Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė per Seime vykusią Vyriausybės valandą sulaukė opozicijos priekaištų dėl mokyklų tinklo pertvarkos, kurią Vyriausybė patvirtino pernai gruodį.
Seimo narys valstietis Valius Ąžuolas klausė ministrės, kada ji planuojanti panaikinti šį Vyriausybės nutarimą. V. Ąžuolas vadino jį diskriminaciniu.
„Jo pagrindinis tikslas – naikinti mažas mokyklas, naikinti nepilnas klases, naikinti jungtines klases. Gal galite pasakyti, kodėl maža privati mokyklą gaus finansavimą, nepilna klasė privačioj mokykloj gaus finansavimą, o savivaldybėje negaus, savivaldybei draudžiama net prisidėti. Jungtinė klasė privačioje mokykloje yra labai gerai, gaus finansavimą, savivaldybės – negaus“, – kalbėjo V. Ąžuolas.
Ministrė pabrėžė neplanuojanti atšaukti to, ką nutarė Vyriausybė.
„Neplanuojame atšaukti Vyriausybės nutarimo ir neplanuojame uždarinėti, kaip jūs teigiate, mokyklų. Visų pirma, turėtumėte įsigilinti į situaciją – Trakuose neplanuojama uždaryti nė vienos mokyklos. Kokybė ir prieinamumas, pasirenkamumas yra svarbiausias dalykas? Ar norite, kad jūsų vaikas mokytųsi jungtinėse klasėse, V. Ąžuolai? Norite? O kurioje mokykloje jis mokosi?“ – klausė J. Šiugždinienė.
Pasak ministrės, sunku tikėtis ugdymo kokybės, jei drauge mokosi keturių skirtingų klasių mokiniai.
„Nemaišykime kelių dalykų. Tėvai moka iš savo kišenės, kad jų klasėje būtų keturi vaikai ir būtų taikomos specialios metodikos – Montessori, Valdorfo ir t. t. Nemaišykime šitų dalykų“, – apie privačias mokyklas sakė ministrė.
Parlamentaras, Darbo partijos narys Artūras Skardžius sakė visą pirmadienį važinėjęs po Trakų rajono mokyklas, kurios nebus uždaromos, bet, anot jo, „bus po truputį numarinamos“.
„Vaikai bus išplėšiami iš bendruomenių, kažkur vežami autobusiukais už kažkiek kilometrų – dvi valandas į vieną pusę, dvi – atgal. Jei nekalbame apie sovietinį švietimą, tai tada galvokime, kad nereikėtų vaikų išplėšti iš bendruomenių ir šeimų. Kur prioritetas? Jūs teigiate, kad kokybė, bet savivaldybės skaičiuoja tik nuliukus ir skaičiukus, jiems neapsimoka tautinių mažumų mokyklose išlaikyti klasių“, – aiškino A. Skardžius.
J. Šiugždinienė tai pavadino pigiu politikavimu. Ji pabrėžė, kad tautinėms mažumos sudarytos visos išimtys, tokios, kokių lietuviai neturi Lenkijos valstybėje.
„Mūsų sprendimas labai gerbtinas ir labai taiklus. Dėl mažų mokyklų – man atrodo, kad turime apsispręsti, kas mums rūpi. Ar mums rūpi pastatas, ar vaiko ugdymosi kokybė? Jei turime klasę, kurioje yra trys, keturi vaikai, vienas vaikas, kokio atlyginimo mokytojai gali tikėtis, jei jie dirba 0,25, 0,3 etatu? Mes net etato jiems negalime sudaryti.
Visi sakome, kad norime inžinierių, reikia IT specialistų. Iš kur juos gausime, jei vaikai negali gimnazijos klasėse pasirinkti dalykų, kurių nori mokytis? Jei klasėje yra mažiau nei 20 mokinių, jie net negali mokytis dviem lygiais, kuriuos numato Lietuvos valstybė“, – kalbėjo ministrė.
J. Šiugdždinienė mano, kad pavėžėjimas nėra problema.
„Seimo nariai, labai prašyčiau pasižiūrėti į skaičius, ką dabar finansuojame? Vaikai neturi pasirinkimo galimybių. Tai, kad mes suaugusius vaikus, jau suaugusius žmones pavešime nuo Trakų senosios gimnazijos tris kilometrus, bus didelė problema? Paluknio gimnazijoje abiturientai vidutiniškai laiko tik vieną valstybinį egzaminą. Čia yra gerai? Jei jie nori studijuoti, jie turi laikyti kur kas daugiau egzaminų“, – remdamasi Trakų rajono pavyzdžiais, emocingai Seime kalbėjo ministrė.
