apsikeitimas tam tikrais procedūriniais veiksmais. Opozicijai paprašius pertraukos ir atidėjus sprendimą dėl ministro interpeliacijos iki kito eilinio posėdžio, buvo sušauktas neeilinis posėdis lygiai tam pačiam klausimui, jame kiekvienas Seimo narys galėjo dalyvauti ir turėjo tokią galimybę. Jis vyko trečiadienį, darbo metu, tuose pačiuose Seimo rūmuose, kur vyksta komitetų ir komisijų posėdžiai.
Sakyčiau, kad motyvo tokiai stipriai reakcijai trūkumas šiek tiek kėlė nuostabą.
Manau, tiesiog buvo įvertinta ir tai, kad dalis ministrų, ypač birželio mėnesį, labai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose formatuose, tai yra iš dalies susiję su Ukrainos narystės ES siekiu, tai tikrai vyksta daug įvairių forumų. Taip pat dėl pasirengimo ir NATO viršūnių susitikimo Madride.
Tai dalis valdančiųjų ir, žinoma, opozicijos atstovų, bet ypač ministrai, turi tą papildomą atsakomybę ir tokiu būdu, žinoma, mūsų 74 dauguma kai kuriais atvejais šiek tiek aptirpsta. Susivienijusi opozicija tai ir išnaudojo.
– O ar buvo kalbama, kas bus, jeigu bus – jeigu jie nepareis, jeigu jie blokuos projektus, toliau neleis darbotvarkės patvirtinti ir pan.?
– Be abejo. Bet vėlgi, bet kuriuo atveju Seimas veikia – yra valdančioji dauguma ir ji gali priimti sprendimus. Jei opozicija priima sprendimą nedalyvauti posėdžiuose, na, tuomet tikrinama, ar valdančioji dauguma yra susibūrusi, susitelkusi ir gali priimti sprendimus.
Manau, kad bet kuriam blaiviai mąstančiam žmogui akivaizdu, kad opozicija savo darbo nepadarys ir savo rinkėjų pasitikėjimo neatlieps, jei tiesiog nevaikščios į darbą. Nors nebus labai konkrečių, tarkime, piniginių sankcijų ar kokių nors baudų, tai visgi bus tam tikra moralinė atsakomybė.
Mano galva, vis tiek tokia situacija ilgai negali tęstis ir iš esmės nuo pat pirmųjų dienų mes girdėjome, buvo akivaizdu, kad opozicija nėra visiškai vieninga, kad yra frakcijų, kurios labai ryškiai reiškiasi ir, sakyčiau, mėgina vis pakurstyti tą nesantaikos ugnį.
Buvo ir daugiau valstybiškai galvojančių tradicinių frakcijų, kurios ne tiek dėmesio norėjo, kiek ieškojo kaip tik konstruktyvesnių būdų, kaip kuo greičiau grįžti į įprastą darbo ritmą, juolab kad ir klausimų, kaip minėjau, yra daug, dėl kurių mes drauge dirbame.
Vienas iš jų yra vietos savivaldos įstatymas, kur tikrai didžiulis darbas jau padarytas, pirmiausia – dėl Konstitucijos pakeitimo, dėl tiesioginių merų rinkimų. Atrodė, jei pažiūrėsime atgal į 2021 metus, į jų pradžią, opozicija ir pozicija nesusitars dėl merų rinkimų modelio, bus labai sunku tuos 94 balsus surinkti, kad Konstitucija būtų pakeista. Visa tai mums pavyko padaryti. Ir darbo grupė po labai ilgų diskusijų numatė Vietos savivaldos įstatymo kontūrus. Štai čia vėlgi labai reikia užbaigti mūsų bendrą darbą, kad rinkimai kitų metų pavasarį galėtų vykti sklandžiai, kad jie galėtų įvykti taip, kaip ir turėtų.
Tokių klausimų, kaip dabar mėgstama sakyti, telkiančių, yra tikrai ne mažiau nei skaldančių.
– Bet žiūrėkite – opozicija pateikė reikalavimų sąrašą, tokį gana išsamų, bet iš jo galiausiai liko tik tai, kad jų siūlymai būtų įtraukti į darbotvarkę. Jūs juos įtraukėte, bet pateikimo – pirmojoje – stadijoje nepritarėte. Tai galima sakyti, kad valdantieji išlipo iš balos sausi.
– Reikia įvertinti tai, kad susitikimų ir pokalbių buvo nemažai. Aš pati buvau nuėjusi į Kovo 11-osios salę, atsakinėjau į kai kuriuos opozicijos klausimus ir priekaištus, ir ministras Dainius Kreivys buvo nuėjęs ten pat, komentavo jų siūlymą dėl elektros rinkos liberalizavimo, buvo ilgas susitikimas.
Taip pat skaitykite
Įvertinti reikia ir tai, kad paskutiniame Dialogo grupės susitikime aiškiai pasakiau, kad yra vienas pasiūlymas opozicijai. Apie jį nuo pat pradžių kalbėjo socialdemokratų frakcija ir valdantieji pasiūlė, kad Vyriausybė drauge su opozicija per vasarą dirbtų ir ruoštųsi rudens iššūkiams.
Jei mes žvelgiame į situaciją Lietuvoje taip objektyviai, racionaliai, atsakingai, tai mes suprantame, kad reikia ne per tris dienas parengti kokius nors pasiūlymus, o porą mėnesių dirbti, vertinant lėšų poreikį, matant visą paveikslą. Tai, aišku, geriausiai mato Vyriausybė, nes turi visus duomenis ir dirba su tuo, rengia biudžeto projektą. Toks, manau, labai racionalus pasiūlymas nuskambėjo opozicijai.
Paskutiniame Dialogo grupės posėdyje daugiausia kalbėta buvo apie tai, kada jie galės pateikti savo keturis projektus, tuos, kurie skubiausi buvo, ir labai svarbu buvo jiems, kad tai būtų padaryta antradienį rytiniame posėdyje, į tai buvo atsižvelgta.
Aš tuomet taip pat pasakiau, kad jokių įsipareigojimų valdančioji koalicija, nei viena jos frakcija, dėl palaikymo po pateikimo negali duoti, tačiau mes galime kalbėti apie tai, kad vienas ar kitas projektas tikrai neturėtų būti atmestas, nes visiškas atmetimas reiškia, kad tik po pusmečio jis gali grįžti į darbotvarkę, o grąžinimas tobulinti po pateikimo yra toks tarpinis variantas ir leidžia kalbėti apie tolimesnius žingsnius.
Tačiau kai kurie kiti mūsų frakcijos nariai, galbūt, kitaip mato prioritetus ir tarp jų prioritetinių 5 ar 10 klausimų civilinės sąjungos ar partnerystės visiškai nėra.
Dar pridursiu galiausiai, kad dėl vieno iš projektų, kuris buvo pateiktas, tai yra neapmokestinamojo pajamų dydžio projekto, net patys opozicijos nariai pripažįsta, kad jis labai ydingai suformuluotas. <...> Jo tobulinimas, galbūt susiejimas su kokiais nors kitais dydžiais yra visiškai racionalus kelias. Tai aš tikiuosi, kad per vasarą su tuo bus padirbėta ir mes grįšime rudenį su naujais, galbūt, bendrais projektais.
– Tai suprantu, kad tiems siūlymams visiškai durų neužtrenkiate?
– Taip, be abejo. Toks pažadas nuskambėjo iš valdančiųjų pusės, kad per vasarą vyks darbas, orientuojamas į rudenį, vertinant, kaip keičiasi situacija, o ji, kaip matome, yra labai neapibrėžta. Šokinėjančios dujų kainos ir visi kiti faktoriai reikalauja solidaus pasiruošimo.
– Iš skirtingų pusių vis pasigirsta kalbų apie nesutarimus ar užgautas ambicijas pačioje valdančiojoje daugumoje. Kiek tiesos yra tokiose kalbose?
– Sakyčiau, kad nuotaikos yra visiškai darbinės, manau, kad bendradarbiavimas tarp koalicijos partnerių yra dalykiškas, geras, nuolatinis. Tai tokio realaus pagrindo tokioms kalboms aš nematau.
– Į Seimo darbotvarkę turėtų greitu metu grįžti Civilinės sąjungos projektas. Pateikimo stadijoje jam pritarė 70 Seimo narių. Kaip manote, kaip keisis tas palaikymas vėlesniuose balsavimuose?
– Palaikymas, tikiuosi, išliks, nors reikia pripažinti, kad kai kurie Seimo nariai pateikimo stadijoje lengviau paspaudžia pliusiuką nei vėlesnėse stadijose. Tai, žinoma, priklauso ir nuo to, kaip jie vertins korekcijas komitete.
Šiuo metu Teisės ir teisėtvarkos komitete iš dalies ir dėl boikoto yra susidariusi labai ilga eilė neapsvarstytų projektų. Dėl to šiek tiek atsilikome nuo anksčiau numatyto darbo ritmo ir Civilinės sąjungos įstatymo projektas jau galėjo būti Seimo darbotvarkėje, bet kol kas jis turi būti apsvarstytas komitete. Žiūrėsime, kaip jis bus pakoreguotas, ir kai ateis eilė, įtrauksime į darbotvarkę.
– Civilinė sąjunga, narkotinių medžiagų dekriminalizavimas visiško palaikymo neturi ir pačioje koalicijoje. Turbūt nereikėtų tikėtis, kad, tarkime, krikdemai puls palaikyti tokių projektų, bet nepalaikančių yra ir Liberalų sąjūdžio gretose. Tarkime, partnerystės įteisinimas yra įrašytas į Jūsų partijos programą. Kaip Jūs, kaip partijos pirmininkė, galvojate elgtis su tais, kurie balsuoja iš esmės prieš partijos programą?
– Taip, partnerystė yra programoje. Aš pati, kaip dirbusi Žmogaus teisių komitete praėjusioje kadencijoje, partnerystės klausimą visada laikiau vienu iš svarbių prioritetinių mūsų programos klausimų. Tačiau kai kurie kiti mūsų frakcijos nariai galbūt kitaip mato prioritetus ir tarp jų prioritetinių 5 ar 10 klausimų civilinės sąjungos ar partnerystės visiškai nėra.
Ypač tie Seimo nariai, kurie kandidatuodami vienmandatėse apygardose visiškai neslėpė savo konservatyvesnių pažiūrų į civilinę sąjungą, partnerystę. Taip, tam tikras nuomonių išsiskyrimas yra ir tai jokia paslaptis. Tie keli Seimo nariai yra deklaravę labai atvirai ir per rinkimus, kad štai yra tam tikros nuostatos, dėl kurių jie konservatyvesni nei dauguma liberalų ar liberalių rinkėjų.
– Teko girdėti, kad kai kurių Liberalų sąjūdžio politikų, pavyzdžiui, Viktoro Pranckiečio, buvo paprašyta nedalyvauti balsavime dėl Kęstučio Navicko interpeliacijos, nes jie būtų ją palaikę, o palaikymas reikštų koalicijos sutarties nesilaikymą. Kokią įtaką tokios situacijos daro tiek pačiai koalicijai, tiek partijai?
– Dėl raginimų, tai žinote, klausimų per dieną mes apsvarstome kartais 20, kartais 30 ir tikrai būna nuomonių išsiskyrimų visose frakcijose, patikėkite manimi.
Kalbant konkrečiai apie ministro interpeliaciją, V. Pranckietis, kuris yra Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, visiškai neslepia savo kritiško požiūrio į ministrą ir čia mūsų nuomonės išsiskiria. Aš manau, kad kol ministras turi premjerės pasitikėjimą ir kol nėra labai svarių argumentų prieš jį, jis tikrai turėtų būti palaikomas. Čia V. Pranckiečio nuomonė skiriasi nuo mano ar nuo daugumos mūsų frakcijos.
– Bet ar ta nuomonė, kurią jis reiškia apie vieną iš koalicijos ministrų, turi neigiamą poveikį, žalą koalicijai?
– Koaliciją sudaro 74 Seimo nariai, natūralu, kad įvairiausiais klausimais pas mus pasitaiko nuomonių išsiskyrimų – tiek tarp frakcijų, tiek ir frakcijų viduje. Ir dėl mokesčių politikos, pavyzdžiui, tiek liberalai, tiek, tikriausiai, ir Laisvės partija kai kuriais atvejais šiek tiek skeptiškai žvelgia į kai kuriuos mokesčius ar norėtų kažkokių greitesnių sprendimų dėl klausimų, kurie didiesiems koalicijos partneriams mažiau priimtini.
Bet tai yra normali darbinė situacija. Lygiai taip pat frakcijų viduje yra skirčių. Minėjote ir TS-LKD pavyzdį, ir, turbūt, Liberalų sąjūdžio frakcijoje taip pat yra ir liberalesnių, ir šiek tiek konservatyvesnių žmonių, bet esmė yra ta, kad koalicijos viduje yra kur kas daugiau dalykų, kurie mus sieja, negu tokių, kurie skiria.
Taip pat skaitykite
Aš džiaugiuosi galėdama pasakyti, kad kaip tai buvo pačioje pradžioje kadencijos, taip pat yra ir dabar.
Nepaisant visų iššūkių, nepaisant COVID-19, nepaisant hibridinės atakos, dabar karo Ukrainoje, mes labai aiškiai jaučiame ir matome, kiekvieną dieną dirbdami, kad mus siejančių dalykų vertybių prasme, esminių principų prasme [yra daugiau]. Mes tikrai esame kolegos, siejami bendrų požiūrių.
– Pavasario sesija baigiasi, galima galvoti apie rudens darbus. Kokie svarbiausi projektai nuguls rudens darbotvarkėje?
– Žinoma, rudens darbotvarkė dar bus ruošiama, bet biudžetas visada rudens darbotvarkėje yra esminis klausimas ir šiemet tokioje neapibrėžtoje situacijoje tai yra ypač svarbu. Niekas, žinoma, vasarą ilsėtis nesiruošia, nes bus daug darbų rengiantis rudeniui.
Žiūrėsime, kiek numatytų klausimų pavyks apsvarstyti dabar, pavasario sesijoje, ar kas iš jų bus perkelta į rudenį. Bet aš viliuosi, kad tiek Rinkimų kodeksas (sprendimas dėl Rinkimų kodekso buvo priimtas kitą dieną po pokalbio su Seimo pirmininke – LRT.lt), tiek Vietos savivaldos įstatymas bus sėkmingai užbaigti iki birželio 30 dienos.
– Dėl Vietos savivaldos įstatymo – ar jau galima aiškiai pasakyti, kuo merai po 2023 metų rinkimų skirsis nuo merų, kurie veikia dabar?
– Iš esmės visi pagrindiniai akcentai yra sudėlioti ir toks bendras sutarimas, bent jau tarp darbo grupėje dalyvavusių valdančiųjų ir opozicijos, yra. Meras išlieka pakankamai stiprus ir net, formaliai žiūrint, galbūt stipresnis, nei buvo anksčiau. Esminis dalykas yra tai, kad meras renkamas tiesiogiai, buvo labai svarbu tai išspręsti šioje kadencijoje ir džiaugiuosi, kad tai mums pavyko šiek tiek anksčiau, pakeitus Konstituciją.
Galbūt tai ir yra esminis dalykas, kad buvo skirtingos koncepcijos dėl mero stiprumo, jam suteikiamų galių, bet visgi buvo pasilikta prie to, kad įstatymo jam suteikti įgaliojimai ir veikimo erdvė yra pakankamai platūs. Ar merai bus lygūs, priklausomai nuo savivaldybės? Tikrai ne, mes puikiai suprantame ir asmeninių savybių, ypač kalbant apie tiesiogiai renkamus lyderius, reikšmę. Tad, matyt, matysime įvairių merų.
Bet tas rezultatas, kuris išėjo iš darbo grupės ir kuriam, tikiuosi, be ypač didelių korekcijų pritars Seimas, yra didelio kompromiso rezultatas, pakankamai pozityvus ir teisiškai švarus, kas taip pat, žinoma, tokioje situacijoje yra svarbu, prisimenant, kaip ankstesnėse kadencijose visgi buvo užprogramuotos teisinės problemos, skubiai keičiant vietos savivaldos įstatymą.
– Apie savivaldos rinkimus dar kol kas kalbama atsargiai, bet kai kurios partijos jau rikiuoja kandidatus. Ar Liberalų sąjūdis jau žino, kas bus jų kandidatais didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje?
– Be abejo, mes dėliojamės strategiją, taktiką. Akivaizdu, kad turime stiprių merų dabar, turime savivaldybių, kuriose tikrai yra ryškių lyderių, patyrusių politikų, kaip Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, taip pat turime du jauniausius Lietuvos merus – Trakų merą Andrių Šatevičių ir Tauragės merą Dovydą Kaminską. Tad tikrai turime puikių lyderių.
Turime šešis ar septynis skyrius, kur tikrai tikimės turėti merus, taip pat ir papildomai porą skyrių – miestų, miestelių, kur galėtume turėti. Planai yra pakankamai ambicingi – išlaikyti tai, ką jau turime, ir, žinoma, stiprinti tuos skyrius, kurie yra perspektyvūs.
Kalbant apie didelius miestus, dar nesame patvirtinę kandidatų, tačiau, žinoma, idėjų turime įvairių ir potencialių kandidatų turime ne po vieną. Tik Klaipėdoje jau yra numatytas kandidatas, ten skyrius jau gana anksti apsisprendė, o kituose miestuose sprendimais dar nustebinsime.
– Tokia yra praktika, kad dažnai ir Seimo nariai kandidatuoja į merus. Turint omenyje valdančiosios daugumos trapumą, ar Liberalų sąjūdis leis Seime vienmandatininkams kandidatuoti į merus? Jei jie bus išrinkti, jų vietai užimti vyks nauji rinkimai, o juose pergalė jūsų kandidatams tikrai nebūtų garantuota.
– Toks iššūkis egzistuoja, bet, kaip minėjau, patvirtintų tokių kandidatų visuose miestuose tikrai neturime. Dar šie klausimai bus sprendžiami, bet Liberalų sąjūdis paprastai nedraudžia Seimo nariams kandidatuoti merų rinkimuose ir tie ryškūs kandidatai, kurie savo mieste, savo vienmandatėje turi didžiulį įdirbį, gali svarstyti tokią galimybę ir, manau, turėtų ir partijos palaikymą.
– Jau kurį laiką iš Seimo salės tenka girdėti jūsų pusėn skriejančias replikas dėl prezidento rinkimų. Ar svarstote dalyvauti? Būsite kandidate?
– Mano pozicija šiuo klausimu niekaip nepasikeitė nuo to laiko, kai manęs ėmė apie tai klausinėti, čia gal prieš kokį pusmetį, tai sprendimo neturiu. Liberalų sąjūdis apsispręs dėl kandidatų 2024 metų rinkimuose apytikriai kitų metų vasarą, kai vyks suvažiavimas, tuomet bus atsakyta į visus klausimus.
