Vieni užsiima manipuliacijomis, kiti – destruktyviu elgesiu. Tokiais kaltinimais ketvirtadienį mėtosi skirtingos Seimo barikadų pusės. Opozicija boikotavo plenarinį posėdį ir parengė reikalavimų sąrašą valdantiesiems. Pastarieji teigė, kad reikalavimai primena pasaką ir ragina grįžti prie konstruktyvaus darbo.
Kaip skelbė portalas LRT.lt, ketvirtadienį Seimo darbą lydėjo neramumai – nepatenkinta valdančiųjų elgesiu opozicija paliko Seimo posėdį ir susirinko į istorinę Kovo 11-osios salę, kur nutarė parengti reikalavimų valdantiesiems sąrašą.
Ko reikalauja opozicija?
Opozicijos darbo grupės parengtame pareiškime dėstoma, kad Seimo dauguma ignoruoja esminių ekonominių bei socialinių problemų sprendimą, o Vyriausybės pastangos amortizuoti infliacijos pasekmes gyventojams, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, reikšmingai vėluoja arba neatliepia realios ekonominės situacijos.
Taip pat dokumente rašoma, kad „dėl žemės ūkio ministro neveiklumo ir negebėjimo įvertinti žemės ūkio sektoriaus poreikių, žemės ūkyje susiklostė ypatinga situacija, ilgiems dešimtmečiams destabilizuosianti šį Lietuvos ekonomikai reikšmingą sektorių, o ministro atstatydinimo klausimas tapo politiškai valstybę skaldančia problema“.
„Darnus ir visapuse pagarba grįstas Lietuvos Respublikos Seimo darbas toliau darosi neįmanomu, nes Seime susiklostė precedento neturinti situacija, kuomet Seimo dauguma, manipuliuodama Seimo Statute įtvirtintomis procedūromis, izoliuoja Lietuvos Respublikos piliečių demokratiniu būdu išrinktus opozicijai priklausančius Seimo narius ir siekia paralyžiuoti Seimo opozicijos darbą, kas yra nesuderinama su konstituciniais demokratijos ir atsakingo valdymo principais bei kenkia valstybei“, – rašoma dokumente.
Visa tai išdėsčiusi opozicija valdančiųjų reikalauja visą dėmesį skirti tik būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui: mažinti PVM maistui, akcizus degalams, didinti vaiko pinigus, sulyginti NPD ir MMA, didinti viešajam sektoriui taikomą bazinį dydį, priimti spendimą nepasiturintiems Lietuvos gyventojams skirti vienkartines 100 eurų išmokas, priimti prezidentoo pateiktus teisės aktus, įgalinančius palankesnį vietos savivaldos finansavimą.
Be to, opozicija kreipiasi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydama įvertinti pasitikėjimo žemės ūkio ministru K. Navicku klausimą ir ragina valdančiuosius spręsti dėl jo atstatydinimo.
„[Opozicija] ragina Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen artimiausiame eiliniame Seimo posėdyje pasitikrinti, ar ji yra išlaikiusi jai 2020 metų pabaigoje suteiktą didelį Seimo narių pasitikėjimo kreditą, ir kviečia ją inicijuoti atitinkamą balsavimą Seime.
[Taip pat] kviečia Seimo daugumą gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir užtikrinti Seimo opozicijos teises, kviečia atviram dialogui dėl tolesnio Seimo darbo, kviesdama nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę“, – rašoma opozicijos suburtos darbo grupės parengtame pareiškime.
Seimo pirmininkė sakė dėkojanti už įteiktą reikalavimų sąrašą ir prašė opoziciją grįžti į Seimo salę.
„Ačiū už įteiktą pareiškimą, aš apie jį informuosiu kolegas, kurie dirba kitoje salėje, o jus galiu tik pakviesti grįžti į ją“, – sakė Seimo pirmininkė.
Ji taip pat teigė, kad „nereikėtų nepavykusios interpeliacijos ministrui išpūsti iki sudėtingesnių problemų“, kai valstybėje jų yra pakankamai.
Opozicija reikalauja pagarbos
Kaip tvirtino opozicijos atstovai, į plenarinių posėdžių salę jie sugrįžtų ne tik sulaukus paramos jų keliamiems klausimams, bet ir pajutus, kad su jais elgiamasi pagarbiai.
„Visų pirma valdantieji turėtų pradėti kalbėtis, o ne taip, kaip šiandien pasielgė Seimo pirmininkė, neišklausiusi visų klausimų apsisukti ir išeiti“,– sakė „darbietis“ Viktoras Fiodorovas.
„Situacija yra tokia, kuri pirmiausiai reikalauja ir emocinio įvertinimo. Mes norime, kad Seimo pirmininkė galų gale labai tvarkingai, vykdydama savo funkcijas, atsiprašytų opozicijos. Esmė, kad ji turi atlikti funkcijas ne tik daugumai, tačiau ir visam Seimui“, – teigė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Mes reikalaujame, kad (rezoliucijoje – ELTA) minėti klausimai grįžtų į darbotvarkę, kad mes diskutuotume pateikimo salėje, o ne kiekvienas savo frakcijose“, – teigė politikas.
Pažadų duodi neskuba
Po to, kai opozicija įteikė V. Čmilytei-Nielsen reikalavimus, konservatorių ir Liberalų sąjūdžio frakcijų vadovai susirinko Seimo pirmininkės kabinete jų aptarti. Po aptarimo parlamento vadovė sakė kol kas galinti pritarti vienam reikalavimui – kurti valdančiųjų ir opozicijos dialogo grupę.
„Šiandien karštų, skubių sprendimų, manau, nereikia. Jau pakankamai jų pridaryta per vieną dieną. Kviesčiau opoziciją visgi šiek tiek pažvelgti į šios savaitės įvykius ne emocingai, o ramiai, prisiminti, kokia buvo įvykių seka.
Tikrai statutas nei vienoje vietoje nebuvo pažeistas ir niekas netrukdė opozicijai vykdyti savo parlamentinės pareigos, dalyvauti valdybos posėdyje ar Seimo posėdyje, <...> viskas vyko ir pagal taisykles, ir pagal sveiką protą“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Paklausta apie reikalavimą jai pasitikrinti pasitikėjimą, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad tam yra numatytos procedūros ir jei opozicija nori, gali jas inicijuoti.
Tuo metu konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė komentavo, kad svarbu suprasti iš ko kilo ši situacija, o kilo ji, anot jos, dėl procedūrinių dalykų, susijusių su K. Navicko interpeliacija.
„Tai yra tokio emocinio pobūdžio reakcija, tačiau girdžiu, ką sako opozicija, galiu suprastinimo, kad yra kažkokio įsiskaudinimo. Ieškosime būdų kaip toliau darbuotis ir labai tikiuosi, kad tas geranoriškumas iš opozicijos pusės tikrai bus. <...>
Didžioji dalis [reikalavimų] yra sunkiai įgyvendinami atsižvelgiant į tai, kad kai kuriuos sprendimus neseniai priėmėme tvirtindami iš naujo ir peržiūrėdami biudžetą. Tikrai nėra galimybių grįžti prie tokio pobūdžio klausimų, bet kitus dalykus galima aptarti, ieškant būdų, kaip tą dialogą vystyti“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Reikalavimai priminė pasaką
Rytinį Seimo posėdį palikusi opozicija subūrė darbo grupę, kuriai buvo pavesta parengti reikalavimus valdantiesiems ir bendrą opozicijai priklausančių frakcijų rezoliuciją. Dar prieš parengiant dokumentą, „valstiečių“ frakcijos atstovas Jonas Jarutis įvardijo, kad bus siekiama keleto dalykų.
Pirmiausia, opozicija ir toliau reikalaus iš pareigų atleisti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Taip pat ketinama reikalauti atsisakyti, kaip įvardijo J. Jarutis, visuomenę skaldančių klausimų – civilinės sąjungos, narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui.
„Visokių gandų tenka girdėti, kad į tą reikalavimų puokštę galbūt pateks visi projektai, kurie opozicijai nepatinka ar daliai opozicijos nepatinka. Man atrodo, nėra paprastesnio būdo išreikšti savo nepasitenkinimą, kaip tiesiog balsuojant tada, kada tie klausimai yra svarstomi“, – dar prieš opozicijai pareiškiant savo reikalavimus komentavo premjerė Ingrida Šimonytė.
Taip pat skaitykite
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams Seime paskelbė ketinanti 13 val. susitikti su opozicijos atstovais ir norinti išgirsti jų nuotaikas. Visgi vėliau paaiškėjo, kad ne opozicija rinksis pas parlamento vadovę, o ji lankysis pas opoziciją, tik kiek vėliau – apie 14 val. 30 min.
Pati V. Čmilytė-Nielsen, paklausta apie opozicijos reikalavimus, kalbėjo, jog tai primena pasaką, kai „vieną pageidavimą įvykdai ir atsiranda penki nauji“. Tuo metu, kai jos buvo klausiama apie reikalavimus, jie dar nebuvo jai įteikti, tad išsamiau komentuoti juos Seimo pirmininkė sakė galėsianti tada, kai su jais susipažins.
„Manau, kad dėl preteksto, kuris naudojamas išėjimui iš salės, galima lengvai pasikalbėti, išsiaiškinti ir nesimėtyti, nesišvaistyti ultimatumais. Šito tikrai nereikia“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen ir pridūrė, kad opozicija yra „įsiskaudinusi“ dėl nepavykusios K. Navicko interpeliacijos.
Istorinėje Kovo 11-osios salėje atskirai nuo valdančiųjų susirinkusi opozicija teigė, kad boikotuoti ketina ir Seimo komiteto posėdžius, tą dalis jų darė jau trečiadienį. Seimo pirmininkė kalbėjo, kad opozicija turi įvairių įrankių Seimo darbo apsunkinimui, tačiau ragino juos naudotis demokratinėmis priemonėmis.
„Atkreipsiu dėmesį, kad ministrų interpeliacijų yra pasitaikę įvairiose Seimo kadencijose, paprastai jos būdavo nesėkmingos. Reikia pripažinti, kad pirmą kartą opozicija imasi tokių destruktyvių veiksmų, nors įprastų įrankių savo arsenale tikrai turi, demokratinių įrankių.
Tik noriu aktreipti dėmesį, kad opozicijos projektai darbotvarkėse atsiranda nuolat, mes svarstome juos ne tik opozicinių darbotvarkių metu. Tikrai apmaudu, kad šitas geranoriškumas, kuris buvo rodomas visą laiką, mano akimis, nėra vertinamas“, – komentavo Seimo vadovė ir teigė, kad tikisi, kad pavyks grįžti prie konstruktyvaus darbo.
