Du Seimo komitetai trečiadienį turėjo imtis Civilinės sąjungos ir „artimo ryšio“ projektų, bet padaryti tai pavyko tik vienam. Opozicija nepasirodė Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, tad svarstyti klausimų jis negalėjo. Tuo metu Žmogaus teisių komitetas siūlymams pritarė.
Civilinei sąjungai ŽTK pritarė
„Kaip yra alternatyvus gyvenimo būdas, tai yra, žmonės gyvena nebūtinai santuokoje, taip turi būti rasti sprendimai, kaip tų žmonių interesus išspręsti. Civilinės sąjungos projektas ir bando alternatyviai spręsti alternatyviai gyvenančių žmonių civilinius tarpusavio santykius“, – komiteto posėdyje kalbėjo vienas iš Civilinės sąjungos projekto teikėjų, liberalas Eugenijus Gentvilas.
Jis teigė, kad projektu siekiama išspręsti skirtingus nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo aspektus – nuo informacijos gavimo sveikatos priežiūros įstaigose, iki santykių tarp dviejų žmonių apibrėžimo, įteisinimo.
„Tie santykiai gali būti turtiniai, paveldėjimo ir t.t. Civilinės sąjungos įstatymo projektas užtikrina, kad žmonės, gyvendami kartu, poroje, tačiau ne santuokoje, jie užgyvena bendrą turtą, to turto dalybos ar paveldėjimas <...> būtų labai aiškiai apibrėžti“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje yra 500-600 tūkst. žmonių, kurie gyvena ne santuokoje, bet gyvena porose, o jų turtinių ir kitų teisių santykiai nėra teisiškai išspręsti. E. Gentvilas teigė, kad nors įstatymas galiotų ir homoseksualiems asmenims, visgi didžioji dalis nesusituokusių, bet kartu gyvenančių žmonių, yra heteroseksualūs.
„Jeigu kas nors norėtų spręsti tik heteroseksualių porose gyvenančių, bet nesusituokusių asmenų santykius, turėtų suprasti, kad teisė neleidžia pasakyti, kad [įstatymas] galioja tik heteroseksualiems asmenims, bet negalioja homoseksualiems asmenims, nes tai būtų baisiausia, tiesmukiškiausia diskriminacija“, – tvirtino E. Gentvilas. Jis taip pat pabrėžė, kad Civilinės sąjungos projekte nėra kalbama apie įsivaikinimą.
Balsuodamas Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) Civilinės sąjungos projektui pritarė – 5 komiteto nariai buvo už projektą, vienas buvo prieš, o dar vienas politikas susilaikė.
Projektai nėra alternatyvūs
ŽTK svarstė ir „artimo ryšio“ sąvoką įteisinantį projektą, teiktą grupės Seimo narių. Projekto rengėjas Paulius Saudargas teigė, kad į šį ir Civilinės sąjungos projektus reikia žiūrėti atskirai: „Kaip mes suformuluosime, taip ir bus – ar tai yra politinės alternatyvos, ar nėra, čia yra mūsų pasirinkimo ir požiūrio klausimas. Bet tai nėra teisinės alternatyvos.“
P. Saudargas teigė nematęs jokių argumentų, kuo tokio siūlymo priėmimas būtų nepalankus visuomenei. Pasak parlamentaro, žmonės turėtų „daugiau laisvės laipsnių“ apibrėžti savo gyvenimą, įvairias situacijas. Projektas būtų taikomas ne tik poroms, bet ir, pavyzdžiui, žmonės turintys globą, vienuolijos ir pan.
„Šitos pataisos duoda praktinio gyvenimo išeitis ir galimybes, apie santuoką išvis nėra kalbos, jokių alternatyvų nekuriama. Buvo kalbos apie monogamijos principo pažeidimą, bet čia nėra kalbos apie poros santykį. Todėl tas įstatymas niekam neturėtų kelti diskomforto, bet padėtų išspręsti įvairias problemas“, – kalbėjo P. Saudargas.
ŽTK nubalsavo, kad projektas turi būti grąžintas iniciatoriams tobulinti, nes, kaip teigė komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, lieka neatsakytų klausimų.
Opozicija posėdyje nepasirodė
Aptarti Civilinės sąjungos bei „artimo ryšio“ projektus turėjo ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tačiau jame dirbantys opozicijos atstovai posėdyje nepasirodė. Kaip portalui LRT.lt teigė komiteto narė, opozicijos atstovė Agnė Širinskienė, nepasirodyti opozicijos nariai dėl valdančiųjų sprendimo trečiadienį ryte sušaukti nenumatytą Seimo posėdį ir balsuoti dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijos.
„Buvo sutarimas su kolegomis nedalyvauti, nes valdantieji elgiasi jau kaip Baltarusijos tironas, keisdami posėdžių laikus, kad tik išgautų jiems naudingus sprendimus.
Tai mes tiesiog protestuojame ir su kolegomis nedalyvaujame. O komiteto posėdis, kuris dabar vyksta, yra neteisėtas, nes pusės Seimo narių nėra, jis negalėjo vykti. <...> Komitetas turėjo visą eilę projektą ir pagal Seimo statutą komitetas negali vykdyti posėdžio taip, kaip vykdo dabar“, – komentavo A. Širinskienė.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje nedalyvaujant opozicijai, nesusidarė kvorumas, todėl sprendimai negalėjo būti priimti.
Portalas LRT.lt patikrino, ar opozicijos atstovai dalyvavo kituose komitetų posėdžiuose. Opozicija taip pat nepasirodė Kaimo reikalų komiteto posėdyje, tačiau jame kvorumas susidarė.
Kaip matyti iš tiesioginių komitetų transliacijų, opozicijos atstovai dalyvavo Žmogaus teisių, Audito, Kultūros, Socialinių reikalų ir darbo, Ekonomikos, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Švietimo ir mokslo, Biudžeto ir finansų, Sveikatos reikalų komitetų posėdžiuose.
Perkopė pirmąjį laiptelį
Seimas gegužės pabaigoje pateikimo stadijoje pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, siųsdamas jį toliau nagrinėti parlamento komitetams. Parlamentas taip pat pritarė ir kitam projektui, kuriuo siekiama įteisinti „artimo ryšio“ sąvoką.
Priešingai nei ankstesniame Partnerystės projekte, kai partnerystę buvo siūloma registruoti civilinės metrikacijos skyriuose, Civilinės sąjungos projekte numatoma, kad ji būtų registruojama pas notarą.
Pernai teiktame Partnerystės įstatymo projekte buvo numatoma, kad partneriai galėtų pasikeisti, t.y. gauti vienas kito pavardę. Civilinės sąjungos įstatyme tokios nuostatos yra atsisakyta.
Naujai parengtame projekte, kaip ir anksčiau teiktame Partnerystės įstatyme, nėra numatyta galimybė įsivaikinti vaikus, nekalbama tėvystės pripažinimą ir naudojimasi tėvų valdžia.
Artimo ryšio siūlyme esančios nuostatos būtų taikomos platesniam kartu gyvenančių žmonių ratui, ne tik poroms, bei padėtų išspręsti jų praktinio gyvenimo klausimus.
Artimą ryšį taip pat turėtų asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, ir asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo.
