Klaipėdoje skleisdama proputiniškas „tiesas“ pasižymėjo pedagogė ir vienos iš mieste veikiančių rusų bendruomenių vadovė Svetlana Vasičkina. Moters socialinio tinklo paskyroje dalijamasi įrašu, kuriame koneveikiami nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pabėgę šios šalies gyventojai. Miesto valdžia kol kas griežtų sprendimų nesiima, žada atlikti tyrimą.
S. Vasičkina kito žmogaus įrašu, kuriame pridėta ir filmuota medžiaga, žeminančiu nuo Rusijos karo Ukrainoje bėgančius ukrainiečius, pasidalijo kovo pradžioje.
Minėtame įraše, kuriame kalba nežinoma moteris, kreipiamasi į Europos šalis atvykstančius ukrainiečius, jie raginami „elgtis kaip žmonės“.
„Vokiečiai šito nepakęs, iš jūsų pusės prasidėjo provokacijos, jūs ne žmonės, nors vienas pasakytumėte „ačiū“ už pagalbą. Jūs atvažiuojate ir rėkiate, kad nekalbėkite su mumis rusiškai, kalbėkite ukrainietiškai“, – propagandines frazes sako vaizdo įraše kalbanti moteris, kuri pristato esanti iš Baltijos šalių.
Informacija į viešumą iškilo trečiadienio vakarą, kai apie tai paskelbė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Nina Puteikienė.
„Ilgai tylėjau. Galvojau, kad gal ir jie tylės. Gal užteks tiek proto. Ne, neužtenka proto. Ir todėl Klaipėdos rusakalbėje Žaliakalnio mokykloje dirbanti visuomenės veikėja, rusų kultūros bendrijos „Lada“ pirmininkė Svetlana Vasičkina pasidalija štai šiuo įrašu“, – pasidalijusi ekrano nuotrauka su S. Vasičkinos socialinio tinklo paskyros vaizdu, kuriame ir matyti skelbiamas prokremliškas įrašas, rašo N. Puteikienė.
Propagandine informacija pasidalijusi S. Vasičkina LRT teisinosi, kad įrašu, žeminančiu ukrainiečius, pasidalijo ne ji, o tokią „šlykštybę“ padarė kažkas kitas, prisijungęs prie jos socialinio tinklo paskyros mokykloje.
Tiesa, kiek vėliau S. Vasičkina perskambino ir pripažino, jog įrašu pasidalijo ji pati.
„Buvo kovas, viskas dar taip karšta, neaišku, ar tai buvo naktis, ar diena, nežinau, paspaudžiau, va ir atsitiko. Aš dabar nei televizijos žiūriu, nei radijo klausau, mano pozicija neutrali, aš nenoriu karo, aš prieš karą, prieš vaikų žudymą, prieš miestų bombardavimą. Aš tik noriu išsaugoti savo kultūrą, savo rusišką kultūrą, taip, kaip lietuviai savo saugo į Ameriką išvažiavę“, – dėstė mokytoja ir rusų bendruomenės vadovė.
Pokalbio metu paklausta, ar, jos nuomone, patys ukrainiečiai žudo savo vaikus, sakė nežinanti ir pastebėjo, jog „mes matome vieną pusę“.
Miestas imtis veiksmų nesuskubo
Trečiadienio vakarą minėtas vaizdo įrašas dar buvo matomas pedagogės ir rusų bendrijos pirmininkės socialinio tinklo paskyroje, tačiau ketvirtadienio rytą jo ten jau nebebuvo.
Informacija apie klausimų keliančias S. Vasičkinos pažiūras miesto vaizdžiai iki šiol nebuvo žinoma. Ne daug detalių apie susiklosčiusią situaciją ketvirtadienį priešpiet galėjo pasakyti ir Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, tačiau smerkti neskubama.
„Aš nesidomiu tokiais dalykais, kad kažkur kažkuo kažkas dalinasi. Pasižiūrėjus „Facebook“ galima rasti visokių komentarų už ir prieš, dažnai iš piršto laužtų dalykų. Aš pasišnekėjau su atitinkamomis struktūromis, tarnybomis, su Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja, su Švietimo skyriumi – tais žmonėmis, kurie kontroliuoja, kuriems pagal pareigas priklauso žinoti situaciją mokyklose, o, kad kažkas – tarybos narė ar kokios nors bendruomenės atstovė, ar mokytoja – reiškia savo nuomonę ir tai daro sensacijos skleidimo būdu, tai yra jos problemos. Miesto valdžios tikslas, kad būtų ramybė ir susigyvenimas. <…> Vienos mokytojos pareiškimai nereiškia visos mokyklos pozicijos. Žinome puikiai (panašų atvejį Vilniuje – LRT.lt), teko man bendrauti ir su ministerijos atstovais, skambino ir ministrės patarėjas, klausė, kaip mes tokius dalykus sprendžiame. Būna. Neišvengsime. Bet tai yra vienetiniai atvejai. Nereikia, kaip sakoma, pūsti audros vandens stiklinėje“, – dėstė A. Cesiulis.
Vicemeras tvirtino, kad dėl kiekvieno konkretaus atvejo yra sprendžiama atskirai ir esą Vilniaus atvejis nėra precedentas kitiems miestams – būtina atlikti tyrimą ir nustatyti, ar buvo pažeisti įstatymai, mokyklos etikos nuostatos.
Kol kas tyrimas dėl pedagogės ir rusų bendruomenės vadovės veiksmų nėra pradėtas, tačiau tą žadama padaryti ateityje.
„Nežinau, kodėl administracija to tyrimo nepradėjo, galbūt nematė prasmės, galbūt neatrodė jiems tas dalykas „kažkoks“. Bet nepadarykime meškos paslaugos, kad toks buitinis pasisakymas netaptų problema visam miestui, visoms mokykloms ar visos Lietuvos mastu. <…> Šioje situacijoje, manau, kad tos institucijos, kurios turi atlikti tyrimą, turi tą veiksmą padaryti. Jeigu mes rasime kažkokių tautinės nesantaikos, kiršinimo apraiškų, natūralu, kad bus priimti tam tikri sprendimai. Kitaip ir būti negali“, – sakė A. Cesiulis ir pridūrė, kad žmonės, užimantys tokias pareigas kaip S. Vasičkina, turėtų jausti atsakomybę už tai, kokia informacija dalijasi viešoje erdvėje.
Tiesa, kada miestas galėtų inicijuoti tyrimą dėl mokytojos paskleistos informacijos, vicemeras nepatikslino.
Vicemeras taip pat akcentavo, kad uostamiesčio meras anksčiau yra surengęs susitikimą su rusakalbių bendruomenių, mokyklų atstovais, kurio metu buvo aptarta bendra bendruomenėje sklandanti nuotaika, ko rusakalbiai bijo, kas jiems kelia nerimą. Pasitarimus su mokyklų direktoriais rengia ir savivaldybės administracija.
Bendradarbiavo su Rusijos Federacijos konsulatu Klaipėdoje
S. Vasičkinos veiksmai nustebino ir Klaipėdos miesto savivaldybės tautinių kultūrų centro, kuriam ir priklauso rusų bendruomenė „Lada“, vadovybę.
Centro vadovė Jelena Butkevičienė apie bendruomenės „Lada“ pirmininkės skleistą informaciją sužinojo iš žurnalistų.
„Kai prasidėjo karas Ukrainoje, visos tautinės bendrijos išreiškė nepritarimą Rusijos agresijai ir Putino režimui. Kovo 6 d. prie paminklo „Arka“ buvo surengta palaikymo akcija, į kurią buvo kviečiami visi tautinių bendrijų atstovai palaikyti mūsų ukrainiečių bendruomenę Klaipėdoje ir išreikšti palaikymą Ukrainai. Dalyvavo visi – ir ukrainiečiai, ir rusai, ir baltarusiai, ir armėnai, azerbaidžaniečiai, vokiečiai“, – prisiminė J. Butkevičienė ir pastebėjo, kad centras ir toliau nelieka abejingas karui Ukrainoje – organizuoja savanorišką bendrijų veiklą, renka paramą nuo karo Ukrainoje pabėgusiems žmonėms, centro erdvėse kviečiami susirinkti ir praleisti laiką ukrainiečių vaikai.
Matyti, kad S. Vasičkina įrašu, menkinančiu ukrainiečius, pasidalijo netrukus po minėtos palaikymo akcijos – kovo 7 d. Tą pastebėjo ir centro vadovė.
„Aš sudėliojau datas: kovo 6 d. buvo mūsų akcija, o kovo 7 d. tuo (įrašu – LRT.lt) buvo pasidalinta. Reakcija, aišku, labai neigiama. Iš tikrųjų. Aš nebuvau mačiusi šio įrašo, nes negaliu skirti daug laiko „Facebook“. Jaučiant, matant, kad yra kažkokia stagnacija rusakalbių bendruomenėje, buvo surengta keletas susitikimų Tautinių kultūrų centre. Pasižiūrėjau į datas – kovo 14 d., kovo 21 d. ir dar vienas buvo su Klaipėdos meru. Tai trys susitikimai, kuriuose dalyvauti kviečiami buvo rusų bendruomenių lyderiai, baltarusių bendrijų atstovai, taip pat buvo keli disidentai iš Baltarusijos ir Rusijos, neseniai atvykę į Klaipėdą. Susitikimai buvo tam, kad išgirstume, kur skauda, bendruomenių poziciją, jų nuomones ir tikrai jie vyko ne po pusvalandį, o po kelias valandas“, – sakė J. Butkevičienė.
Centro vadovės teigimu, minėtų susitikimų metu nemažai diskusijų buvo sulaukęs įrašas, kuriame Gyvačių salos gynėjai rusų laivą pasiuntė visiems žinoma kryptimi, tačiau įrašas, kuriuo S. Vasičkina pasidalijo, nebuvo aptariamas.
„Kai žmogus sėdi namuose prie savo kompiuterio, jam turbūt atrodo, kad paspaus mygtuką ir tiek, to niekas nepamatys arba nesužinos. Bet tai, ką jis paspaudžia, aiškiai parodo jo poziciją“, – akcentavo J. Butkevičienė.
Dėl bendrijos „Lada“ pirmininkės veiksmų planuojama surengti Tautinių mažumų tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės posėdį ir aptarti situaciją bei priimti atitinkamus sprendimus. Iki šiol S. Vasičkina, pasak centro vadovės, nebuvo pasižymėjusi propagandiniais pasisakymais.
„Bet tai, kad rusų bendruomenė „Lada“ bendradarbiavo su rusų konsulatu Klaipėdos mieste, – ne paslaptis. Jeigu yra atstovai, su jais ir bendraujama“, – pastebėjo J. Butkevičienė.
Reakcija, aišku, labai neigiama.
J. Butkevičienė
Gimnazija atsiriboja nuo S. Vasičkinos veiksmų
Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazija, kurioje ir dirba S. Vasičkina, atsiriboja nuo tokių jos veiksmų, nes tai vertinama kaip S. Vasičkinos asmeninis reikalas.
„Gimnazija atsiriboja nuo klaipėdietės S. Vasičkinos komentarų. „Žaliakalnio“ gimnazija, kai prasidėjo visi tie įvykiai, pasakė: mes turime būti labai atsargūs, mes turime galvoti, ką mes darome ir kur mes darome, o jeigu kažkas nemąsto apie tai, reikia dar kartą priminti. Aš taip manau“, – sakė gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jelena Lukjanova.
Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir metodinės tarybos pirmininkė Gražina Gumauskienė taip pat tvirtino, kad gimnazija atsiriboja „nuo tokių asmeniškų dalykų“. Pedagogė akcentavo, kad žmogus gyvena savo gyvenimą, o S. Vasičkina yra ne tik gimnazijos mokytoja, bet ir rusų bendruomenės „Lada“ pirmininkė.
„Kokiu vardu, kokiomis pareigybėmis remdamasi ji kelia įrašus, gimnazija negali kontroliuoti“, – sakė R. Gumauskienė ir pridūrė, kad mokykla tokius jos bendruomenės narės įrašus vertina skeptiškai.
Teigiama, kad iki šiol jokių nesusipratimų ar nesutarimų dėl to, kaip karą Ukrainoje vertina S. Vasičkina, mokykloje nėra buvę.
Lietuvių kalbos mokytoja ir gimnazijos tarybos pirmininkė Roma Šiukštienė patikino, kad mokykloje pradėję mokytis ukrainiečių vaikai puikiai sutaria su gimnazijos moksleiviais ir jokių incidentų nėra buvę.
Dviem mokytojoms teko palikti darbą
Situacija Klaipėdos bendrojo ugdymo mokykloje – ne vienintelė Lietuvoje.
Praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sulaukė trijų laiškų apie mokytojus, kurie atvirai palaiko ar pateisina Rusijos agresiją prieš Ukrainą, skleidžia dezinformaciją. Pirmadienį dvi laiškuose aprašytos mokytojos išėjo iš darbo ugdymo įstaigose savo noru. Dėl trečiojo atvejo vyksta tyrimas.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovo Dainoro Luko, visi trys atvejai susiję su Vilniaus miesto mokyklomis.
„Išeidamos iš darbo mokytojos išvengė kur kas didesnių problemų, gal net laisvės atėmimo“, – sakė D. Lukas.
D. Lukas sakė, kad tokie atvejai nebūtinai būna susiję su mokyklomis, kurių ugdomoji kalba – rusų. Mokyklos, kuriose dirbo minėtos mokytojos, ugdo vaikus lietuvių kalba.
„Sunku pasakyti, kaip skiriasi situacijos mokyklose, kuriose vaikai mokosi lietuvių kalba, ir tose, kur mokosi rusų kalba. Turbūt nieko nenustebinsiu pasakęs, kad didesnę dezinformacijos dozę gali gauti rusakalbių šeimoje augantys vaikai. Jie dažniau girdi Rusijos televizijų propagandines laidas, jų tėvai gali būti tarp palaikančiųjų Rusijos agresiją prieš Ukrainą“, – kalbėjo D. Lukas.
Pirma – pokalbis, po to – ir tyrimas
ŠMSM šiuo metu rengia rekomendacijas mokykloms, kaip elgtis su mokytojais, kurie skleidžia propagandą. Pasak ministerijos, svarbu, kad mokyklų vadovai žinotų teisės aktus ir ką turėtų daryti, kai kyla tokių situacijų.
„Visų pirma, mokyklų vadovus informuosime, jog mokyklos administracija turėtų aiškiai visus darbuotojus informuoti, kad viešas pritarimas tarptautiniams karo nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gali būti laikomas nusikaltimu. Todėl tokių pažiūrų demonstravimas darbo vietoje ar viešoje erdvėje, darbo metu ar susijusioje su darbu aplinkoje yra neleistinas ir gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Mokyklos vadovas, gavęs informaciją apie mokytojo pamokose, mokykloje ar viešai skleidžiamą dezinformaciją, karo ir genocido pateisinimą, turi iš karto reaguoti“, – paaiškino D. Lukas.
ŠMSM atstovas paaiškino, kad iš pradžių mokyklos vadovas turėtų pasikviesti mokytoją pokalbio ir etiškai, konstruktyviai, dalykiškai pasiūlyti nutraukti darbo sutartį arba mokytojo pareiškimu, arba šalių susitarimu. Jei mokytojas nesutinka, reikėtų pradėti pareigų pažeidimo tyrimo procedūrą – raštu paprašyti, kad mokytojas pasiaiškintų.
„Darbo kodekse pasakyta, kad darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika yra laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Aplinkybes, kurios yra laikomos šiurkščiu pareigų pažeidimu, galima apibrėžti mokyklos priimtuose vietiniuose dokumentuose.
Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir kitų aplinkybių, darbuotojui gali būti įteikiamas įspėjimas dėl galimo atleidimo už antrą tokį patį pažeidimą arba jis gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo ir išeitinės kompensacijos.
Apie čia paminėtus teisės aktus ir informuosime mokyklas“, – sakė D. Lukas.
Jis pabrėžė, kad kai mokytojas viešai (įskaitant ir socialinių tinklų erdvę), per pamokas ar kitoje mokyklos veikloje pritaria tarptautiniams nusikaltimams, jo veikla gali būti vertinama remiantis Baudžiamuoju kodeksu.
Kodekse sakoma, kad už viešą karo nusikaltimų, genocido neigimą, menkinimą gali būti baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
„Baudžiamojo kodekso straipsnyje neužsimenama apie karą Ukrainoje, bet 2022 m. balandžio 12 d. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo, deramai įvertinus teisines aplinkybes, Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą.
Šia rezoliucija Lietuva pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtą valdžią. Tai reiškia, kad Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 dalis taikoma ir viešai pritariant ar neigiant Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. O už tai gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Konstitucijoje taip pat sakoma, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Konstitucijoje taip pat draudžiama ir karo propaganda.
Taigi, Rusijos agresijai pritariantis asmuo gali būti laikomas darančiu nusikaltimą“, – aiškino D. Lukas.
VSD: padėtis pagerėjusi
Kad tokių grėsmių Lietuvos ugdymo įstaigose kyla, sakė ir Valstybės saugumo departamento atstovė Aurelija Vernickaitė. Tačiau, pabrėžė ji, per pastarąjį dešimtmetį padėtis reikšmingai pagerėjusi.
„Uždara ir Rusijai lojali rusakalbio švietimo sistema yra vienas iš pagrindinių Rusijos tėvynainių politikos Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse tikslų. Naudojantis rusakalbėmis švietimo įstaigomis bandoma užsiauginti Kremliui lojalią naują rusakalbių kartą. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos švietimo politikos formuotojai ėmė taikyti priemones, siekiant mažinti neigiamą Kremliaus įtaką rusakalbėms švietimo įstaigoms Lietuvoje“, – aiškino A. Vernickaitė.
Pasak jos, Valstybės saugumo departamento vertinimu, šios priemonės turėjo teigiamą poveikį ir, nepaisant pavienių likusių Kremliaus režimą remiančių pedagogų, yra stebima tam tikra padėties rusakalbėse švietimo įstaigose gerėjimo tendencija, o Rusijos tėvynainių politikos įgyvendintojai susiduria su sunkumais ieškodami Lietuvoje gyvenančių jaunų Rusijos tėvynainių judėjimo aktyvistų.
