Pirmadienį Kauno apygardos prokuratūroje vykusioje spaudos konferencijoje pranešta apie tyrimą dėl stambios grynųjų pinigų kontrabandos: pareigūnams įkliuvo neteisėtai gabenti 415 tūkst. eurų. Sulaikyti įtariamieji – lietuviai, susiję su Kauno rajone veikiančia krovinių pervežimo įmone. Teigiama, kad pinigai keliavo iš trečiosios šalies – Jungtinės Karalystės (JK), įtariama, kad Lenkijoje jie buvo iškeisti į eurus, o galutinis taškas turėjo būti Lietuva arba kita Europos Sąjungos (ES) valstybė.
Susiję su logistikos įmone Kauno rajone
Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos viršininkės Jūratės Maksimavičienės, įvykdytos 7 kratos, per jas sulaikyti trys vyrai. Pats tyrimas pradėtas dar sausį.
„Įtariama, kad krovininiu automobiliu per Lietuvos valstybės sieną gabeno stambią pinigų sumą“, – nurodė J. Maksimavičienė.
Kaip išplatintame pranešime žiniasklaidai nurodė prokuratūra, bylos duomenimis, vienas iš bendrininkų krovininiu automobiliu vykdamas per Lenkijos ir Lietuvos sieną ties Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos užkarda gabeno daugiau kaip 415 tūkstančių eurų.
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo skyriaus prokuroras Dainius Simonavičius teigė, kad pareigūnai surinko duomenų, kad neteisėtą pinigų gabenimą vykdė Kauno rajone esanti įmonė, kuri užsiima krovinių pervežimu. Sulaikymo operacija atlikta Kauno rajone, kai sutartoje vietoje vienas iš bendrininkų turėjo perduoti kelis šimtus tūkstančių eurų.
Įtariama, kad Lenkijoje kontrabandiniai pinigai virto eurais
Pasak prokuroro, įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų atėmimas, rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, vienam iš jų, teismo sprendimu, paskirta intensyvi priežiūra 3 mėnesiams. Be to, pas vieną įtariamąjį per kratą rasta 60 tūkst. eurų. Kaip teigė D. Simonavičius, dar vienas iš įtariamųjų yra įmonės administracijoje dirbantis žmogus.
„Nėra duomenų, kad lėšos gautos teisėtu būdu: kartu su gabentais pinigais nebuvo jokių nei nuosavybę, nei teisėtas pajamas patvirtinančių dokumentų, kas būtų privaloma gabenant pinigus iš trečiųjų šalių į ES valstybes“, – teigė D. Simonavičius.
Jis atskleidė, kad pinigai keliavo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Pasak prokuroro, manoma, kad įmonės vairuotojai, gabendami legalius krovinius, paima tam tikrus daiktus, kurie tuo metu nebuvo įvardyti, tačiau buvo aišku, kad daiktai nesusiję su deklaruojamu kroviniu ir tai yra kas kita – kas yra slepiama ir gabenama į Lietuvos Respubliką.
„Akivaizdu, kad tų pinigų galutinis taškas buvo Lietuvos Respublika. Manoma, kad jie Lietuvoje kažkam turėjo būti perduoti, kitiems asmenims. Jie buvo iškeisti pakeliui – Lenkijoje – į eurus, tai matyti, kad aktualu buvo turėti pinigines lėšas būtent eurais. Ne svarais, o eurais. Tai sprendžiame, kad galutinis taškas turėjo būti Lietuva arba kita ES valstybė, kur pinigai buvo pakliuvę į rinką“, – komentavo prokuroras.
Jis pridūrė, kad keičiant stambias pinigų sumas taip pat privalu pateikti reikiamus dokumentus, todėl manoma, kad Lenkijoje buvo apeitos taisyklės.
Neaišku, kam skirti pinigai, kupiūros gabentos greta mangų
Šiuo metu, anot D. Simonavičiaus, yra sulaikyti bendrininkai, kurie gabeno pinigus: pinigų savininkas nėra identifikuojamas, manoma, kad lėšų perdavimas buvo vykdomas konspiracijos būdu. Vienas tyrimo tikslų – nustatyti, kas turėjo būti galutinis pinigų gavėjas.
„Savininko tikslas buvo slėpti jį, kad nebūtų jis žinomas. Negalime sakyti, kad mes galėtume priskirti pinigus konkrečiam savininkui“, – sakė D. Simonavičius.
Pasak J. Maksimavičienės, grynieji pinigai buvo paslėpti krovininių automobilių puspriekabių slėptuvėse, kurios specialiai tam ir buvo įrengtos. Šie automobiliai, pasak D. Simonavičiaus, maždaug kartą per mėnesį vyko į JK.
„Buvo elementari logistikos įmonė – kur gauna užsakymą, ten ir važiuoja, tačiau pagrindinė kryptis buvo JK. Manome, kad tuo pasinaudota kitais tikslais: gabenant kažkieno interesu tuos pinigus“, – aiškino jis.
Prokuroras pridūrė, kad automobilių krovinys buvo mangai, o jais nemėginta slėpti pinigų. Be to, per sulaikymą grynieji pinigai nebuvo slėptuvėje.
„Pinigai buvo atskirai vairuotojo žinioje, jau buvo pakeisti ir sulaikymo metu buvo perduoti kitam bendrininkui“, – pridūrė D. Simonavičius.
Anot jo, kai kurie įtariamieji bendradarbiauja su ikiteisminiu tyrimu ir dėl kai kurių aplinkybių pasisako.
Paklaustas, kokią naudą galėjo iš to gauti logistikos įmonė, jis atsakė, kad šiuo metu sunku pasakyti, bet ji turėjo būti.
Pagal BK 199 str. 3 d. tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei arba kitaip šios kontrolės išvengė, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
