Aukštojo mokslo optimizacija būtina, tačiau valstybinės aukštosios mokyklos turi nuspręsti, ar reforma vyks nuosekliai ir etapais, ar reikia greitos ir kardinalios pertvarkos – apie tai buvo kalbėta diskusijoje dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo, kurią su universitetų vadovais organizavo Lietuvos verslo konfederacija (LVK), teigiama pranešime spaudai.
„Šiuo metu Lietuva turi didesnį skaičių žmonių su aukštuoju išsilavinimu nei Europos vidurkis, bet tas skirtumas nėra didelis. Tačiau išlaikyti tokį universitetų tinklą, koks yra dabar, neturime galimybių. Vis dėlto universitetų jungimas ar skaidymas yra sudėtingas procesas, trunkantis kelis metus“, – sakė Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.
J. Augutis suabejojo ar Šiaulių, Edukologijos ir Sporto universitetų uždarymas padėtų sutaupyti lėšas, kadangi šių universitetų bendras biudžetas sudaro tik 7 proc. viso aukštųjų mokyklų finansavimo. Jų uždarymas kainuotų daug daugiau, nes tektų mokėti išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams, o studentai vis tiek turėtų užbaigti pradėtas studijas ir reikėtų išlaikyti dalį personalo.
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Petras Baršauskas teigė, kad dėl situacijos, kurioje šiuo metu atsidūrė valstybinės aukštosios mokyklos, yra kaltos jos pačios, nes ilgus metus nieko nebandė keisti.
„Turime fragmentuotą aukštąjį mokslą, nes 27 metus Lietuva neturėjo aiškios aukštojo mokslo vizijos ir strategijos, ko mes norime, ko reikia verslui, ko reikia visuomenei. Šios problemos yra žinomos, bet niekas nebuvo keičiama. Pirmiausia – finansavimo sistema yra ydinga. Universitetai finansuojami pagal kiekybinius rodiklius, o ne pagal kokybinius. Reikia suprasti, kad universitetams, kaip ir įmonėms valdyti reikia taikyti šiuolaikinius vadybos principus“, – argumentavo prof. P. Baršauskas.
Pasak KTU rektoriaus, Lietuvoje yra tik vienintelis klasikinis universitetas – Vilniaus universitetas, visi kiti yra specializuotų pakraipų universitetai. Galima turėti po vieną klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, bet tada Kaune turi likti tik vienas universitetas, tačiau abejojama, ar vyriausybei pavyktų tai įgyvendinti.
„Universitetų tinklo optimizavimas yra tik viena iš reformos dalių, tačiau ji neatsako, ko tikimasi, kokio siekiama rezultato. Galiausiai, koks bus skiriamas finansavimas. Didelį rūpestį kelią bendrojo lavinimo problema, nes iš ten ateina žmonės į aukštąsias mokyklas. Mes galime kelti balo kartelę, bet ar tai išspręs problemas, jei regionuose žmonės nėra tinkamai paruošiami. Mūsų tikslas priimti kuo daugiau norinčių studijuoti“, – dėstė Saulius Spurga, Mykolo Romerio universiteto kancleris.
LVK mokslo ir švietimo komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Augustinaitis pastebėjo, kad dabartinė situacija susijusi su universitetų optimizavimu yra miglota ir joje per daug neaiškumo.
„Matomas didelis susipriešinimas ir interesų konfliktai, tačiau nesimato, koks bus laukiamas reformos rezultatas, išskyrus finansinės paklodės tąsymas į skirtingas puses. Nesimato ir valstybės strategijos, ko tikimasi, jei ji nėra nustačiusi kokybinių kriterijų, tai ir universitetai neturi savo veiklos tikslų. Apgailestaujant reikia pastebėti, kad privatūs universitetai vėl yra palikti už diskusijų ribų“, – sakė prof. dr. A. Augustinaitis.
Automatizuotus sprendimus logistikos sektoriuje teikiančios ir Kaune veikiančios JAV kapitalo bendrovės „Equinox Europe“ vadovė Rasa Beskajevienė pažymėjo, kad verslui rūpi ruošiamų specialistų kokybė.
„Verslininkams ši reforma yra svarbi, nuo jos rezultato priklausys parengiamų specialistų kvalifikacija. Mūsų įmonė dirba su aukštųjų technologijų sprendimais, todėl esame suinteresuoti, kad universitetai rengtų reikiamus specialistus Lietuvoje, o mums nereikėtų jų ieškotis užsienyje“, – teigė R. Beskajevienė.
