Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė tradicinį metinį pranešimą. Trečią kartą stojęs prieš Seimo narius skaityti metinio pranešimo, G. Nausėda kalbėjo, kad vos pradėję šių metų pradžioje drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID-19, tapome dar vieno tragiško – karo Ukrainoje – įvykio liudininkais. Šalies vadovas teigė, kad Rusijos visa jėga atnaujintas karas prieš Ukrainą parodė, kad baigėsi Lietuvai ir visai Europai tekęs taikos ir sąlyginės ramybės laikotarpis.
„Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo žengėme greitų pokyčių keliu. Įtvirtinome Lietuvos valstybingumą bei nepriklausomybę. Paklojome modernios ekonomikos ir gyvybingos pilietinės visuomenės pamatus. Jau beveik 30 metų vadovaujamės piliečių priimtos demokratinės Konstitucijos priesakais.
29 metus savo šalyje nematome okupacinės kariuomenės karių. 18 metų esame aktyvūs NATO ir Europos Sąjungos nariai. Visa tai – ypatingi pasiekimai. Jie rodo, kad, iškovoję laisvę, nesėdėjome sudėję rankų“, – dėstė G. Nausėda.
Trys svarbiausios kryptys
Jis kalbėjo, kad per tris dešimtmečius daug nuveikėme, siekdami prisitaikyti prie kaimynystės, kuri per amžius buvo ir agresyvi, ir nestabili. Todėl, kaip teigė šalies vadovas, šiandien gebame drąsiai pasitikti pavojų, tvirtai ginti savo principus ir tiesti pagalbos ranką tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
Prezidentas teigė, kad turime daryti viską, ko reikia Lietuvos žmonių gerovei bei valstybės klestėjimui, o tai reiškia būtinybę veikti trimis svarbiausiomis kryptimis.
„Pirma, mes privalome visomis išgalėmis remti Ukrainą ir jos žmones kovoje už laisvę, orumą ir geresnę ateitį. Tai stiprina ir mus pačius.
Antra, turime visais būdais riboti į patvaldystės, imperinio mąstymo ir teritorinės ekspansijos kelią grįžusios Rusijos agresiją, kartu siekdami išlaikyti tarptautinėmis taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.
Trečia, ir svarbiausia, mūsų pareiga – bendromis jėgomis užtikrinti, kad pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje Lietuvos valstybė išliktų stipri, atspari, auganti ir pasitikinti savimi“, – vardijo šalies vadovas.
Jis teigė besididžiuojantis tuo, jog gali pasakyti, kad su pirmuoju uždaviniu tvarkomės tiesiog pavyzdingai. Anot jo, pirmosiomis karo dienomis, savaitėmis ir mėnesiais Lietuvos žmonės demonstravo susižavėjimo vertą vienybę ir solidarumą, o Lietuvos ir Ukrainos bendrystę išreiškėme ne tik mėlynai geltonų vėliavų jūra, bet ir nuoširdžiu svetingumu.
„Atviromis širdimis priėmėme dešimtis tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių. Apgaubėme juos dėmesiu ir rūpesčiu. Iki šiol dosniai aukojame, kad Ukrainos žmones, kad ir kur jie būtų, pasiektų gyvybiškai svarbi humanitarinė pagalba. Vieni pirmųjų pradėjome teikti ir karinę paramą Ukrainai. Perduodame jai tiek ginkluotės ir amunicijos, kiek galime sau leisti, išlaikydami Lietuvos gynybinį pajėgumą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis teigė, kad esame vieni lyderių ir pagal privačiai siunčiamos karinės pagalbos kiekį. Prezidentas dėstė, kad Ukrainos gynėjai šiandien naudoja šaudmenis, važiuoja automobiliais, naikina priešo orlaivius ir tankus raketomis, vykdo žvalgybą ir koreguoja artilerijos ugnį bepiločiais aparatais, gautais iš Lietuvos.
„Užtikrinu, kad Lietuva ir toliau rems Ukrainą visomis priemonėmis. Remsime, nes ji yra mūsų broliška šalis, kovojanti už savo ir mūsų laisvę. Remsime, nes tikime tvirta ukrainiečių tautos valia kurti nepriklausomą ateitį. Tikime jos ateitimi Europos Sąjungos šeimoje.
Sugrįžus taikai – o ją būtinai grąžins Ukrainos didvyrių galia ir pasiaukojimas – Lietuva padės ukrainiečiams atstatyti savo šalį.
G. Nausėda
Sugrįžus taikai – o ją būtinai grąžins Ukrainos didvyrių galia ir pasiaukojimas – Lietuva padės ukrainiečiams atstatyti savo šalį. Mes tam ruošiamės jau šiandien. Man tai yra asmeninis įsipareigojimas. Savo akimis mačiau sugriautus ukrainiečių namus, iš kurių liko tik pajuodusios sienos. Dar skaudžiau išgyvenu dėl nepataisomai sužalotų žmonių gyvenimų“, – Seimo salėje pranešimą skaitė prezidentas.
Jis sakė tikintis, jog dėl paramos Ukrainai sutarti pavyks visiems, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų ar prioritetų. Nes karas Ukrainoje, kaip teigė šalies vadovas, – visų mūsų karas. Karas prieš gaivalą, kuris jau buvo mus 50-čiai metų „išvadavęs“ nuo žmogiškojo orumo, valstybingumo ir laisvės.
„Neleisime blogiui triumfuoti dar kartą. Šiandien Ukrainoje sprendžiamas visos Europos likimas. Todėl labai svarbu pažaboti Rusijos imperines ambicijas, veikiant išvien su mūsų draugais ir sąjungininkais. Šiandien jų – kaip niekad daug.
Pirmiausia turime užtikrinti, kad ES ir NATO šalys veiktų vieningai, greitai ir ryžtingai. Laikau tai savo pagrindiniu tikslu. Telkdamas paramą Ukrainai ne kartą susitikau su JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių vadovais“, – dėstė prezidentas.
Jis kalbėjo, kad ypatingą dėmesį skyrė vieningos regioninės pozicijos formavimui su artimiausiais kaimynais – Lenkija, Latvija, Estija, Šiaurės šalimis. Palaikau konstruktyvų darbinį ryšį su ES ir NATO institucijų vadovais. Nuo pat vasario mėnesio pagrindinė pokalbių ir susitikimų tema buvo Rusijos agresija Ukrainoje.
„Nuosekliai siekiau perduoti aiškią ir nedviprasmišką žinią, kad viso laisvojo pasaulio pareiga yra padėti Ukrainai ir duoti atkirtį Rusijai. Tą patį darė ir Seimo nariai, ir Vyriausybė, ir visas Lietuvos diplomatinis korpusas.
Rezultatai – prieš mūsų akis. Jau pirmosiomis karo savaitėmis ES paskelbė beprecedentes sankcijas, kurių tikslas – reikšmingai apriboti Rusijos finansines ir ekonomines, taip pat technologinio atsinaujinimo ir pažangos galimybes.
Šios sankcijos, suderintos su transatlantiniais sąjungininkais, vis stipriau veržia Rusijos energetikos išteklių eksportą, nuo kurio labiausiai priklauso Kremliaus gebėjimas finansuoti karą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pirmiausia turime tinkamai pasirengti ir kiek įmanoma anksčiau atlikti elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, taip galutinai įtvirtindami savo energetinę nepriklausomybę.
G. Nausėda
Jis tvirtino, kad ilgalaikis strateginis mūsų tikslas – pasiekti, kad ES ir NATO šalys išsilaisvintų iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Šioje srityje, pasak šalies vadovo, Lietuva jau dabar – akivaizdi lyderė. Pasak jo, tuo visi galime didžiuotis.
„Šioje srityje Lietuva jau dabar – akivaizdi lyderė. Tuo visi galime didžiuotis. Prieš kelis dešimtmečius supratę, kad Rusija išnaudoja energetiką šantažui ir manipuliavimui, sutelkėme politinę valią ir įgyvendinome būtinus pokyčius. Naujausi įvykiai parodė, kad buvome visiškai teisūs.
Svarbus pasiekimas yra ir šiemet anksčiau laiko užbaigtas GIPL dujotiekio projektas. Jis leidžia ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir kitoms regiono šalims apsirūpinti gamtinėmis dujomis, pasinaudojant viena kitos terminalų ir saugojimo pajėgumais.
Tačiau kai kurių darbų dar nespėjome atlikti. Pirmiausia turime tinkamai pasirengti ir kiek įmanoma anksčiau atlikti elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, taip galutinai įtvirtindami savo energetinę nepriklausomybę“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pabrėžė, kad privalome įgyvendinti jau priimtus įstatymus ir persiorientuoti į atsinaujinančią energetiką. Anot šalies vadovo, tai puikus būdas kurti naujas darbo vietas ir daugiau investuoti mūsų regionuose. Be to, tai – priešnuodis energijos išteklių brangimui. Visiškai akivaizdu – kuo daugiau bus atsinaujinančios energetikos Lietuvoje ir Europoje, tuo mažiau poreikio žvalgytis į iškastinius išteklius Rytuose.
„Europos šalims išsivadavus iš Rusijos energetinio diktato, atsirastų prielaidos visiškam politiniam ES savarankiškumui. Pagaliau baigtųsi telefoninių skambučių su nuolankiais prašymais Maskvai era. Verta dėl to pasistengti!
Lietuvos pareiga ir interesas taip pat yra stiprinti ES Rytų partneres. Kiekvienos iš jų atsparumas ir gebėjimas įgyvendinti demokratines reformas stiprina viso regiono, o kartu – ir Lietuvos saugumą“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda dėstė, kad pastarųjų metų patirtis įtikinamai parodė, kad ekonominėje ir politinėje Rusijos įtakoje atsidūrusių valstybių priklausomybė de facto lemia jų okupaciją. Taip jau atsitiko Baltarusijoje, kurios režimas ciniškai išmainė šalies suvereniteto likučius į laikinas išlikimo valdžioje garantijas.
„Negalime leisti, kad toks scenarijus pasikartotų kitose Rytų partnerystės šalyse. Todėl aktyviai puoselėju dvišalius ryšius su šiomis valstybėmis, ką liudija vizitai Moldovoje, Sakartvele, Armėnijoje ir Azerbaidžane. Šių šalių likimas turi rūpėti visai Europos Sąjungai.
Pagrindinis mūsų užsienio politikos strategijos akcentas yra rūpestis, kad visoje Europoje, o ypač Baltijos regione, būtų juntama stipri transatlantinė įtaka. Visada to siekėme ir sieksime ateityje. Todėl toliau stipriname karinį ir technologinį bendradarbiavimą su JAV, taip pat ir įgyvendindami Trijų jūrų iniciatyvą. Su Jungtine Karalyste – kurdami Jungtines ekspedicines pajėgas.
Dabartiniu geopolitinių įtampų laikotarpiu Lietuva negali sau leisti prabangos ieškoti „aukso vidurio“, balansuodama tarp Rytų ir Vakarų“, – tvirtino prezidentas.
Jis kalbėjo, kad pasirinkimas yra visiškai aiškus. Anot prezidento, vienoje pusėje matome laisvę, kuri leidžia skleistis piliečių gerovei ir orumui, kitoje – tironiją, kuri mindo žmogaus teises ir jį paverčia bereikšmiu sistemos sraigtu arba nusikaltimų įrankiu.
„Kaip ir prieš tris dešimtmečius, mes renkamės laisvę Vakaruose. Tačiau Rusijos finansinės pakišos, propagandos aparatas ir dešimtmečiais visame pasaulyje kruopščiai megztas įtakos tinklas išlieka grėsminga jėga, kurios negalime nuvertinti.
Ne iš piršto laužtas skepticizmas tų, kurie atsargiai vertina kai kurių Vakarų šalių galimybes atmerkti akis ir pamatyti taip ilgai puoselėtos pragmatiškos politikos Rusijos atžvilgiu ydingumą. Turi keistis ne tik atskirų žmonių, bet ir ištisų demokratinių visuomenių požiūris. Juk mes užstojame skriaudžiamą silpnesnį žmogų ar pasipriešiname prievartai gatvėje. Kodėl turėtume kitaip elgtis valstybių lygiu? Kodėl turime sukti akis į šoną, kai prievartaujama Ukraina? Abejingumas kitų skausmui anksčiau ar vėliau atsigręžia prieš tą, kuris yra abejingas“, – pranešimą skaitė šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva tikrai netylės, kai kiti jaučia skausmą. Demokratinio pasaulio sėkmė priklausys nuo mūsų ryžto, kantrybės ir gebėjimo kalbėti vienu balsu.
„Kalbėti atvirai ir įtikinamai“, – sakė G. Nausėda.
Ragino sparčiai ruoštis visuotinei gynybai
Prezidentas metiniame pranešime pabrėžė, kad Lietuvai itin svarbu šiuo metu stiprinti valstybės stabilumą, augimą. Siekiant šių tikslų, pasak G. Nausėdos, vienas svarbiausių uždavinių – šalies saugumo stiprinimas.
„Herojiškas Ukrainos gynėjų pavyzdys rodo, kiek daug galima pasiekti, sutelkus jėgas mirtino pavojaus akivaizdoje“, – sakė šalies vadovas.
Anot jo, per pastaruosius aštuonerius metus šioje srityje nuveikta nemažai: grąžinta privaloma pradinė karo tarnyba, įvykdytas įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau 2 proc. BVP, pasiekta, kad NATO patvirtintų Baltijos šalių gynybos planus ir regione dislokuotų priešakines pajėgas.
„Vis dėlto artimiausiu metu turėsime padaryti dar daugiau ir greičiau. Jau visai netrukus, artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride, tikiuosi ambicingų Aljanso sprendimų, kurie reikšmingai sustiprintų NATO rytinio flango atgrasymą ir gynybą“, – dėstė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, Lietuvos saugumui teigiamos įtakos turės ir Suomijos bei Švedijos sprendimas prisijungti prie NATO. G. Nausėdos teigimu, tai būtų istorinis įvykis visam Baltijos jūros regionui, nes jame liktų mažiau erdvės Rusijos gąsdinimų ir provokacijų politikai.
„NATO jau sureagavo į Rusijos grėsmę, plėsdama oro policijos misiją Baltijos šalyse. Privalome iš esmės sustiprinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro gynybos pajėgumus.
Efektyvaus atgrasymo taip pat neįsivaizduoju be NATO priešakinių pajėgų kovinio vieneto išplėtimo iki brigados dydžio. Dėl to visiškai neseniai sutarėme su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu“, – tvirtino G. Nausėda.
Metiniame pranešime šalies vadovas tvirtino, kad Lietuva turi sparčiai ruoštis visuotinei gynybai.
„Artimiausiais metais turėsime investuoti dar daugiau, taip pat užtikrinti sistemingą karinio personalo rezervo rengimą ir mokymą. Kuo daugiau mūsų vyrų ir moterų bus pasiruošę ginti valstybę, tuo didesnio atgrasymo efekto galėsime tikėtis.
Siekdami visa apimančio saugumo, turime užtikrinti valstybės institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, galiausiai – visų piliečių pasirengimą visapusiškai remti ginkluotą gynybą. Kiekvieno iš mūsų indėlis reikšmingas“, – sakė G. Nausėda.
Bedė pirštu į pasiruošimą krizių valdymui
Prezidentas metiniame pranešime priminė, kad šalia Lietuvos yra iškilusi nesaugi Astravo atominė elektrinė, kurią šalies vadovas pavadino „dar vienu agresyvios Rusijos bei Baltarusijos politiniu įrankiu“. Dėl to, pasak G. Nausėdos, būtina susirūpinti pasiruošimu krizių valdymu.
„Todėl būtina kuo greičiau užbaigti Krizių valdymo centro kūrimo darbus, pradėti rengti nacionalinio lygmens civilines pratybas, pereiti nuo deklaracijų prie darbų stiprinant priešgaisrinę ir civilinę saugą.
Iki šiol nėra įtikinamai atsakyta į visuomenei kilusius klausimus dėl kolektyvinės apsaugos statinių pakankamumo. Būtina užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių, kurios atlieptų bent minimalius poreikius“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Rusija ir Baltarusija dar gali ne kartą mėginti išbandyti Lietuvos budrumą.
„Galime neabejoti – priešiškos jėgos mūsų budrumą bandys pačiais netikėčiausiais būdais. Prieš metus tai jau parodė mūsų pasienyje prasidėjusi nelegalios migracijos krizė.
Tiek Baltarusijos režimas, tiek ir jį kontroliuojanti Rusija įrodė pasiryžę be jokių skrupulų destabilizuoti ne tik Lietuvą, bet ir kitas kaimynines ES ir NATO šalis.
Organizuodami masinę migraciją iš trečiųjų šalių, jie pavertė migrantus politinio šantažo ir keršto akcijos „patrankų mėsa“. Stumdami niekuo dėtus žmones į pavojų, autoritariniai režimai dar kartą parodė savo panieką prigimtinėms žmogaus teisėms“, – kalbėjo prezidentas.
Mes turime būti pasirengę efektyviai valdyti naujus ligos protrūkius, galimą naują susirgimų bangą rudenį. Ypač svarbu pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonių saugumu.
G. Nausėda
Kita vertus, pasak G. Nausėdos, šios hibridinės atakos akivaizdoje Lietuva įsitikino, kad gali pasikliauti savo sąjungininkų parama.
„Galima pagirti ir Lietuvos institucijas, kurios taip pat gana sėkmingai prisitaikė prie pasikeitusios padėties pasienyje ir suvaldė hibridinę ataką“, – sakė G. Nausėda.
Kritika pandemijos valdymui, struktūrinėms reformoms
G. Nausėda džiaugėsi, kad per COVID-19 pandemiją pasiskiepijo daugiau negu 80 proc. Lietuvos gyventojų, o susirgimų nustatoma vis mažiau. Tačiau, pasak prezidento, atsipalaiduoti nereikėtų.
„Mes turime būti pasirengę efektyviai valdyti naujus ligos protrūkius, galimą naują susirgimų bangą rudenį. Ypač svarbu pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonių saugumu. Nors vakcinų šiuo metu pakanka, būtina apsirūpinti testais, vaistais nuo COVID-19, apsaugos priemonėmis, vietomis gydymo įstaigose.
Koronavirusas negali vėl ir vėl smarkiai trikdyti nei gydymo, nei švietimo įstaigų darbo, o ir apskritai viešojo gyvenimo“, – dėstė G. Nausėda.
Kalbėdamas apie pandeminį laikotarpį prezidentas tvirtino, kad problemų kilo „dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai“.
„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti.
Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui. Dreifavimui be aiškaus plano. Vėlavimui įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį.
Visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai. Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“, – kalbėjo prezidentas.
Anot jo, dėl šių klaidų skiepijimosi nuo koronaviruso tempai sulėtėjo, pažeidžiamiausių grupių vakcinacijos ir revakcinacijos lygis liko mažas.
„Neproporcingi ir mokslu nepagrįsti testavimo ribojimai brangiai kainavo mums visiems. COVID-19 krizė netrukus virto pasitikėjimo politikais krize“, – tikino G. Nausėda.
Anot jo, net dabar, kai pandemijos grėsmė atsitraukė, padėtis sveikatos apsaugos sistemoje išlieka sudėtinga. Prezidento teigimu, nors atsirado teigiamų pokyčių – apsispręsta dėl greitosios medicinos pagalbos pertvarkos, įvestos gydymo įstaigų vadovų kadencijos, pajudėjo sveikatos tinklo pertvarkos projektai – žmonės nejaučia pagerėjimo.
„Veikiau atvirkščiai. Skubių sprendimų reikalauja sveikatos paslaugų prieinamumas. Absoliučiai nenormalu, kad metai iš metų turime situaciją, kai eilės pas vaikų raidos specialistus tenka laukti po 4 mėnesius, ne ką trumpiau – apsilankymo pas vaikų psichiatrus, kardiologus, kraujagyslių chirurgus. Atmintin įstrigo prieš kelias savaites girdėtas vienos senolės pasakojimas per radiją – ji nuo ligos pradžios iki diagnozės bei paskirto gydymo eilėse praleido 8 mėnesius.
Pernelyg daug mūsų žmonių, laiku negavę kokybiškos pagalbos, suserga ir miršta per anksti. Planuodami sveikatos reformą, toliau sukiojamės tikslų ir uždavinių verpete. Ką reikia padaryti, jau žinome. Didysis klausimas – kaip ir kada“, – kritikos negailėjo prezidentas.
G. Nausėda pažymėjo laukiantis konkrečių žingsnių dėl slaugos-globos sistemos reformos.
„Supraskime pagaliau: tolygiai kiekvienam žmogui prieinamos kokybiškos sveikatos, švietimo, kultūros ir socialinės paslaugos – pagrindinis vaistas regionų atskirčiai mažinti, taip pat demografiniams iššūkiams spręsti. Nuo to priklauso daugelio žmonių gyvenimo gerovė.
Lietuvoje struktūrinės reformos dažnam, deja, iki šiol asocijuojasi su „grupės draugų“ vykdomu pinigų įsisavinimu, o ne su kokybiniu pokyčiu. Atsikratyti šio įvaizdžio padės tik naujos nesuvaidintos valstybės sėkmės istorijos“, – pažymėjo prezidentas.
Dėmesys ekonomikai
Kalbėdamas Seime prezidentas teigė, kad pastaruoju metu mus visus spaudžia ir solidarumo reikalauja dar viena – infliacijos – krizė. Pasak šalies vadovo, metų pradžioje pradėjome gerokai daugiau mokėti už šildymą, dujas ir elektrą, taip pat degalus, maistą ir paslaugas.
Jis taip pat kalbėjo, kad pirmą kartą per ilgą laiką atlyginimai ir socialinės išmokos auga kur kas lėčiau negu kainos, o pinigų nuvertėjimas ryja pensijų didinimo naudą. G. Nausėda dėstė, kad labiausiai nuo prekių brangimo nukenčia tie, kurie gauna mažiausias pajamas, senjorai, žmonės su negalia, skurdžiau gyvenančios šeimos.
„Jų patiriamas infliacijos poveikis – dar didesnis. Ir skaudesnis.Visa tai lėmė priežastys, kurių mes negalime kontroliuoti. Tačiau infliacijos pasekmės gali ir turi būti švelninamos. Todėl daugiau nei prieš 4 mėnesius pateikiau siūlymą Seimui ne tik sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, bet ir šiuo kritiniu laikotarpiu paremti senjorus, žmones su negalia bei šeimas tikslinėmis vienkartinėmis išmokomis.
Girdėjau daug skeptiškų balsų. Atsirado aiškinančių, kad valstybė neturi pinigų, kad išaugusios žmonių pajamos dar labiau skatins infliaciją ir kad apskritai nereikia skubėti. Lyg ir taip nebūtume vieni paskutiniųjų Europoje, susiruošusių reaguoti į rekordinę infliaciją“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, vis dėlto, nors ir sugaišus daug laiko, politinė valia atsirado. Todėl pavyko sutarti, kad žmonių pajamas būtina didinti. Antrąkart per metus pakeltas NPD dirbantiems asmenims, numatyta papildoma pagalba senjorams ir žmonėms su negalia, padidinta ir socialinė parama, išplėstas kompensacijų už šildymą prieinamumas, pusmečiui paskirtos kompensacijos už elektrą ir dujas.
Tačiau, kaip teigė G. Nausėda, energijos, maisto bei kitų produktų ir paslaugų brangimas tęsiasi toliau ir net spartėja, todėl gali tekti dar kartą švelninti infliacijos poveikį nesibaigus šiems metams. Svarbu užtikrinti, kad tokia intervencija mokesčių mokėtojų pinigais būtų skirta pažeidžiamiausiems namų ūkiams, o ne visiems, net ir milijonines pajamas gaunantiems, elektros ir dujų vartotojams.
„Būkime realistai – ligšiolinis gyventojų pajamų augimas neleis gilėti socialinei atskirčiai ir skurdui, tačiau vargu ar padės juos sumažinti.
Todėl kryptinga socialinė politika tampa dar svarbesnė. Ji turi būti nukreipta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Tik taip galime pasiekti, kad teisingumo jausmo valstybėje rastųsi daugiau“, – sakė prezidentas.
Kai kurie pokyčiai socialinės apsaugos srityje nuteikia optimistiškai.
G. Nausėda
Jo teigimu, žmonės turi jausti, kad gali pasitikėti valstybės institucijomis, kad jie nepalikti vienui vieni kovoti su neteisybe, kad Lietuva pamažu tolsta nuo laukinio kapitalizmo ir artėja prie vakarietiško gerovės valstybės modelio.
„Kai kurie pokyčiai socialinės apsaugos srityje nuteikia optimistiškai. Galutinai įvestas spartesnio pensijų indeksavimo modelis, kurio siekiau nuo 2019 metų, leis kasmet papildomai didinti pensijas, kol jos pasieks bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat pagaliau atsirado ir vienišo asmens išmoka.
Vilčių teikia pastangos žmones su negalia įlieti į darbo rinką, taip pat pradėjusi veikti asmeninio asistento paslauga. Kviečiu ieškoti būdų, kaip užtikrinti didesnį paslaugų prieinamumą, taip pat informacijos ir aplinkos pritaikymą žmonių su negalia poreikiams“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis taip pat aiškino, kad žmonių su negalia gyvenimo kokybės klausimas nebegali būti nišinis vienos, ar daugiausia dviejų, ministerijų darbas. Pasak G. Nausėdos, norėtųsi matyti gerokai didesnes visų ministrų, kaip ir viešojo sektoriaus įstaigų vadovų, pastangas savo kuruojamose srityse.
„Daugiau drąsių idėjų ir gerovę keliančių sprendimų mums reikia ir stiprinant šeimas. Kviečiu kurti ne butaforines, o realiai prieinamas ir kokybiškas vaikų užimtumo, švietimo, sveikatos, kultūros, socialines paslaugas, taip pat sąlygas dirbti ir aktyviai leisti laisvalaikį, įsigyti būstą.
Stiprindami ir gausindami vidurinę klasę – mūsų ekonomikos stuburą – privalome kurti daugiau kokybiškų darbo vietų regionuose, telkti pastangas švietimo kokybei gerinti ir inovacijoms plėsti. Galiausiai mūsų pareiga – tolygiau ir teisingiau paskirstyti ekonomikos kuriamą pridėtinę vertę“, – Seime pranešimą skaitė prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, rimta problema išlieka Lietuvos mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas. Tartum visi šią problemą supranta, visi pritariamai linksi galvomis. Tačiau skambūs pažadai įgyvendinti ambicingą mokesčių reformą, deja, jau kažkelintą kartą baigėsi niekuo.
Jis teigė, kad Vyriausybei jau beveik nebeliko laiko įgyvendinti vieną iš svarbiausių savo programos elementų.
„Verslas lieka nežinioje, o gyventojai pamažu praranda viltį, kad mokesčių srityje kada nors atsiras daugiau tvarkos, skaidrumo ir paprastumo, sumažės nepelnytų privilegijų ir landų piktnaudžiauti.
Planuota mokesčių reforma turėjo paskatinti ir investicijas, kurios šiandien mums kaip niekada reikalingos. Deja, mindžikavimas vietoje jau pradeda kelti riziką tvariam Lietuvos ekonomikos augimui. Tuo pačiu valstybė pasmerkiama toliau gyventi sunkios dietos režimu. Mūsų įsipareigojimai didėja, tačiau nėra padengiami papildomai gautomis ar uždirbtomis valstybės biudžeto pajamomis“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis teigė, kad daug vilčių dėta ir į žadėtą valstybės tarnybos stiprinimą bei efektyvinimą. Tačiau, pasak prezidento, viešasis sektorius toliau kraujuoja, jį palieka geriausi ir perspektyviausi darbuotojai.
Jei norime padidinti piliečių pasitikėjimą savo valstybe, privalome toliau stiprinti ne tik teismus, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigas bei prokuratūrą.
G. Nausėda
Kliuvo ir teisinei sistemai
Prezidentas taip pat kalbėjo, kad kalbėdamas apie sudėtingą padėtį viešajame sektoriuje, negalii nutylėti sunkumų, kuriuos patiria teismų sistema. Ji, anot G. Nausėdos, šiuo metu išgyvena ne geriausius laikus. Teisėjų atlyginimai tampa vis mažiau konkurencingi, o pati profesija praranda patrauklumą. Tai, pasak jo, yra pavojinga, nes teismai yra konstituciškai atsakingi už teisingumo vykdymą.
„Nuo pat kadencijos pradžios siekiau glaudžiai bendradarbiauti su teismų savivalda, kuriai skirtas anaiptol ne simbolinis vaidmuo, stiprinant visos sistemos efektyvumą, užkardant bet kokias neetiško teisėjų elgesio apraiškas, siekiant tolygaus teisėjų darbo krūvio paskirstymo.
Siekdamas permainų, pateikiau konkrečių pasiūlymų, kurie dėl sunkiai suvokiamų priežasčių itin lėtai skinasi kelią Seime. Kaip, beje, ir kai kurių teisėjų tvirtinimo procedūros, kurios jau tapo užkulisinių kovų arena.
Jei norime padidinti piliečių pasitikėjimą savo valstybe, privalome toliau stiprinti ne tik teismus, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigas bei prokuratūrą“, – kalbėjo prezidentas.
Jis teigė, kad teigiamų pokyčių jau įvyko viešųjų pirkimų sistemoje. Jos pertvarką prezidentas sakė inicijavęs pokyčių jau įvyko viešųjų pirkimų sistemoje.
„Siūliau patikėti pirkimų vykdymą profesionalioms centrinėms perkančiosioms organizacijoms, depolitizuoti viešųjų pirkimų komisijas ir į jas įtraukti atestuotus specialistus, taip pat strateginius viešųjų pirkimų politikos klausimus spręsti visos valstybės mastu.
Deja, Seimui pritrūko politinės valios priimti pasiūlymus visa apimtimi. Nors Vyriausybei, kitaip nei savivaldybėms, palikta galimybė spręsti dėl valstybės institucijų ir įstaigų pirkimų centralizavimo masto, šia teise turi būti naudojamasi atsakingai. Priešingu atveju ir toliau dreifuosime nuo vieno viešųjų pirkimų skandalo prie kito“, – pranešimą skaitė šalies vadovas.
Jis kalbėjo, kad kitas svarbus žingsnis – inicijuotas naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymas, kuriuo siekiau skatinti skaidrumą ir gerųjų patirčių taikymą. Taip pat parengtas pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, jis turėtų išjudinti beveik porą dešimtmečių nesikeitusią ankstesnę tvarką.
„Pagirtina ir kelių sistemos finansavimo pertvarka, leisianti savivaldybėms geriau prognozuoti lėšų naudojimą ir tvariau planuoti kelių rekonstrukciją. Čia tikrai liko mažiau erdvės korupcijai ir sprendimų politizavimui.
Apskritai atėjo metas į Lietuvos susisiekimo plėtrą pažvelgti XXI a. žmonių akimis. Deja, būtent šioje srityje kol kas brangiai mokame už strateginio mąstymo stoką ir ilgametį abejingumą viešosioms paslaugoms“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, regionuose sunykus, o priemiesčiuose taip ir neatsiradus kokybiškam viešajam transportui, chaotiškai augo privačių transporto priemonių skaičius, o atitinkamai – ir eismo spūstys bei oro tarša. Šimtus milijonų eurų kasmet atiduodame naftos pardavėjams ir perdirbėjams. Kada gi pagaliau pripažinsime, kad tai – akligatvis?
Užtektų atidžiau apsidairyti, ir įsitikintume, kad sveikatos įstaigų ir mokyklų tinklų pertvarka jau dabar kuria būtinybę regionuose stiprinti viešąjį transportą, kurti naujas pavėžėjimo paslaugų platformas.
„Neturiu iliuzijų – laukia ilga ir vingiuota kelionė link modernaus susisiekimo modelio, kurioje teks įveikti ir įpročių inerciją, ir biurokratines kliūtis. Tačiau tikiu, kad mes šį kelią įveiksime“, – sakė prezidentas.
Kritikavo nesikalbėjimą su savivalda
G. Nausėda Seimo salėje kalbėjo, kad būdamos arčiausiai žmonių, savivaldos institucijos geriausiai jaučia tikruosius visuomenės poreikius. Neatsitiktinai, pasak prezidento, būtent jos atliko ypač svarbų vaidmenį, įveikiant pandemijos ir nelegalios migracijos krizes.
„Todėl išties apmaudu, kad centrinės valdžios ir savivaldybių santykius iki šiol temdo nesusikalbėjimas ir neįvykdyti pažadai. Tik paskutinę akimirką suskubta taisyti akibrokštą, kai Lietuvos rinkėjai galėjo netekti teisės tiesiogiai rinkti savivaldybių merus. Nepaisant skambių pareiškimų ir net parlamentinių partijų pasirašyto susitarimo, savivaldybių finansinio savarankiškumo klausimas iki šiol neišspręstas. Kitaip tariant, ir toliau žadama įvykdyti pažadą.
Todėl pateikiau Seimui Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, skirtas išplėsti savivaldybių galimybėms skolintis investicijoms į klimato kaitos švelninimo ir viešojo sektoriaus ar ekonomikos skaitmeninimo projektus. Tikiu, kad Lietuvos savivalda gali atlikti reikšmingą vaidmenį, stiprinant aplinkosaugą bei kovojant su klimato kaita. Kartais pakanka jai tiesiog netrukdyti“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis dėstė, kad neseniai Vilnius ir Tauragė parodė sveikintiną ambiciją, prisijungę prie 100 ES miestų, siekiančių klimatui neutraliais tapti dar iki 2030 metų. Prezidentas kalbėjo, kad su komanda dirbdamas regionuose, matau, kad ir kiti Lietuvos regionai bei savivaldybės ieško būdų, kaip diegti naujus žaliuosius sprendimus ir inovacijas.
„2050 metais klimatui neutrali turės būti visa Lietuva. Tam, kad suspėtume pasiruošti, jau iki 2030 m. privalome reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Mūsų tikslai – net drąsesni nei visos Europos Sąjungos, bet jei nesukursime sprendimų algoritmo, jie liks tuščiomis deklaracijomis.
Deja, nepaisant Aplinkos ir kitų ministerijų įdirbio, valdančioji dauguma iki šiol nesutaria dėl sprendimų, reikalingų Nacionalinei klimato kaitos valdymo darbotvarkei įgyvendinti. Vis dar nėra aišku, kaip mažinsime šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas transporto sektoriuje“, – kalbėjo prezidentas.
Jis teigė, karas Ukrainoje parodė, kad žemės ūkis yra strateginė, nacionalinį saugumą užtikrinanti sritis, kuri padės mums siekti ir aplinkosaugos tikslų. Kokybiniai pokyčiai ir aiškūs žemės ūkio politikos prioritetai, dėl kurių sutarėme skirdami ministrą, tapo dar aktualesni.
„Deja, vis dar laukiame ministro darbo vaisių – ar tai būtų trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimas, ar teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymo mechanizmas. Tuo tarpu stringantis dialogas su ūkininkais tapo nuolatinių barnių šaltiniu.
Prisijungę prie pasaulinės miškų išsaugojimo Glazgo deklaracijos, įsipareigojome iki 2030 metų užkirsti kelią miškų nykimui. Nors šiemet pagaliau pavyko rasti sprendimus dėl Punios šilo apsaugos, susirūpinimą kelia įstrigusios derybos dėl Nacionalinio miškų susitarimo. Jei iš tiesų norime ateities kartoms palikti žalią ir jaukią gyventi Lietuvą, privalome sutelkti politinę valią ir įveikti biurokratines kliūtis, o kai kada – ir verslo pasipriešinimą. Veikti reikia šiandien, nes rytoj bus per vėlu“, – Seime kalbėjo G. Nausėda.
Nepamiršo taivaniečių atstovybės temos – tikina, kad apie verslą buvo užmiršta
Prezidentas G. Nausėda savo metiniame pranešime, kalbėdamas apie Lietuvos ekonomiką, akcentavo investicijų, darbo užmokesčio augimo svarbą. Jis tikino neįsivaizduojantis spartaus šalies ūkio augimo be sumanios ekonominės diplomatijos ir valstybės pastangų atverti mūsų verslui naujas rinkas.
Čia prezidentas prisiminė Vyriausybės sprendimą atidaryti taivaniečių atstovybę Lietuvoje. Anot G. Nausėdos, deja, priimant šį sprendimą, nebuvo pasiruošta tinkamai reakcijai į verslą užgriūsiančias bėdas.
„Vis dėlto šiais metais dalis Lietuvos verslo nukentėjo dėl audringos Kinijos reakcijos į taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje. Planuojant šį sprendimą, remtasi prielaida, kad Kinijos atsakas apsiribos eksporto bei importo operacijų suvaržymu ir neapims poveikio trečiųjų šalių verslui Lietuvoje.
Ši prielaida pasirodė besanti pernelyg optimistiška. Dar blogiau, nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams. Nebuvo laiku įspėti verslo atstovai.
Priminsiu, kad dar visai neseniai Lietuvos verslininkai buvo raginami plėtoti bendradarbiavimą su Kinijos įmonėmis. Tačiau šiais metais tiems, kurie patyrė nuostolių, buvo pasiūlyta pakentėti. O tarp eilučių – dar ir patylėti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo, kad valstybė turi padėti verslui atverti langus į alternatyvias rinkas, diversifikuoti eksportą ir investicijas.
„Principas „kerti mišką, skiedros lekia“ yra ne tik trumparegiškas, bet ir moraliai neatsakingas“, – sakė šalies vadovas.
Priminė apie pažadą skirti daugiau finansų mokliniams tyrimams
Pasak G. Nausėdos, strateginis Lietuvos ekonominės politikos tikslas – orientuotis į didelės pridėtinės vertės kūrimą, kuris leistų išvengti „vidutinių pajamų spąstų“. Toks uždavinys, anot prezidento, įveikiamas tik mokslo žiniomis grįstai ekonomikai, kuri geba sėkmingai diegti naujausius mokslo pasiekimus.
Prezidentas akcentavo, kad Lietuvos pažanga neįsivaizduojama be plačios skaitmenizacijos.
„Teigiamo postūmio artimiausiu metu galime tikėtis iš įsteigtos nacionalinės plėtros institucijos. Jos užuomazgos – nacionalinio plėtros banko idėja, kurią daugelis iš pradžių sutiko skeptiškai. Tačiau galiausiai ji įleido šaknis, įveikė pasipriešinimą ir, viliuosi, bus tinkamai įgyvendinta, išplėsdama mūsų galimybes užtaisyti investicijų finansavimo spragas.
Sveikintinu pokyčiu laikau ir jungtinės inovacijų agentūros įsteigimą. Kita vertus, jaučiu pareigą konstatuoti, kad mokslas ir verslas Lietuvoje vis dar žengia skirtingais keliais“, – dėstė šalies vadovas.
„Nesukūrus mokslo pasiekimų diegimo praktikoje sistemos, mūsų mokslininkų atradimai neperžengs kabinetų ir laboratorijų slenksčio“, – pridūrė G. Nausėda.
Prezidentas priminė partijų atstovams, kad valdantieji pažadėjo moksliniams tyrimams skirti didesnį finansavimą.
„Noriu priminti parlamentinėms partijoms jų pažadus didinti mokslo bei eksperimentinių tyrimų finansavimą. Be papildomų finansinių išteklių bus sudėtinga stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, tarptautiškumą, kryptingai plėsti tyrėjų kompetencijas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Ragino modernizuoti profesinio mokymo sistemą
Prezidentas dėkojo mokytojams už jų darbą koronaviruso pandemijos metu bei pastangas ugdyti ir nuo karo bėgančius Ukrainos vaikus.
G. Nausėda pažymėjo, kad švietimo sistemos laukia nemažai iššūkių, tarp kurių – įstaigų pertvarka.
„Švietimo įstaigų tinklo pertvarkymas tikslingas tiek, kiek sudaro prielaidas pakelti bendrą mokyklinio ugdymo kokybę, ypač nutolusiuose regionuose. Mūsų pareiga – užtikrinti galimybes visiems Lietuvos vaikams atrasti ir puoselėti įvairius savo talentus, taip pat palaikyti tuos jaunuolius, kurie siekia mokslo ir karjeros aukštumų“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda pažymėjo, kad dideles viltis sieja su partijų susitarimo dėl švietimo politikos įgyvendinimu.
„Jau pradėtas įgyvendinti Lygaus starto paketas, kurį pasiūliau, siekdamas atverti ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Pasistūmėta ir įtraukiojo ugdymo srityje, tačiau stringa infrastruktūros pritaikymas, vis dar stokojame švietimo pagalbos specialistų ir įtraukties principu gebančių dirbti pedagogų“, – tikino šalies vadovas.
„Daugiau dėmesio nusipelno profesinio mokymo sistema, kurią būtina modernizuoti ir pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Taip pat turime įtvirtinti mokymosi visą gyvenimą principą, be kurio sunku tikėtis sėkmės konkurencingame ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje“, – pridūrė valstybės vadovas.
G. Nausėda neslėpė, kad jį nuvilia dabartinė sporto politikos būklė. Anot jo, sugriovus ilgus metus Lietuvoje egzistavusią sporto valdymo sistemą, iš esmės nepasiūlyta nieko efektyvesnio.
„Sporto šakų federacijos šiandien tampo pernelyg striuką finansinės paramos antklodę, neatlikdamos vaidmens, kuris joms buvo patikėtas, reformuojant Kūno kultūros departamentą. Nebeturime patikimai funkcionuojančios aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos – sportininkai dažnu atveju paliekami likimo valiai. Kiek dar turime patirti nusivylimų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kad atsibustume ir pripažintume – toliau šitaip plūduriuoti nebegalima“, – kalbėjo prezidentas.
Anot jo, deramo valstybės dėmesio nesulaukia ir fizinio raštingumo nuo mažų dienų ugdymas.
Kalbėjo apie „Aušros“ perleidimą
Prezidentas G. Nausėda, kalbėdamas apie kultūrą, tvirtino, kad valstybėje vis dar stinga priemonių, kurios leistų užtikrinti tolygų kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo asmenų socialinės, ekonominės padėties ar gyvenamosios vietos.
„Kultūros dėmeniui per mažai dėmesio skiriama ir regionų politikoje. Vis dar nesugebame kultūros patraukliai ir įtaigiai pristatyti mūsų mažiesiems, todėl vartus į šį nuostabų pasaulį jie atveria kur kas vėliau, neretai – tik jau tapę suaugusiais“, – sakė G. Nausėda.
„Įvairiomis progomis iš tribūnų sklinda kalbos apie patriotinį ugdymą ir istorinę savimonę. Tad ar ne gėda, kad per 32 atkurtos Nepriklausomybės metus taip ir nesugebėjome perleisti „Aušros“ laikraščio, paklojusio pamatus Vasario 16-ajai? Tenkinamės atsitiktinėmis pabiromis ištraukomis, kurios neleidžia susidaryti net apytikslio vaizdo apie „Aušros“ turinį ir bendradarbių įvairovę, ką jau kalbėti apie sodrią to meto rašinių kalbą“, – tęsė šalies vadovas.
G. Nausėda stebėjosi, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje taip ir neiškilo paminklas prezidentui Antanui Smetonai.
„Kol stokojame savo praeities šaknų suvokimo, o į atskiras istorines asmenybes žvelgiame per sovietinės istoriografijos prizmę, nėra ko stebėtis, kad pirmojo Nepriklausomos Lietuvos Prezidento Antano Smetonos paminklui taip ir neatsiranda vietos Vilniuje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas teigė kur kas teigiamiau galintis įvertinti Lietuvos menininkų pasiekimus.
„Galime pasidžiaugti mūsų menininkų sėkme tarptautiniuose konkursuose ir bienalėse. Sėkmės sulaukė ne vienas dokumentinis ir meninis filmas, užsienyje gerai žinomas Lietuvos teatras. Svarbiausia, kad valstybės parama pasiektų tuos menininkus, kurie labiausiai jos nusipelno“, – sakė prezidentas.
Stebėjosi politine kultūra
G. Nausėda metiniame pranešime pasidžiaugė Lietuvos politikų gebėjimu susivienyti neteisėtos migracijos iš Baltarusijos krizės metu. Tačiau, anot prezidento, vienas kito išgirsti nepavyksta, siekiant Lietuvos žmonių gerovei būtinus sprendimus.
Prezidentas neslėpė nuostabos dėl dabartinės situacijos Seime, kai įsiplieskus konfliktams, opozicija nutarė posėdžiauti atskirai nuo valdančiųjų
„Net neprasidėjusios diskusijos nutraukiamos sausu „ne“. Ne toje Seimo salės pusėje gimę pasiūlymai nugula stalčiuose ar pražilsta, belaukdami Vyriausybės išvadų. Balsuojama ne už ar prieš konkretų siūlymą, o tam, kad oponentui būtų parodyta jo vieta.
Ir galiausiai pradedame posėdžiauti skirtingose Seimo salėse. Man svarbu, kad šiandien klausytis metinio pranešimo susirinkote visi – ir pozicija, ir opozicija“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžė besidžiaugiantis Lietuvos žmonių energija ir pastangomis remti karo kamuojamą Ukrainą. Prezidentas priminė paskelbęs „Lietuvos galios“ iniciatyvą, kurioje gali dalyvauti visi žmonės.
„Lietuvos galia“ turi įtraukti taip pat užsienio lietuvius. Jau anksčiau turėjome ne vieną progą įsitikinti, kad patriotiškas žmogus gali kurti savo svajonių Lietuvą net ir būdamas toli nuo jos. Svarbu, kad jis širdimi nenutoltų nuo savo Tėvynės“, – sakė prezidentas.
„Todėl iš šios tribūnos kviečiu palaikyti referendumo dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo idėją, kad kuo daugiau išeivijos lietuvių galėtų išsaugoti gyvąjį saitą su Lietuva“, – pridūrė G. Nausėda.
