Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projekte siūloma pakeisti „žmogaus embriono“ apibrėžimą.
Tuo tikslu Seimo Darbo partijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė kartu su kolege Vaida Giraityte-Juškevičiene antradienį įregistravo pasiūlymą šiam projektui, kuriame siūloma žmogaus embrionu laikyti besivystančią zigotą nuo apvaisinimo momento iki moters aštuntos nėštumo savaitės pabaigos.
Pasak projekto autorės I. Kačinskaitės-Urbonienės, dabartinis apibrėžimas yra klaidinantis, todėl siūloma patikslinti sąvokas, atsižvelgiant į mokslinį pagrindimą.
„Kartais žmonės, religinės bendruomenės yra klaidinamos, kad embrionas jau yra žmogus, tačiau, remiantis moksliniais argumentais, galime įsitikinti, kad embrionas yra apvaisinta zigota iki 8 moters nėštumo savaitės pabaigos“, – sako parlamentarė.
„Kol kas turime daug neišspręstų klausimų ir kai kurias temas norėtųsi ypač paliesti. Pavyzdžiui, pagalbinio apvaisinimo priemoka, kuri siekia iki 2 tūkst. poroms ir kurios valstybė negali finansuoti, taip pat inseminacijos – alternatyvius būdus padėti poroms susilaukti vaikų, psichologinę pagalbą poroms, susiduriančioms su visuomenėje gajais stereotipais. Kviečiu kalbėti ir diskutuoti, kadangi problema yra išties didelė – net 15 proc. jaunų šeimų Lietuvoje susiduria su nevaisingumo problema“, – sako Seimo „darbietė“.
ELTA primena, kad Seimas po svarstymo pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma sudaryti galimybę embrionus saugoti terminuotą laiką. Tokiu būdu būtų atsisakyta įstatyme įtvirtinto neterminuoto embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke.
Įstatymo projekte numatoma įtvirtinti, kad embrionai pagal sutuoktinių ar partnerių raštu pareikštą valią jų lėšomis būtų saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą laiką, bet ne trumpiau kaip 2 metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip 10 metų, nebent jie būtų pareiškę valią dėl ilgesnio embrionų saugojimo termino.
Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
