Lietuva yra suteikusi Ukrainai karinės paramos už 29 mln. eurų, patvirtino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jis teigė negalintis detalizuoti, kokia parama buvo suteikta Ukrainai, nes klausimas aptartas uždarame posėdyje, bet dalis informacijos anksčiau buvo paskelbta viešai.
„Stingeriai, aišku, yra karūna viso to, bet yra ir kiti dalykai, amunicija, kiti gyvybiškai svarbūs dalykai“, – kalbėjo L. Kasčiūnas, – „Lietuva tikrai yra pavyzdys ir, manau, turi moralinę teisę ir mandatą pakalbinti kitas šalis pasižiūrėt savo rezervus sandėliuose ir paremt ukrainiečius labiau“.
Anksčiau skelbta, kad Lietuva yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“, šarvinių liemenių, termovizualinių stebėjimo įrenginių. Taip pat perduota automatinių šautuvų „Kalashnikov“ ir šovinių.
Seimo komiteto vadovas taip pat svarstė, kad Lietuvos gynybos biudžete parama Ukrainai galėtų atsirasti atskira lėšų eilutė.
„Mano išvis tokia idėja asmeninė, kad galbūt net reikėtų, kad mūsų gynybos biudžete atsirastų atskira eilutė gynybos Ukrainai, ne dabar, bet ilgainiui, jei karas užsitęs, (...) būtų geras pavyzdys užsiprogramuot tokią eilutę“, – teigė Seimo NSGK vadovas.
Kremliaus pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo plataus masto karą. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
Kasčiūnas: plečiant slėptuvių infrastruktūrą kartu reikia stiprinti oro gynybą
Siekiant užtikrinti gyventojų civilinę saugą reikia dirbti dviem kryptimis: stiprinti ne tik slėptuvių infrastruktūrą, bet ir oro gynybą, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.
„Galime galvoti apie slėptuvių infrastruktūrą, bet, kita vertus, reikia galvoti apie oro gynybą ir investicija į oro gynybą reikštų, kad tų slėptuvių reikia mažiau, ir abiem kryptimis reikia dirbti“, – trečiadienį BNS sakė komiteto pirmininkas.
Seimo NSGK trečiadienį uždarame posėdyje susipažino su šalies pasirengimu užtikrinti civilinę saugą.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau šią savaitę patvirtino, kad žmonių priedangai nelaimės atveju skirtų vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių užtektų 40 proc. šalies gyventojų, o likusieji galėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse.
Antradienį po susitikimo su savivaldybėmis bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovais ministrė informavo, kad artimiausiu metu savivaldybėse bus inventorizuotos priedangos vietos gyventojams.
„Pirminis etapas jau pradėtas – visų statinių, kurie tinkami krizės situacijai, inventorizacija, savivaldybės tai įpareigotos padaryt, kovo 18 dienai inventorizacija turi būt atlikta. Tai yra pirminis etapas, toliau žiūrėsim, kokia infrastruktūra, keik žmonių ja gali pasinaudot“, – situaciją komentavo L. Kasčiūnas.
Jis pabrėžė, kad „oro gynybos stiprinimas yra esminis momentas šalia visos tos infrastruktūros, kur žmonės galėtų krizės atvejais pasislėpti“.
„Tos krizės galimos įvairios, ir karinės, ir Astravo klausimas, jos turi būti pritaikyta viskam“, – tvirtino politikas.
Pagal šiuo metu galiojančius civilinės saugos teisės aktus, vadinamuosiuose kolektyvinės apsaugos statiniuose, t. y. mokyklose, darželiuose, arenose ar kitose uždarose erdvėse, priedangą turi rasti bent dešimtadalis gyventojų, neskaičiuojant vaikų ir neįgaliųjų.
PAGD duomenimis, Lietuvoje tokių statinių yra 1900.
PAGD yra skelbęs, kad be minėtų priedangai skirtų statinių, kilus galimam pavojui iš oro, gyventojai būtų raginami slėptis rūsiuose, požeminėse perėjose ir automobilių stovėjimo aikštelėse.
