Matematikė Ieva ar abiturientė Ilona? Vilniaus universiteto matematikos doktorantė ir dėstytoja Ieva Kilė kartais įlenda ir į savo pačios susikurtą abiturientės Ilonos personažo drabužį ir pasidalija tuo, kaip sekasi matematikos kamuojamai merginai spręsti uždavinius. I. Kilė gyvena Rokiškyje, matematikė įsikūnijimo į personažus įgūdžius gludina vaidindama vietos teatre.
Abiturientai matematikos brandos egzaminą laikys birželio 10 dieną.
– Ieva, kodėl matematika ir jos egzaminas kelia siaubą?
– Pats egzaminas kelia baimę, nes tai svarbus įvykis, o jaunam žmogui dažniausiai pirmas toks svarbus. Na, ir dar matematika. Yra nustatytas toks reiškinys kaip matematinis nerimas, kuris pasireiškia gana didelei daliai mokinių. Matematinis nerimas sukelia panašius procesus smegenyse kaip ir fizinis skausmas. Tad, kai susijungia šios dvi baimės, ir gauname siaubą. Bet viskas tik mūsų mintyse, realios grėsmės matematikos egzaminas nekelia, tad mintimis tą siaubą galima įveikti.
– Iki matematikos egzamino liko vos kelios dienos. Kaip sako liaudies išmintis: neprivalgei – neprilaižysi. Bet gal dar galima ką nors nuveikti, kas sukrautų kad ir keletą papildomų taškų?
– Dar yra laiko save įpratinti prie egzamino trukmės ir formato. Siūlyčiau dieną ar dvi dar skirti temoms, kurios jums atrodo sudėtingesnės, pasikartoti, o likusias dienas „vaidinti egzaminą“: pasiimti dar nespręstą ankstesnių metų egzamino užduotį arba užduočių iš knygų, kurios atitinka egzamino struktūrą, ir tuo pat dienos metu, kai turėtų vykti egzaminas, be pertraukų skirti tris valandas sprendimams. Rašykite sprendimus ir žymėkite atsakymus taip, kaip tai darysite per egzaminą. Naudokitės tik egzamino formulių lapu. Taip siūloma elgtis prieš įvairias stresines situacijas – įsivaizduoti jas kuo detaliau ir pabandyti surepetuoti.
Paskutinę dieną prieš egzaminą nebesimokykite, pailsinkite protą. Pasiruoškite drabužius, kuriais rengsitės (patogius, bet puošnesnius, kad jaustumėtės pasitempę, tai padeda ne tik per egzaminą, bet ir per darbo pokalbį), įsidėkite priemones, kurių reikės, tai yra pieštukas, keletas tamsiai mėlynai rašančių rašiklių, trintukas, braižybos įrankiai, skaičiuotuvas be tekstinės atminties, asmens dokumentas. Pailsėkite, išeikite į lauką, paskaitykite lengvą knygą ar pažiūrėkite serialą, neapkraukite savęs jokia sudėtinga informacija. Nueikite miegoti laiku.
Naktį prieš egzaminą gerai išsimiegokite, ryte pavalgykite skanius pusryčius (gabalėlis juodojo šokolado vietoj vitaminų), priminkite sau, kad padarėte viską, ką galėjote, liko tik gerai nusiteikti ir išlaikyti egzaminą. Tai tik vienas iš daugelio jūsų gyvenimo įvykių ir jis nėra toks svarbus, kaip galėtų pasirodyti. Kaskart eidamas į sceną aktorius atiduoda visą save, bet supranta, kad tai tik vienas iš jo pasirodymų ir klaida yra tik klaida.
– Yra kokių nors metodų, paslapčių, receptų, kaip spręsti egzamino užduotis, kad rezultatas būtų aukštesnis? Geriau daugiau „pigesnių“ uždavinių ar vienas „brangesnis“?
– Taškai surašyti prie užduočių, tad mokinys mato, ar išsprendęs uždavinį gaus 4, ar 1 tašką. Neverta ilgai kapstytis prie sudėtingų uždavinių, jei neaiškus jų sprendimo būdas, taip galima sugaišti daug laiko, bet reikėtų neapsiriboti tik tais uždaviniais, kurie atrodo lengvi, kartais tarp rimčiausių uždavinių būna įpinta ir lengvai surenkamų taškų. Rekomenduočiau peržiūrėti visą egzamino užduotį, tada pradėti spręsti iš eilės, o tuos uždavinius, kurie atrodo labai sunkūs, palikti pabaigai. Bet kiekvienas suranda savo būdą, tad galima ir visai atvirkščiai.
Svarbu neskubėti ir viską surašyti tvarkingai, nepamiršti perkelti sprendimų iš juodraščio.
– Kasmet sprendžiate matematikos egzamino užduotis. Kodėl? Yra kas kliūva? Pamenate labiausiai suerzinusius ar pralinksminusius uždavinius?
– Įdomu pamatyti užduotis, noriu jausti, kas vyksta mokyklinėje matematikoje, tai mano darbo dalis, o ir savo protą pamankštinu. Liūdni yra uždavinių kontekstai, pykstu dėl darbo uždavinių, kurie visada apie baseino pildymą arba žolės pjovimą, lyg kitokių darbų nebūtų. Taip pat liūdnoka, kad tikriname išmoktas žinias, o ne mąstymą, bet tam pakeisti reikia daug laiko.
– Prisiminkite aršias diskusijas, kai matematikos egzaminą dar tik buvo rengiamasi padaryti privalomą stojant į aukštąją mokyklą. Kaip manote – tai privalu ar to nereikėtų? Kodėl?
– Yra įvairių požiūrių. Aš manau, kad išsilavinimas nebūtinai turi būti apimantis viską. Ir pažįstu daugybę išsilavinusių, protingų, žvitraus proto žmonių, kurie nemoka matematikos ir net jos bijo. Manau, kad nėra prasmės visus juos privalomai versti laikyti matematikos egzaminą. Bet tiksliųjų mokslų atstovai, be abejonės, visi turi išlaikyti matematikos egzaminą ir matematiką suprasti (tai nebūtinai atitinka gerą egzamino įvertinimą, nes egzaminas tėra tam tikro momento įvertis, jis priklauso nuo streso, užduočių atitikimo, sėkmės ir kitų veiksnių). Dėstau matematiką pirmakursiams ir matau, kad dalis jų pasirinko sritį, kuri nėra jiems artima, bet atrodo perspektyvi. Tada jie kankinasi toliau, kaip kankinosi mokykloje, to neturėtų būti.
Taip pat skaitykite
– Ką suteikia matematika žmogui?
– Strateginį mąstymą, gebėjimą prisitaikyti prie įvairių gyvenimiškų situacijų, minčių žvitrumą. Bet nebūtinai. Kartais visai atvirkščiai, prastai mokoma matematika gali smukdyti žmogų ir varžyti jo fantaziją.
– Atsakykite į tą amžiną klausimą: kam man tangentų, tikimybių, kortežų, integralų reikės gyvenime? Ir ką pasakytumėte žmogui, anksčiau baigusiam mokyklą, kuris sako: tikrai viso to neprireikė?
– Ir man neprireikė. Realiame gyvenime aš neskaičiuoju integralų. Bet žinote, darant gyvenimiškus sprendimus kažkokia nuojauta padeda, tikiu, kad prie to prisidėjo matematinis mąstymas. Mano nuomone, bendrąją programą reiktų labai smarkiai siaurinti, bet gilinti. Reikėtų įtraukti daugiau logikos elementų, temų, kurios skatina mąstyti, nagrinėjamoms temoms skirti daugiau laiko ir naikinti tas abstrakcijas, kurių dažnas mokinys nepajėgus suprasti.
– Ieva, kaip ir kodėl gimė abiturientė Ilona, į kurios kailį kartais įlendate feisbuke spręsdama mokyklinius uždavinius?
– Mano galvoje kurį laiką gyveno matematikos „heiteris“, žmogus, kuris, pamatęs integralo ženklą arba raides vietoj skaičių, užverčia akis. Esu matematikos doktorantė, man matematika visada sekėsi, bet puikiai suprantu tokius mokinius kaip Ilona. Sąlygos painios, žodynas ir situacijos skurdžios, uždavinys savaime atstumia, o dar jei turi spragų iš ankstesnių metų ir nežinai, nuo ko pradėti… Atverti vadovėlį ir vėl užverti. Dar man įdomios žmonių reakcijos į Iloną. Nemažai smerkimo ir vertinimo komentaruose. Ar to paties nejaučia tikri mokiniai? Kokį emocinį krūvį gauna mokinys, kuris net norėdamas išmokti sulaukia kritiško mokytojų ir kitų klasiokų žvilgsnio ir frazės „čia penktoko uždavinys“?
– Ieva, paklausiu abiturientės Ilonos. Ilona, kam reikalinga matematika?
– Man reikia išlaikyti egzaminą, o tada sudeginsiu sąsiuvinius ir daugiau matiekos man nebereikės.
– Ilona, ką patartumėte abiturientams, kuriems kitą penktadienį matematikos egzaminas?
– Patarčiau kuo prasčiau visiems spręsti, net nebandykit tų, kur 4 taškai, daryti. Jei visi blogai išlaikys, gal pakels balą? (Juokiasi.)
