Atokesnėse ir mažesnėse savivaldybėse trūksta karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Į mažas savivaldybes sunku prisikviesti darbuotojų dėl neaukštų atlyginimų, netenkina ir viešosios paslaugos. Savivaldybių asociacija ieškant darbuotojų siūlo kalbėti ne tik apie pinigus, papildomas naudas, bet ir plačiau reklamuoti įstaigas bei jų veiklas.
Šakių rajono Barzdų seniūnė sako vos ne kasdien būnanti aikštelėje, kur renkasi šeimos su vaikais, jaunimas žaidžia krepšinį. Seniūnijos viešąsias erdves Jurgita Didžiulienė prižiūri jau daugiau nei metus – prieš tiek laiko nutarusi pakeisti darbą, laimėjo seniūnės konkursą.
„Seniūnas rūpinasi vietinės reikšmės keliais, jų kokybe. Tai ne tik greideriavimas – ir pakelių tvarkymas, ir šienavimas. Seniūnas yra toks savotiškas ūkvedys“, – LRT TELEVIZIJAI teigė J. Didžiulienė.
Tačiau ne visoms seniūnijoms taip sekasi. Rajone pakartotinai bus skelbiami dviejų seniūnų konkursai, ne pirma diena ieškomas ir savivaldybės inžinierius.
„Darbo apmokėjimo įstatymo indeksavimo mechanizmas padarė taip, kad dabar biudžetinėse savivaldybės įstaigose apsimoka dirbti labiau negu valstybės tarnyboje, atsakingose skyrių vedėjų pozicijoje arba seniūnų“, – komentavo Šakių meras Edgaras Pylipaitis.
Jam antrina ir Pakruojo rajono meras Saulius Margis: „Jau užrogramuota problema kai kuriose įstaigose kultūros, švietimo srityse. Seniau dirbantys specialistai artėja prie pensinio amžiaus. Ant esamų specialistų kraunamas krūvis, duodamos papildomos valandos, bet tai nėra sprendimas, darbuotojai pervargsta.“
Beveik visos mažesnės savivaldybės stokoja karjeros tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Pavyzdžiui Lazdijuose trūksta 13 darbuotojų. Į savivaldybės gydytojo poziciją vyko 16 konkursų, 13 kartų ieškota vyriausiojo architekto – be jo negalima net koreguoti bendrojo plano. Rajono merė vardija, kaip būtų galima pritraukti gerų specialistų.
„Konkurencingas atlyginimas lyginant su sostine ir didmiesčiais, papildomas apmokėjimas padengiant atvykimo išlaidas, suteikiant paramą įsigyjant būstą. Galbūt išsilavinimo užtektų ne magistro, bet bakalauro“, – vardijo Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
Savivaldybių asociacija sako, kad žmonės kreipia dėmesį ne tik į atlygį. Svarbi miesto infrastruktūra, viešųjų paslaugų kokybė. Todėl siūlo kuo plačiau reklamuoti savivaldybių pranašumą.
„Kalbant apie tuos specialistus, kurie dirba pagal darbo sutartis, tikrai situacija nėra gera. O priežastis galbūt yra tai, kad pati informacija apie tai kokio trūksta ar švietimo, ar sveikatos, ar kultūros darbuotojo yra labai siaura. Informacija apie pačią įstaigą, apie patrauklumą savivaldybės, tų skelbimų yra labai mažai“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Statistikos departamentas skelbia, kad laisvų valstybės tarnautojų vietų per 3 tūkst., ne mažiau trūksta ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
