Bėgantiems nuo karo ukrainiečiams suteikiami būstai, medicinos pagalba. Artimiausiu metu jie galės naudotis paramos pabėgėliams socialinėmis paslaugomis, įsidarbinti, gauti išmokų. Bankai žada nemokamai atidaryti sąskaitas ir išduoti mokėjimo korteles.
Iryna Levašova, su dviem mažamečiais nusprendusi pasitraukti iš bombarduojamos Ukrainos sostinės, sako su savimi pasiėmė apie 20 tūkst. grivinų. Anksčiau prieš karą tai būtų daugiau nei 600 eurų. Dabar dėl karo pinigai nuvertėjo ir nesiektų 300.
„Prašysime, kad draugai atsiųstų pinigų į kokią nors sąskaitą Lietuvoje. Aš čia pirmą kartą, net nežinau, kiek man kainuos išlaikyti vaikus, kad galėčiau juos aprūpinti. Kyjive neišlaidavome, čia irgi taupiai gyvensime“, – sako Kyjivo gyventoja I. Levašova.
Iryna į Lietuvą atvyko drauge su artimaisiais – keturios moterys ir tiek pat vaikų. Vyrai liko kariauti, tėvai ir giminės liko bombarduojamuose miestuose. Pasak vaikų močiutės, pirmas darbas buvo susiieškoti pasą, po kelių nemiegotų naktų, praleistų rūsyje, buvo užmiršusi, kur jį pasidėjo.
„Kai nusprendėme bėgti, nes aplink šaudo, negalvojome apie jokius bankomatus. Ką turėjome namuose, tiek ir pasiėmėme. Turėjome šiek tiek valiutos. Gal čia ką nors dirbsime, jeigu ne, tai bent savanoriais pasisiūlysime“, – dėsto Kyjivo gyventoja Antanyna Škarovskaja.
„Ką sukaupėme, viskas liko banke. Kortelės užblokuotos, nėra jokios galimybės išsigryninti. Mūsų devyni šeimoje, kaip nors išsiversime. Galvojame dirbti, gyvenimą pradėti nuo nulio“, – pasakoja Kyjivo gyventoja Darja Dybenko.
Išsikeisti grivinas į eurus ukrainiečiams gali tapti vis sudėtingiau. Bankai grivinos nekeičia, nes tarptautiniai bankai neprekiauja šia valiuta. Tokią paslaugą siūlo vos viena įmonė, turinti valiutų keityklų. Keitimo kursas pakilo 15 proc.
„Šiuo metu nusistatėme apribojimus, jie tokie, kad Ukrainos piliečiui, kuris pateiks galiojantį dokumentą, mes iškeisime 200 eurų ekvivalentu per vieną mėnesį. Dar vienas momentas, kad nutarėme supirkinėti ir pardavinėti grivinas tuo pačiu kursu“, – atsako įmonės „Madelina“ vadovas Mindaugas Ryckis.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovės Eivilės Čipkutės, nors bankai grivinų nesuperka, pasiruošę padėti bėgantiems nuo karo ukrainiečiams.
„Visi bankai ukrainiečiams sąskaitas atidarys nemokamai. O taip pat pasiūlys nemokamus bankinių paslaugų paketus. O asmens identifikavimui užteks ukrainiečio paso. Tai gali būti biometrinis ar paprastas pasas ir nereikės jokio kito dokumento, kaip, pavyzdžiui, laikino leidimo gyventi Lietuvoje“, – teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad dabar svarbiausia bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis visus ukrainiečius pamaitinti ir apgyvendinti.
„Pasiėmiau šeimą ir artimiausius, bet liko serganti mama, devyni giminaičiai. Dirbu Varėnoje, gaunu atlyginimą, kaip nors išsiversime. Nemačiau kito kelio, kaip tik atsivežti artimuosius“, – dėsto ukrainietis, dirbantis Lietuvoje Maksymas Dybenko.
Netrukus Vyriausybė ir Seimas turėtų svarstyti Socialinių paslaugų paketą, gavusiems laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Numatytos įvairios vaikų ugdymo kompensacijos ir vienkartinės išmokos, nuolatinės pašalpos.
„Galėtų atsirasti nauja paramos gavėjų grupė, nustatantiems teisę gauti piniginę socialinę paramą, taip pat nepasiturintiems gyventojams ta pati analogija, išmokas vaikams ir laidojimo pašalpą, paramą būstui įsigyti išsinuomoti, vienkartinę įsikūrimo paramą, šalpos pensijas. Tai bus tokie pat šalpų dydžiai, kurie priklauso ir Lietuvos nepasiturintiems gyventojams“, – supažindina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ministrės teigimu, norint gauti socialinių paslaugų paketą, būtina registruotis migracijos tarnyboje. Nesvarbu, kur apsigyvenę ukrainiečiai, ar pas žmones, ar savivaldybių skirtose vietose.
