Vyriausybė teikia Seimui siūlymą šalyje galiojančią nepaprastąją padėtį pratęsti iki balandžio 20-osios dienos vidurnakčio. Ketvirtadienį į pavasario sesiją susirinkęs Seimas spręs, ar pritarti tokiam siūlymui.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Vyriausybės posėdyje kalbėjo, kad nuo vasario 24-osios, kuomet prezidento dekretu buvo įvesta nepaprastoji padėtis, grėsmė visuomenės rimčiai ne tik išliko, bet ir ženkliai padidėjo.
„Nes atsirado naujų grėsmių. Rusijos Federacijos karinė agresija Ukrainos Respublikoje ne tik nemažėja, bet ir intensyvėja. Akivaizdu, kad Rusijos Federacijos agresijai ribų nėra, todėl mūsų regiono saugumo situacija yra įtempta“, – teigė A. Bilotaitė.
Ministrė kalbėjo, kad Ukrainą užpuolusi Rusija vykdo karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmogiškumui. Tai, kaip sakė A. Bilotaitė, lėmė nepaprastai didelio masto humanitarinę bei pabėgėlių iš Ukrainos Respublikos krizę.
„Šios grėsmės kelia riziką mūsų nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai. Todėl matome pagrindą nepaprastosios padėties įvedimui. Siūloma nepaprastąją padėtį įvesti iki balandžio 20 dienos 24 val. 00 min.
Visų pirma, yra užtikrinamas šiuo metu nustatytų ir taikomų nepaprastųjų priemonių tęstinumas. Tai yra Lietuvos Respublikos sienos apsaugos sustiprinimas, svarbių objektų sustiprinta apsauga, įskaitant kibernetinę, ir tikrinimai pasienio ruože“, – vardijo ministrė.
Kaip aiškino A. Bilotaitė, atsižvelgiant į aktualų grėsmių paveikslą, siūlomos papildomos priemonės. Pirmiausia, sustiprinti Europos Sąjungos išorės sienos apsauga. Taip pat siūloma numatyti galimybę užsieniečių, besitraukiančių nuo Rusijos agresijos, humanitariniam įleidimui į šalį.
Siūloma riboti teisę rinkti informaciją apie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones ir kitus svarbius objektus, juos fotografuoti ir pan.
„Kadangi matomos tendencijos, manome, kad tai yra labai svarbu“, – sakė A. Bilotaitė.
Vyriausybė taip pat siūlo riboti susirinkimus, kuriuose kurstoma nesantaika ir karas. Siūloma riboti Rusijos ir Baltarusijos įsteigtų ir kontroliuojamų programų transliavimą bei informacijos, kuria skleidžiama dezinformacija ar kurstomas karas, sklaidą.
„Atsižvelgiant į įvykius Rusijoje ir Baltarusijoje bei jų galimą įtaką šių šalių gyventojų tranzitui per Lietuvos teritoriją ir pasitraukimą į Lietuvą, siūloma nustatyti įrankius, reaguoti pagal poreikį“, – kalbėjo ministrė.
Ministrų kabinetas siūlo sugriežtinti vizų išdavimą, o Rusijos ir Baltarusijos piliečiams vizų išdavimą visiškai sustabdyti.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad siūlymai nukreipti į grėsmes ir gyventojams nesklandumų nesukels.
Portalas LRT.lt primena, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvesta tuomet, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Prezidentas G. Nausėda vasario 24 dieną pasirašė dekretą, kuriuo nepaprastoji padėtis Lietuvoje įvesta iki kovo 10 dienos.
Ketvirtadienį į pirmą pavasario sesijos posėdį susirinkęs Seimas turėtų priimti sprendimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo. Portalas LRT.lt taip pat primena, kad nepaprastoji padėtis įvesta visoje šalies teritorijoje.
Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai užtikrinant už visuomenės saugumą ir vietą, tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą, operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos ir Baltarusijos teritorijose sutelktomis didelio masto karinėmis pajėgomis.
