Seimo nariai antradienį antrą kartą pritarė Konstitucijoms pataisoms, kuriomis leidžiama į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų. Iki šiol parlamentarais galėjo tapti asmenys nuo 25 metų.
Už pataisų priėmimą balsavo 101 Seimo narys, prieš buvo 4, o 22 susilaikė.
Laisvės frakcijos atstovas Marius Matijošaitis kalbėjo, kad šiuo metu Seime yra tik vienas Seimo narys, jaunesnis nei 30 metų. Tai – jis pats.
„Taigi galiojančio amžiaus cenzo kandidatuojant į Seimą sumažinimas paskatintų kryptingesnį jaunų žmonių atstovavimą ir didesnį dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje. Turėtume ne siaurinti, o plėsti atstovavimą tautos atstovybėje“, – dėstė M. Matijošaitis.
Tos pačios frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė teigė, kad jei norima platesnio bei kokybiškesnio atstovavimo, Seimo sudėtis turėtų kuo labiau atspindėti visuomenės sudėtį.
„Tai reiškia, kad reikia ir jaunų žmonių, ir vyresnių, reikia daugiau moterų, reikia vyrų, reikia visų. Reikia įvairovės. Kalbant apie jaunimą, tai jis atneša naujų temų į politinę darbotvarkę. Jaunimas domisi ir daug kalba apie klimato kaitą, žmogaus teises, gyvūnų gerovę. Tai yra tos temos, kurios dažnai ateina iš jaunų žmonių“, – kalbėjo I. Pakarklytė.
Palaikė ne visi
Jis taip pat teigė, kad toks sprendimas leis jaunimui aiškiau suprasti, jog jų nuomonė yra ne tik girdima, bet ir vertinama.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Jonas Jarutis gyrė Lietuvos jaunimą, bet projekto palaikyti neskubėjo: „Bet paprastai gyvenime būna taip, kad pradžiai mokaisi, po to gali jau mokyti, o dar po to gali mokyti mokančius. Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo žavesį ir 21 metai turbūt nėra tas laikas, kai turi užsikrauti ant savo pečių didžiulę atsakomybę valdyti šalį. Kad valdytų šalį, būti parlamento nariu reikia baigti mokyklą, turėti išsilavinimą.“
J. Jarutis teigė, kad pirmiausia jaunimui reikti baigti universitetą ar patarnauti kariuomenėje, o tik tada kandidatuoti į parlamentą.
„Žmogus 21 metų gyvenime realiai nieko nematęs, geriausiu atveju, baigęs vidurinę mokyklą, imtų vadovauti valstybei. Aš manau, kad vadovauti valstybei reikia bent jau minimalios gyvenimo patirties. Jaunimui tokio amžiaus pirmiausia galbūt reikia atitarnauti kariuomenėje, baigti universitetą, tada ateiti į parlamentą. O šiaip, parlamentas yra ne vieta mokintis“, – aiškino J. Jarutis.
Kiti Seimo rinkimai Lietuvoje vyks 2024-ųjų rudenį.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Pataisoms priimti reikia, kad per kiekvieną priėmimą už jas balsuotų ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Rugsėjį per pirmąjį priėmimą dėl pataisos, kad kandidatams į Seimą vietoje dabartinių 25-erių būtų taikomas 21 metų amžiaus cenzas, balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė 12 parlamentarų.
Pataisą dėl kandidatų į Seimą amžiaus cenzo mažinimo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė dar praėjusioje kadencijoje.
Ji argumentuoja, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus 21-erių sulaukęs asmuo jau gali būti renkamas į Europos Parlamentą.
Tuo tarpu 25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.
