Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė lankėsi Ukrainoje, ten ji kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrais susitiko su Ukrainos vidaus reikalų ministru Denysu Monastyrskiu. Per susitikimą buvo aptarta daug klausimų, vienas iš jų – išminuotojų stygius.
Ministrei lankantis Ukrainoje buvo aptartas klausimas, kad šiuo metu šaliai trūksta išminuotojų. Paklausta, kiek tikėtina, kad Lietuva skirs išminuotojų, vidaus reikalų ministrė teigia, kad šiuo metu yra ruošiamas siūlymas, kad išminuotojus organizuotų ir teiktų visa Europa.
„Pirmiausia turiu pažymėti, kad Lietuvos tyrėjų grupė jau yra išvykusi į Ukrainą. Žinoma, jų pagrindinis darbas yra padėti surinkti įrodymus dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui, bet tarp jų yra ir išminuotojas. Šiuo metu mes vidaus reikalų sistemoje svarstome galimybę skirti papildomų išminuotojų ir norime inicijuoti europinį sprendimą. (...) Daugiau nei 50 proc. Ukrainos teritorijos yra užminuota arba palikta kokių nors sprogmenų. Baisi situacija, kai pasižiūri, kad namuose, butuose, vaikų lovelėse, žaisluose, kamuoliuose, skalbimo mašinose yra paliekami sprogmenys“, – teigia A. Bilotaitė.
Viešėdama Ukrainoje vidaus reikalų ministrė kalbėjosi ir apie galimą prekybą žmonėmis. Paklausta, kiek Lietuvoje mes turime signalų, kad ukrainiečių pabėgėliai gali būti prekybos aukomis, ministrė sako, kad kol kas tokių atvejų nėra fiksuota.
„Šiuo metu yra lankomos tam tikros identifikuotos rizikos grupės ar asmenys. Tam talkina ir ukrainiečiai, žmonės, kurie yra įdarbinti policijos departamente. Kitas dalykas, kalbant apie patį atgabenimą, vežėjų klausimą, mes priėmėme sprendimą, kad prie Lietuvos ir Lenkijos sienos atsirastų konkretūs žmonės, kur yra identifikuojami autobusai ar mikroautobusai, jie yra sustabdomi, įvertinama situacija, fiksuojama, kas veža, kur važiuoja“, – sako A. Bilotaitė.
Didieji atvykėlių srautai iš Ukrainos yra sumažėję, bet Lietuvos statistikos departamentas fiksuoja, kad į Lietuvą pastaruoju metu atvyksta daugiau jaunų asmenų, tarp jų ir vyrų. Vidaus reikalų ministrės teigimu, skaičiai yra padidėję, tačiau tai dar nėra tendencija.
„Įprastai mes matydavome, kad apie 15 proc. atvykstančių žmonių sudarydavo jauni vyrai. Pastarąją savaitę matėme didesnį skaičių, apie 40 proc., tačiau čia yra kelios dešimtys. Dabar labai atidžiai stebime šitų žmonių paveikslą, analizuojame jų šeimyninę padėtį, kaip ir kodėl jie atvyksta. Yra tam tikros išimtys su vyrais, kurie turi senus tėvus, daugiau nei 3 vaikus ar sveikatos problemų, tai jiems leidžiama išvykti iš Ukrainos. Tačiau jeigu pastebėsime, kad tai yra tendencija, tuomet kalbėsimės su Ukrainos ambasada ir tarsimės, kaip jie vertina tą situaciją“, – tikina ministrė.
Vidaus reikalų ministrė pastebi, kad didžioji dalis Ukrainiečių grįžtą atgal į tėvynę, o dalis renkasi kitas šalis.
„Šiuo metu mes matome, kad apie 30 žmonių per dieną praneša, jog ketina išvykti. Tačiau nebūtinai visi praneša. Šiuo metu turime fiksuotą skaičių Migracijos departamente, kad apie 540 asmenų yra pranešę apie išvykimą. Apie pusė tų asmenų informavo, kad išvyksta atgal į Ukrainą, vadinasi, žmonės jaučia, kad gali sugrįžti. Likę pranešė, kad renkasi kitas šalis. Mes kol kas neturime bendro registro ES, tačiau artimiausiu metu, regis, gegužės pabaigoje, turėtų būti bendras registras ir jame mes matysime visą realią situaciją“, – tikina A. Bilotaitė.
Lietuvoje aktuali ir neteisėtų imigrantų tema. Jau greitai baigs galioti jų sulaikymo pratęsimo terminas. Paklausta, kas bus toliau ir ar neteisėti imigrantai, likę Lietuvoje, galės išvykti į kitas šalis, A. Bilotaitė sako, kad tokių atvejų gali būti, tačiau Lietuvos tikslas užtikrinti kuo didesnį savanoriškų grįžimų skaičių.
„Pagrindinis mūsų tikslas yra grąžinti tuos asmenis į jų kilmės šalis. Mes išskirtinė šalis, nes esame pirmaujanti pagal savanorišką grąžinimą. Esame šalis lyderė. Žinoma, norėtume, kad tas skaičius būtų dar didesnis. Daugiau nei 100 asmenų esame grąžinę savanorišku pagrindu. Su priverstiniu yra sudėtingiau. Irakas sutinka tik savanorišku pagrindu priimti tuos asmenis. Kas toliau? Kai pasibaigs terminas, tie asmenys turės būti grąžinti, tai nesustos. Mūsų tikslas nėra juos visada laikyti tose apgyvendinimo vietose. Žinoma, jeigu asmenys turės galimybę kažkaip laisvai judėti ir nebus pripažinti prieglobsčio prašytojais, teisiškai jie negalės išvykti iš Lietuvos, bet praktiškai, matyt, gali tokie dalykai įvykti. Ir ne paslaptis, kad dalis šių asmenų turi tikslą pasiekti kitas ES šalis. Šiame etape mūsų tikslas yra juos kuo greičiau savanoriškai grąžinti“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Parengė Miglė Valionytė
