Jau mėnesį 31 Kauno vietą stebi kiniškos „Hikvision“ kameros. Tai LRT.lt patvirtino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė. Anksčiau dėl šių kamerų saugumo institucijoms kilo klausimų, o Krašto apsaugos ministerija rekomendavo jų nenaudoti. Tiesa, minimos kameros Kaune veiks iki 2025 m.
„Kauno miesto savivaldybės įgyta vaizdo stebėjimo kamerų sistema mieste jau veikia – startuota kovo mėnesio pabaigoje“, – teigė O. Vaitkevičienė.
Kad Kaune jau veikia „Hikvision“ kameros, anksčiau viešai nebuvo pranešta. Pasak O. Vaitkevičienės, kameros kurį laiką buvo sumontuotos, kauniečiai puikiai žino jų vietas, o dalis jų manė, kad sistema veikia.
„Per visą tą laikotarpį daug klausimų tiek mes, tiek savivaldybė sulaukėme šia tema – į visus atsakėme. Todėl buvo priimtas sprendimas atskiro pranešimo nedaryti“, – sakė ji.
Ką fiksuoja kameros?
Iš viso Kaune veikia daugiau kaip 200 tokių kamerų, kurios stebi mieste esančius tiltus, judrių gatvių sankryžas, požemines perėjas, kelias automagistralės A1 atkarpas, Kauno parkų ir paplūdimių viešąsias erdves. Kauno policijos atstovės teigimu, 11 kamerų fiksuoja ne tik vaizdus, bet ir stiprius garsus, pavyzdžiui, sprogimų, šūvių, riksmų. Kita dalis kamerų fiksuoja valstybinius numerius, transporto priemonių registracijos valstybių kodus, transporto priemonių judėjimo duomenis – datą, laiką, vietą, judėjimo kryptį.
„Taip pat fiksuojami ir kai kurie KET pažeidimai: važiavimas be civilinės atsakomybės draudimo, važiavimas be techninės apžiūros“, – pridūrė O. Vaitkevičienė.
Anot jos, visi vaizdo stebėjimo įrenginiais užfiksuoti vaizdo duomenys ir transporto priemonių duomenys saugomi sistemos duomenų bazėje ne ilgiau kaip 30 parų. Pasibaigus šiam terminui, duomenys automatinėmis priemonėmis pašalinami. Duomenys apie transporto priemonių valstybinius registracijos numerius, užfiksuotus per šių transporto priemonių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, saugomi 24 mėnesius.
„Primename, kad pagrindinis šios vaizdo stebėjimų kameros sistemos tikslas – ne tik greitesnis nusikalstamų veikų ištyrimas, bet ir sunkių nusikaltimų prevencija. Pareigūnai šioje sistemoje užfiksuotus duomenis prireikus naudos visiems Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms tirti“, – kalbėjo O. Vaitkevičienė.
Dar galvos, ką daryti su kameromis po kelerių metų
Kaip LRT.lt sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos El. paslaugų ir informacinių technologijų skyriaus vedėjas Vytautas Augonis, mieste išdėstytų „Hikvision“ kamerų palaikymo sutartis šiuo metu sudaryta iki 2025 m.
„Iki to laiko galėsime įsivertinti kamerų jautrumą, fiksuojamų duomenų kokybę, gauti grįžtamąjį ryšį iš policijos pareigūnų. Tik įsivertinę visas dedamąsias ir tuo metu galiojančius įstatymus, saugumui keliamas gaires, priimsime sprendimą, ką daryti po 2025 m.: pirkti naujas ar pratęsti sutartis dėl esamų“, – komentavo V. Augonis.
Šiemet kovą Seimas skubos tvarka pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymams, kurie leis iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų pašalinti šaliai priešiškų valstybių įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis.
Po pusantros savaitės Vyriausybė paskelbė Lietuvai priešiškų valstybių sąrašą. Jame – Rusija, Baltarusija, aneksuotas Krymas, Moldovos Vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija, taip pat Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos. Šis sąrašas, kaip kovo gale pranešime skelbė Vyriausybė, bus taikomas, kol šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat ir kitais Vyriausybės nustatytais panašiais atvejais.
Priimtas nutarimas ir dėl sąrašo tų valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiūrą ir palaikymą vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais. Jame yra nurodyta ir Kinija.
Abejonės dėl saugumo
2019 metų rudenį naujienų agentūra BNS skelbė, kad Kaune bus įrengta ne mažiau kaip 234 kameros 31 miesto vietoje: bus stebimi mieste esantys tiltai, judrių gatvių sankryžos, kelios automagistralės A1 atkarpos, Kauno parkų ir paplūdimių viešosios erdvės.
LRT.lt primena, kad įjungti „Hikvision“ kameras svajota 2020 metų vasarį, tačiau jų naudoti tada dar nebuvo galima, mat buvo sprendžiami duomenų apsaugos aspektai. Nepaisant to, 2021 m. rudenį dar neveikiančios kameros buvo reguliariai testuojamos.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) anksčiau teigė, kad buvo nustatyta trūkumų dėl tinkamo asmens duomenų tvarkymo įteisinimo, taip pat ir dėl asmens duomenų apimties nustatymo ir jų saugojimo laikotarpio. Be to, kaip pernai lapkritį teigė VDAI, turi būti užtikrinta, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas tose vietose, kur vyrauja aukšta rizika ir gali būti sukeltas pavojus fizinių asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui, kitoms jų teisėms bei laisvėms. Rizikos lygiui sumažėjus vaizdo stebėjimas turi būti nutrauktas.
Dar, VDAI teigimu, turi būti užtikrinama, kad užfiksuoti transporto priemonių valstybiniai numeriai būtų saugomi tik proporcingą laikotarpį ir tik tų, kuriomis, pavyzdžiui, buvo padaryta KET pažeidimų, kurios yra ieškomos ir pan.
Pašalinus VDAI paminėtus trūkumus, pastabų dėl kiniškų kamerų turėjo Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Anot jo, kilo klausimų dėl saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių projekto, naudotojų administravimo taisyklių projekto ir veiklos tęstinumo valdymo plano projekto. Be to, Krašto apsaugos ministerija rekomendavo nenaudoti nei „Hikvision“, nei kitų Kinijos gamintojų vaizdo stebėjimo kamerų.
LRT Tyrimų skyrius 2020 m. sausį paskelbė, kad Lietuvoje „Hikvision“ kameros naudojamos Lietuvos Vadovybės apsaugos, Migracijos, Policijos departamentuose, taip pat Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybose, valstybės įmonėje „Oro navigacija“.
Vašingtone įsikūrusios idėjų kalvės „The Heritage Foundation“ technologijų politikos vadovas Klonas Kitchenas LRT Tyrimų skyriui sakė, kad JAV „Hikvision“ ir „Dahua“ kamerų atsisakė dėl kibernetinio saugumo spragų ir dėl to, kad jomis gali pasinaudoti Kinijos žvalgyba.
Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymu, o jų techninė priežiūra patikėta Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybės atstovas V. Augonis pernai LRT.lt teigė, kad viso projekto kaina siekia apie 840 tūkst. eurų. Į šią sumą įskaičiuotas vaizdo priemonių įsigijimas, montavimas, išlaikymas ir nuolatinė priežiūra.
