Po ilgų ginčų Seimas galiausiai pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, kuriomis, be kita ko, numatoma, jog pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų nebereikės saugoti amžinai. Antradienį priimtos pataisos numato, jog embrionai turės būti saugomi ne trumpiau nei dvejus ir ne ilgiau nei 10 metų, nebent pora pareikš norą saugoti juos ilgiau.
Už projektą balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 28 parlamentarai, o 20 – susilaikė.
Pataisas inicijavusios valdančiųjų frakcijų atstovas Viktorija Čmilytė-Nielsen, Morgana Danielė ir Jurgita Sejonienė teigė, kad neterminuotas embrionų saugojimas yra neracionalus ir stabdo vaikų susilaukti negalinčias poras nuo pasinaudojimo pagalbinio apvaisinimo procedūromis, nes embrionų saugojimo finansinė našta gula ant jų pečių.
Dar praėjusiame Seimo posėdyje valdančiųjų atstovai teigė, jog Lietuva yra viena iš retų šalių, kur embrionų saugojimas iki šiol yra neterminuotas. Jie vardijo, kad tokiose šalyse, kaip Švedija, Norvegija, Danija ar Jungtinė Karalystė, saugojimo terminas yra penkeri metai, nebent pora nori ilgesnio termino.
Vokietijoje, Austrijoje ir Suomijoje, kaip anksčiau kalbėjo valdančiųjų atstovas Arminas Lydeka, pačios poros sprendžia dėl pagrįsto embrionų saugojimo termino. Islandijoje, pasak jo, ilgiausias galimas saugojimo terminas yra 10 metų.
Siūlė 8 kartus ilgesnį terminą
Seimo narys Paulius Saudargas pristatė pataisą, kuria būtų numatoma, jog pora embrionus saugoti turėtų savo lėšomis ne trumpiau nei dvejus metus, o tuomet jų saugojimą perimtų valstybė – jos lėšomis embrionas būtų saugomas ne trumpiau nei 80 metų.
„Tai suapvalinta vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė, moterys gyvena šiek tiek ilgiau, vyrai šiek tiek trumpiau, suponuojant, kad tiek mes numatome embriono tikimybę gimti. Kolegos sako, kad metams bėgant embrionų gyvybingumas mažėja. Aš manau, kad po keliasdešimt metų, technologijoms vystantis, medicinai einant į priekį, mums nebereikės spręsti šitų problemų ir etinių dilemų, dėl jų Seime ginčytis.
Technologijos vystysis taip, kad šaldymo procedūros bus visiškai kitokios, efektyvesnės ir pati pagalbinio apvaisinimo procedūra bus visiškai kitokia, galbūt net nebereikės šaldyti. Todėl mes laikinai atidedame tų sukurtų embrionų, pavadinkime, nužudymą ir per keliasdešimt metų tikrai viskas išsispręs ir technologijos leis prie šito klausimo tokiu kampu nebegrįžti“, – tvirtino P. Saudargas.
Tačiau tokiai jo ir grupės Seimo narių pateiktai pataisai nepritarė Sveikatos reikalų komitetas. Anot komiteto, tokiu siūlymu nėra atsižvelgiama į porų reprodukcinius lūkesčius, embrionų kokybę ir neatitinka tarptautinės praktikos, kelia etinių abejonių. Be to, kaip teigė komitetas, tai būtų per didelė našta valstybės biudžetui.
Balsuodamas siūlymui nepritarė ir Seimas – už jas balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 27, o dar 34 parlamentarai susilaikė.
Opozicijos atstovės Orina Leiputė ir Rimantė Šalaševičiūtė pateikė pataisą, kuria numatoma, kad dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo proceso pradžios, embrionų saugojimas būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Vėlesnis embrionų saugojimas, pagal poros pareikštą valią, turėtų būti finansuojamas jų pačių lėšomis.
„Mes įstatymu įpareigojame poras dvejus metus privalomai saugoti embrionus ir patiems mokėti už saugojimą. Tačiau projekto klausymų metu medikai paaiškino, kad apie 20 proc. asmenų, šeimų, kurios turi mokėti už embrionų saugojimą, nemoka.
Jų neįmanoma surasti, jie išvykę gyventi į užsienį, keičia gyvenamas vietas Lietuvoje, neatsiliepia, o kai kurios šeimos atsisako mokėti dėl finansinių sunkumų“, – dėstė Sveikatos reikalų komiteto narė R. Šalaševičiūtė.
Balsuodami Seimo nariai tokiam siūlymui pritarė, už jį balsavo 93 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė 16.
Senasis įstatymas išimčių nenumato
Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė teigė, kad parengtas naujas įstatymo projektas realiai padeda Lietuvos šeimoms ir yra veiksmingos šeimos politikos dalis.
„Šiuo metu maždaug kas šešta pora patiria vaisingumo iššūkių ir problemų. Medikų teigimu, tas skaičius gali augti ir auga. Šiuo metu galiojantis reguliavimas ne tik nėra grįstas mokslu, bet jis yra didžiulė finansinė našta poroms“, – sakė I. Pakarklytė.
Pasak Seimo narės, dabar embrionų saugojimas poroms gali kasmet atsieiti iki 500 eurų. Kaip sakė I. Pakarklytė, iki šiol galiojęs įstatymas nenumatė išimčių skyrybų ar mirties atvejais. Embrionai, pagal senąją įstatymo redakciją, turi būti saugomi net tada, kai pora dėl amžiaus nebegali susilaukti vaikų.
„Kaip ir teigia medikai, kurie palaiko šią pataisą, po daugybės metų šaldymo embrionai yra negyvybingi. Taip pat pritarėme pataisoms, kad pirmus dvejus metus saugojimą apmokės valstybė, vadinasi, tos finansinės naštos partneriams lieka dar mažiau“, – dėstė Seimo narė.
Be to, kaip pabrėžė I. Pakarklytė, naujos redakcijos įstatyme ir toliau paliekama galimybė, jei pora pareikš norą, embrionus saugoti neribotą laiką.
Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė, kad „labai įdomi valdančiųjų parama šeimos politikai, kuri prasideda nuo embrionų naikinimo“. Politikė aiškino, kad Lietuva tampa vienintele šalimi, kuriai embrionų naikinimas yra šeimos politikos dalis.
„Kitas dalykas, kuris, manau, neteisingas, tai kad tik dveji metai finansuojami iš valstybės biudžeto. Yra akivaizdu, kad nutraukus finansavimą, žmonių noras naikinti embrionus ir apsispręsti nepalankiai jų saugojimui, dar bus didesnis negu paprastai“, – teigė A. Širinskienė.
Konservatorius Linas Slušnys kalbėjo, kad šioje srityje dirbantys medikai aiškiai išsakė nuomonę, kad jei embrionas saugomas ilgiau nei penkerius metus, daugelis gydytojų nebenori jų naudoti: „Nes šaldymas yra procesas, kuriame yra neaišku, kas toliau lieka iš embriono ir kokia yra tikimybė. Procedūros nėra vien malonumas ir džiaugsmas. Amžino šaldymo idėja niekur neveda.“
Taip pat Regionų frakcijai priklausanti Rita Tamašunienė tvirtino, kad Seimas imasi Dievo vaidmens, nuspręsdamas, ar embrionas yra gyvybė ir kiek jį reikia saugoti.
„Šitos įstatymo pataisos paneigia pagarbą žmogaus gyvybei. Projektą verta perorientuoti į lytinių ląstelių saugojimą, apie apmokėjimą ir finansavimą, kurios susiduria su tokiomis problemomis, o ne kalbėti, kad išmanome viską geriausiai ir apie gyvybę viską žinome. Iš tiesų nežinome nieko“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
