„Fizika yra graži, fizika man yra tas pats, kas laimėti aukso puodą“, – kodėl pirmąją meilę matematiką pastūmė į šalį ir pasuko fizikos keliu, apibūdino praėjusių metų svarbiausios pasaulyje fizikos olimpiados (IPhO2021) bronzininkas, Vilniaus jėzuitų gimnazijos trečiokas (vienuoliktokas) Tomas Babelis.
Pernai jis taip pat nuskynė bronzinę pergalę penktojoje Europos fizikos olimpiadoje (EuPhO 2021). Ir tai ne vieninteliai tarptautiniai Tomo laimėjimai. Europinėje eksperimentinių mokslų olimpiadoje jis su komanda yra pelnęs ir auksą.
Šiemet balandį jis tapo 69-osios Lietuvos mokinių fizikos olimpiados pirmosios vietos nugalėtoju tarp vienuoliktokų.
Fizika – jo aistra. O pramogos – skambinimas vargonais, dalyvavimas vargonininkų konkursuose, bėgimas. Praeityje buvo ir sportiniai šokiai.
O norą mokytis Tomui, anot jo, įdiegė močiutė, kuri uoliai lavino anūką nuo mažumės ir taip pasėjo meilę mokslui.
Tomas: jei išsprendi vieną uždavinį, džiaugiesi gyvenimu
Olimpiadininkas, žmogus, kuriam patinka mokslas, dar tiksliau, tikslusis mokslas: matematika, fizika, taip pat ir biologija, chemija – taip save apibūdina gimnazijos trečiokas T. Babelis.
Iki devintos klasės Tomui nieko daugiau, išskyrus matematiką, nereikėjo. Tačiau devintos klasės pradžioje draugas paragino dalyvauti gamtos mokslų olimpiadoje. Po jos, įveikęs atrankas, jis pateko į tarptautinę jaunių gamtos mokslų olimpiadą. Iš jos, vykusios Katare, lietuvis parsivežė bronzą.
Tačiau tai vis tiek neleido nuklysti nuo to, kas atrodė svarbiausia, – matematikos.
„Dalyvaudavau respublikinėse fizikos olimpiadose ir toliau, bet ne daugiau. Tik tiek“, – paaiškino Tomas.
Tiesa, jis užsibrėžė tikslą patekti į europinę eksperimentinių mokslų olimpiadą, kur Lietuva siuntė po du fizikos, chemijos ir biologijos atstovus. Tomas pasirinko fiziką, tačiau per daug vilčių nedėjo, kad pasiseks.
Jam pavyko įveikti atranką, nors, kaip pats sako, per plauką. Tuomet teko rimtai ruoštis. Tai buvo vainikuota sėkme – T. Babelis pateko į pasaulinę atranką.
Jis pasakojo, kad būna tokių olimpiadų, kur gauni tris uždavinius ir penkias valandas jiems išspręsti.
„Jei išsprendi vieną, džiaugiesi gyvenimu. Kai pamatai gražiąją fizikos pusę, būna „wow“. Olimpiadiniai uždaviniai yra labai gražus dalykas. Atrodytų, uždavinys sudėtingas, bet sprendi jį labai paprastai, panaudodamas magiškus triukus“, – užduočių lygį apibūdino T. Babelis.
Kai pradėjo dalyvauti fizikos olimpiadose, Tomo gyvenime daug kas pasikeitė.
„Pagaliau galėjau mokytis fizikos iš žmonių, kurie nedėsto mokyklinio kurso, o dėsto tikrą fiziką. Olimpiadininkams reikalingas olimpiadinis kursas. Čia jau galiu panaudoti magiškus triukus“, – sakė T. Babelis.
Dėl mokslų persikraustė į Vilnių
Olimpiadų kelias jo gyvenime driekėsi nuo pirmos klasės, kai pradėjo dalyvauti matematikos konkurse „Kengūra“ ir kasmet patekdavo į geriausiųjų Lietuvoje 50-tuką.
Nuo septintos klasės 2 kartus per savaitę jis, uteniškis, vykdavo į Vilnių gilinti matematikos žinių pas mokytoją Eduardą Jušką.
Būdamas aštuntoje klasėje, Lietuvos mokinių matematikos olimpiadoje (LMMO) Tomas laimėjo antrąją vietą Lietuvoje, rungdamasis su devintokais.
Viename iš konkursų jis sutiko ir savo dabartinę matematikos mokytoją bei auklėtoją Ziną Šiaulienę. Ši pažintis lėmė, kad uteniškis persikraustė į sostinę ir tapo Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokiniu.
Ką tyrinėtų baigęs studijas, nežino, nes tiek daug įdomybių
Tai, kad jis susižeria medalius tarptautinėse olimpiadose, nereiškia, kad per pamokas bendrojo ugdymo mokykloje nuolat pelno dešimtukus.
„Pernai už fiziką vidurkis buvo septynetas. Tiesiog mokykloje mokoma ne tų dalykų, kurių mokausi aš. Na, gal aštuonetas dabar bus. Tam reikia žinoti mokyklinės fizikos teoriją. Žodžiu, formalumus“, – sakė olimpiadininkas.
Pasak Tomo, kad laimėtum olimpiadas, reikia mokytis visą gyvenimą. Jis pats vis dar mokosi, o ir šiaip gyvena fizika. Tarkim, sušvitus saulei ir prisėdęs ant suoliuko mielai išsitraukia kelis fizikos uždavinukus, kaip švelniai juos apibūdina.
Anksčiau jis žinojo studijuosiantis matematiką. Dabar gimnazijos trečiokas jau ateitį sieja, žinoma, su fizika. Kaip sako Tomas, neatsisakytų akademinio darbo, labiausiai save įsivaizduoja „darantį mokslą“. Kas konkrečiai būtų jo mokslo objektas, jis kol kas nežino, mat tiek daug visko įdomaus fizikoje. Jis planuoja studijuoti Vilniaus uiversitete.
Fiziko aistra – vargonai
Be fizikos, T. Babelis turi ir kitų aistrų. Tomas groja vargonais, jis mokėsi muzikos mokykloje.
Nors vargonininku tapo, galima sakyti, atsitiktinai, šį instrumentą jis, tuomet šeštokas, iškart pamėgo. Dabar jo praeityje – ir konkursai, ir koncertai šalies bažnyčiose. Jis skambina Bachą.
„Vargonai su fizika niekaip nesutaria. Tai du atskiri dalykai. Vargonai man pramoga“, – sakė Tomas.
T. Babeliui atgaiva ir bėgimas. „Vakar netyčia nubėgau pusmaratonį, taip išėjo“, – šyptelėjo jaunasis mokslininkas.
Kartais Tomas dalyvauja ir orientacininkų varžybose, jos specialiai skirtos fizikams. Nuo vaikystės jis lankė ir sportinius šokius, tačiau pandemija ir karantinas paskatino šio užsiėmimo atsisakyti.
