Vyriausybei siūlant didinti šauktinių skaičių, susirūpinta būsimųjų karių fiziniu pajėgumu: teigiama, kad šis rodiklis yra menkstantis. Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius sako, kad reikėtų ne tik didinti kūno kultūros pamokų skaičių, bet ir skatinti jaunimą sportuoti už mokyklos ribų. Ministerijos pripažįsta, kad šauktiniams nėra fizinio pasiruošimo reikalavimų, bet teigia, kad fizinis pasirengimas turėtų prasidėti dar mokyklose, tačiau atsakomybė turėtų tekti ne tik ugdymo įstaigoms, bet ir šeimoms.
Seimas balandį pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pristatytus įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma didinti šauktinių skaičių, taip pat – Karo akademijos kariūnų ir Lietuvos kariuomenės civilių darbuotojų ribinius skaičius. Anot KAM, dabartinis skaičius neatitinka kariuomenės poreikių, yra nepakankamas ir neleidžia lanksčiai planuoti bei užtikrinti savalaikio dalinių komplektavimo iš šauktinių karių.
Jei pataisos būtų priimtos, šaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių skaičius svyruotų nuo 3,4 tūkst. iki 4,4 tūkst. jaunuolių. Dabar pakviečiama nuo 3,8 tūkst. iki 4 tūkst. šauktinių.
Mažėjanti ištvermė
Deja, užsimenama, kad vos pusės visų jaunuolių fizinis pasirengimas atitinka nustatytą ribą, rūpestį kelia ir menkstantis fizinis pajėgumas. Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius dr. Arūnas Emeljanovas LRT.lt pasakojo, kad dar 2018 m. drauge su Krašto apsaugos ministerija (KAM) buvo atliktas tyrimas ir paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė jaunų žmonių gali tarnauti kariuomenėje.
„Tyrėme šauktinius – jų buvo daugiau kaip 1,5 tūkst. Mes žiūrėjome jų su sveikata susijusį elgesį, kuris susideda iš trijų dėmenų: fizinio aktyvumo, žalingų įpročių ir mitybos. Iš tiesų, tinkantys tarnybai šauktiniai buvo fiziškai aktyvesni, turėjo geresnius mitybos įpročius, mažiau rūkė ir rečiau vartojo alkoholio negu netinkantys“, – sakė A. Emeljanovas.
Vis dėlto jis pabrėžė jaunuolių fizinio pajėgumo problemą – didžioji dalis ypatybių per pastaruosius du dešimtmečius, remiantis tyrimais, mažėjo.
„Ypač svarbus dalykas – ištvermė. Tiek berniukų, tiek mergaičių, tiek penktokų, tiek dvyliktokų, kurie yra potencialūs šauktiniai, ji dabar mažesnė. Tai, kad ypač mažėja ištvermė, kelia didžiausią susirūpinimą. Kiek teko bendrauti su tarnaujančiais žmonėmis – ištvermė yra vienas svarbiausių dalykų. Žygiai, ekipuotė, užduotys, kurias gauna šauktiniai per 9 mėnesius, reikalauja daug ištvermės“, – dėstė pašnekovas.
Nors, anot A. Emeljanovo, šauktinių fizinis pajėgumas per 9 mėnesius pratybų ir treniruočių pagerėja, svarbu, kad jau tarnauti atėję jaunuoliai būtų stipresni. Todėl jis, kaip mokslininkas, mano, kad didžiulį vaidmenį turėtų atlikti mokykla.
„Reikėtų daugiau fizinio ugdymo pamokų. Tuoj turėsime po 3 pamokas per savaitę, o mūsų kaimyninėse šalyse yra po 4–5 pamokas per savaitę. Mums jau reikėtų pradėti kalbėti apie 4 pamokas per savaitę“, – teigė pašnekovas.
Tai, kad ypač mažėja ištvermė, kelia didžiausią susirūpinimą.
A. Emeljanovas
Vienas kertinių elementų, A. Emeljanovo teigimu, yra mokytojo meilė darbui. Pasak jo, fizinio ugdymo programos ir metodikos nėra prastos, bet reikėtų perteikti vaikams mintį, kad sportuoti reikia ne tik per kūno kultūros pamokas.
„Tiesiog reikia dirbti ir įgyvendinti tai, todėl reikia mokytojo užsidegimo. Turiu paminėti pagrindinį fizinio ugdymo tikslą – įskiepyti mokiniams poreikį būti fiziškai aktyviems visą gyvenimą. Ne tik mokykloje, ne tik per fizinio ugdymo pamokas, bet kad jie norėtų judėti po pamokų, savaitgaliais, su šeima“, – aiškino pašnekovas.
Sportuoti – ne tik per kūno kultūros pamokas
LSU profesorius pabrėžė, kad kūno kultūros mokytojas turėtų supažindinti su įvairiomis veiklomis bei sporto šakomis. Taip pat svarbu mokytis lauke ne tik šiltuoju sezonu: fiziškai aktyvių veiklų vaikams nestinga ir žiemą. Profesorius pažymėjo, kad neturėtų būti tokių kūno kultūros pamokų, kai tiesiog ridenamas kamuolys ir nieko daugiau nedaroma.
„Kamuolio ridenimo pamoka yra blogių blogis. Per kūno kultūrą, kaip ir per matematiką, turi būti tikslai, uždaviniai, svarbu supažindinti su kuo daugiau sričių, motyvuoti. Kad mokiniai ne per prievartą bėgiotų ar ką nors darytų, viduje turi būti motyvacija, svarbu žinoti, kodėl to reikia, kodėl reikalinga ištvermė, visa tai perteikti yra fizinio ugdymo mokytojo kompetencija. Tai, manau, yra labai svarbus dalykas“, – aiškino A. Emeljanovas.
Tačiau, net jei mokiniai kasdien turėtų kūno kultūros pamoką, pasak pašnekovo, vis dar nebūtų atitiktos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos: svarbu, kad vaikai turėtų mažiausiai vieną valandą per parą nuo vidutinio iki didelio fizinio aktyvumo.
„Jei idealiu atveju turėtume 5 pamokas per savaitę, tai kol persirengia, gal dar išeina anksčiau, jau lieka pusvalandis, tai dar pusę valandos mažiausiai reikės surinkti. Ir dar šeštadienį ar sekmadienį reikės pajudėti“, – aiškino jis.
Todėl LSU profesorius akcentuoja šeimos palaikymą ir rodomą pavyzdį: namiškiai taip pat turėtų skatinti sportuoti, drauge aktyviai leisti laisvalaikį už mokyklos ribų.
Per kūno kultūrą, kaip ir per matematiką, turi būti tikslai, uždaviniai, svarbu supažindinti su kuo daugiau sričių, motyvuoti.
A. Emeljanovas
Vidurkis vos siekia fizinio parengtumo ribą
LRT.lt pateiktame atsakyme KAM pabrėžė, kad apatinė karių fizinio parengtumo riba yra 180 balų iš 300 galimų. Anot ministerijos, paėmus vieną kariuomenės Sausumos pajėgų dalinį ir pažvelgus paskutinio šaukimo statistiką (maždaug 1,5 tūkst. karių), matyti, kad ateinančių į tarnybą karių taškų vidurkis vos siekia apatinę ribą.
„Tačiau baigiantis tarnybai dar kartą atlikus tuos pačius testus rezultatų vidurkis šokteli iki beveik 240 balų, kas yra jau visai rimti pasiekimai. Tokį pokytį galima padaryti per tarnybos kariuomenėje laikotarpį“, – nurodė KAM.
Anot Karo medicinos tarnybos, 2021 m. tinkamais į atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) pripažinti 50,8 proc. šauktinių iš visų patikrintų Karinės medicinos ekspertizės komisijoje. Pastebimas tinkamumo kritimas, kaip teigiama komentare, gali būti siejamas su COVID-19 pandemija, ekstremaliąja situacija, karantinais bei iš to kylančiomis problemomis, iš kurių viena didesnių – psichologinė.
„Didžiausią įtaką tiriamųjų tinkamumui tarnybai turi motyvacija tarnybai, tarnybos atlikimas savanoriškumo principu, nes šauktiniai, turintys sveikatos sutrikimų, dažniausiai nekandidatuoja į NPPKT savanoriškai. Dalis nemotyvuotų tiriamųjų tarnybos bando vengti, deklaruoja daugiau sveikatos problemų, todėl užsitęsia ištyrimas, kartais nustatytais terminais ekspertizė nebaigiama“, – teigia Karo medicinos tarnyba.
Pasak jos, pagrindinės sveikatos problemos, dėl kurių šaukiamieji pripažįstami netinkamais, išlieka psichikos sutrikimai – 32–58 proc. visų netinkamų asmenų, vidaus ligos – 20–37 proc. – ir chirurginė-ortopedinė patologija – iki 20 proc.
Nors nėra reikalavimo, bet geresnis pasiruošimas yra privalumas
KAM teigimu, nėra suformuluota būsimų šauktinių fizinio pasiruošimo reikalavimų, tačiau per devynis tarnybos mėnesius nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai 2–3 kartus laiko fizinio pasirengimo testą.
„Šaukiant į privalomąją karo tarnybą fizinio pasirengimo atrankos kriterijus netaikomas, jis taikomas tik priimant į profesinę karo tarnybą. Visos tarnybos metu kariams šalia karinio rengimo vyksta ir fizinis rengimas, per jį gerinamas bendrasis karių fizinis pasirengimas. Šio rengimo programos siekiniai yra vienodi visiems kariams, užsiėmimų paskirtis – pakelti karių fizinius gebėjimus iki nustatyto lygio“, – rašoma atsakyme.
Šaukiant į privalomąją karo tarnybą fizinio pasirengimo atrankos kriterijus netaikomas.
Krašto apsaugos ministerija
Anot ministerijos, kariuomenė nereikalauja, kad žmogus ateitų jau su fiziniu pasirengimu, kariuomenė tam paruošia pati. Tačiau teigiama, kad kuo geresnis fizinis pasirengimas iki kariuomenės, tuo paprasčiau fizinio rengimo pratybose.
„Fizinis pasirengimas turėtų prasidėti dar mokyklose, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) koreguojant atitinkamas programas. Kol kas tokia praktika dar nėra įtvirtinta, tačiau apie tai yra diskutuojama“, – nurodė KAM.
Tikslingiau būtų keisti kūno kultūros pamokas
LRT.lt perduotame atsakyme ŠMSM rašė, kad šiais mokslo metais šalies bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 1 805 fizinio ugdymo pedagogai. Kai kurie jau veda po tris kūno kultūros pamokas: vyresnių moksleivių tvarkaraščiuose jau nuo 2019 m. yra trečia tokia pamoka per savaitę.
„Kasmet nuo šeštos klasės pridedama po vieną pamoką. Nuo šių mokslo metų tris pamokas jau turi aštuntokai. Planuojama, kad 3 pamokas devintokai ir dešimtokai turės nuo 2023 m.“, – nurodoma ŠMSM atsakyme.
Pradinukai nuo 2021 m. rudens jau turi tris kūno kultūros pamokas.
Ministerija pažymėjo, kad nereikėtų visos atsakomybės už vaiko judėjimą suversti tik mokyklai, tik fizinio ugdymo pamokoms – mokantis didelė įtaka tenka šeimai, tėvų pavyzdžiui. Tai ne ką mažiau svarbu formuojant sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo įgūdžius. Todėl čia, ŠMSM teigimu, tikslingiau būtų keisti pačias fizinio ugdymo pamokas.
„Neužtenka su vaikais tik kvadratą pažaisti per pamoką. Svarbu, kad vaikai suprastų judėjimo naudą, tad reikia ir kalbėtis, ir rodyti sveikos gyvensenos pavyzdžius, akcentuoti, kaip sportuoti taisyklingai, kelti motyvaciją, formuoti įprotį – t. y. didinti vaikų fizinį raštingumą. Mokytojų įkvėpti vaikai geba įtikinti ir tėvus pajudėti kartu – išeiti į žygį, važiuoti dviračiais ir pan. Vertėtų siekti, kad vaikai po pamokų, savaitgaliais irgi būtų fiziškai aktyvūs“, – aiškinama atsakyme.
Vaikai šiek tiek aktyvesni
Ministerija užsiminė, kad siekiama didinti neformaliojo sportinio švietimo veiklose dalyvaujančių vaikų dalį: nors šių būrelių yra daugiausia, šias veiklas pasirinkę apie 20 proc. šalies mokinių. Be to, pažymima, kad nuo 2016 iki 2020 m. beveik 4 proc. padaugėjo vaikų, kurie įvykdo PSO rekomenduojamą kasdienio fizinio aktyvumo normą (60 minučių aktyvaus judėjimo kasdien) ne per pamokas, o kartu su fizinio ugdymo pamokomis 2020 metais tokių vaikų dalis siekė 38 proc.
„Bendruosiuose ugdymo planuose jau keletą metų įteisinta ir skatinama, kad mokyklose vyktų judrioji ar aktyvioji pertrauka, ne trumpesnė kaip 20 minučių. Ji vyksta, bet ne visose mokyklose, kartais tai būna šokio pertrauka, per ją mokiniai užimti fiziškai aktyvia veikla. Vaikams taip pat sudaromos sąlygos mokykloje prieš pamokas ar tarp pamokų užsiimti judria veikla, pavyzdžiui, stalo tenisas ir kita. Tai taip pat viena iš PSO rekomendacijų“, – aiškino ŠMSM.
Neužtenka su vaikais tik kvadratą pažaisti per pamoką. Svarbu, kad vaikai suprastų judėjimo naudą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Ministerijos siekiamybė, kaip dėstoma atsiųstame atsakyme, užkoduota Bendrosiose ugdymo programose, svarbu, kad mokinys fizinio ugdymo pamokose ir per neformalųjį sportinį švietimą įgytų ne tik motorinių įgūdžių, bet ir suvokimą, kad aktyviai ir sveikai gyventi svarbu visą gyvenimą, kad fizinis aktyvumas ir sveikata yra susiję.
ŠMSM kartu su partneriais vykdo ilgalaikes priemones mokinių fiziniam aktyvumui skatinti „Aktyvi mokykla“, Lietuvos mokyklų žaidynės, darželiams skirtos Lietuvos mažųjų žaidynės. Be to, minima, kad nuo 2008 m. sėkmingai įgyvendinama vaikų mokymo plaukti programa – pernai plaukti nemokamai mokėsi 8 tūkst. antrokų. Taip pat nurodoma, kad, ugdant gabių sportui vaikų pamainą, kasmet vykdomos Sportininkų ugdymo centrų, sporto mokyklų, klubų varžybos.
„Kasmet skiriama apie 15 mln. eurų Sporto rėmimo fondo projektams, tarp jų ir vaikų fiziniam aktyvumui skatinti. Vykdoma lauko sporto aikštynų renovacijos programa – pagal ją bus atnaujintas 31 švietimo įstaigos stadionas“, – teigiama ministerijos atsakyme.
