Gyvename sukrėtimų ir krizių laikotarpiu, o tai greičiausiai duos tam tikrų ilgalaikių efektų, portalui LRT.lt sako psichologai. Nerimą dėl žmonių psichologinės būklės ilgą laiką kėlė pandemija, o dabar žmonės išskiria ir karo baimę. Pasak psichologų, ilgalaikis stresas menkina mūsų resursus ir ištvermę, gebėjimus spręsti iškylančius individualius konfliktus, todėl svarbu žinoti, kaip galime padėti sau.
Apie suprastėjusią visuomenės psichologinę būseną kalbame nuo pandemijos pradžios, tačiau pastaruoju metu žmonėms nerimą kelia karo baimė ir Rusijos kariniai veiksmai šalia Ukrainos ir Baltarusijoje, rodo vasario pradžioje BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa.
Į klausimą, ar jiems kelia nerimą Rusijos kariniai veiksmai regione, iš viso teigiamai atsakė 54,3 proc. apklaustųjų. 26,6 proc. apklausos dalyvių manė, kad tai tiesiogiai paveiks jų ar artimųjų gyvenimą, 27,7 proc. nurodė nerimaujantys, bet abejojo, ar tai paliestų Lietuvą ar juos asmeniškai.
LRT TELEVIZIJOS kalbinti žmonės taip pat išskiria nerimą dėl karo: „bendra įtampa, pradedant tarptautinėmis karo nuojautomis, baisoka dėl ekonominių krizių“, „gali būti karas, neramu“.
Nerimas dėl pandemijos slopsta
Vilniaus universiteto (VU) Psichologijos instituto docentas dr. Antanas Kairys sako, kad pavojingiausią momentą ir aštriausią reakciją į pandemiją jau išgyvenome – kai kurie tyrimai rodo, kad blogiausia žmonių psichologinė būsena buvo per karantiną. Pasak psichologo, yra požymių, kad grįžtame į normalų gyvenimą.
„Žiūrint iš psichologinės pusės, tai galima paaiškinti tuo, kad žmonės sugeba prisitaikyti prie sudėtingų situacijų. Mes esame adaptyvūs – jei iškyla kokių nors nenumatytų situacijų, randame būdų prie jų prisitaikyti“, – portalui LRT.lt pasakoja A. Kairys.
Psichologė Sonata Vizgaudienė taip pat antrina, kad pandemijos pradžioje žmonės jautė nežinomybę ir nesaugumą, patyrė įvairių įtampų, kai kuriems išsivystė stiprių nerimo epizodų. Anot jos, prisimindami pirmąjį karantiną, žmonės pasakoja, kad tuomet buvo labai atsargūs, detaliai laikėsi visų nurodymų.
Tačiau vėliau, LRT.lt sako S. Vizgaudienė, pripratome prie šios situacijos: „Žmogus yra adaptyvus sutvėrimas, adaptyviai reaguoja į pokyčius.“
Psichologės teigimu, dalis žmonių prisitaikė prie pandemijos ir ėmė gyventi kiek įmanoma laisvesnį gyvenimą, tačiau kiti visą pandemijos laiką jautė nemažą įtampą ir nerimą.
Pandemija paliko daugybę ilgalaikių reiškinių
Iš pradžių įvairių sunkumų patyrė ir vaikai bei paaugliai – per karantiną išryškėjo įvairių psichologinių iššūkių, buvo jaučiama baimė, atsiskyrimas nuo bendraamžių. Tačiau, akcentuoja S. Vizgaudienė, sugrįžę į mokyklas vaikai prisitaikė.
„Didesnė dalis žmonių išmoko gyventi su pandemija, pritaikė įvairias savo gyvenimo sritis, pamatė, kad ir taip galima gyventi. (...) Pandemijos pradžioje žmonės jautė psichologinį spaudimą, padaugėjo emocinių sutrikimų, depresiškumo, nerimo, panikos sutrikimų, bet dabar matome šiokią tokią stabilizaciją. (...) Net galima sakyti, kad dabar jaučiama sunkios emocinės būsenos atslėgimo fazė“, – komentuoja psichologė.
Net galima sakyti, kad dabar jaučiama sunkios emocinės būsenos atslėgimo fazė.
S. Vizgaudienė
Tačiau, priduria A. Kairys, pandemija paliko daugybę ilgalaikių reiškinių – žmonės, turėję psichikos sveikatos sunkumų ar laiku negavę pagalbos, potencialiai galėjo patirti daugiau išgyvenimų.
Nuotolinis darbas bei mokymas ir dėl karantino bei izoliacijos pasikeitę santykiai su artimaisiais taip pat galėjo nulemti įvairių ilgalaikių padarinių, pažymi A. Kairys. Pasak specialisto, ilgalaikių padarinių reikšmę nulemia įvairūs individualūs aspektai.
„Labai individualu tiek reakcijos į pandemiją, karantiną, tiek išėjimas iš šios situacijos, per kiek laiko žmogus atsistato, grįžta į normalų funkcionavimą. Tai priklauso nuo daugybės ypatumų, pradedant lytimi, amžiumi ir baigiant subtiliais asmenybės aspektais. Kai kurie žmonės patyrė ženkliai daugiau iššūkių ir negatyvių išgyvenimų, jiems gali būti daug sunkiau grįžti į normalų gyvenimą“, – pastebi psichologas.
Sukrėtimų ir krizių laikotarpis
Deja, nerimą gyventojams kelia ne tik pandemija. A. Kairio teigimu, šiuo metu gyvename sukrėtimų laikotarpiu ir susiduriame su rimtais iššūkiais – pandemija, migrantų krize, karu Ukrainoje. S. Vizgaudienė taip pat akcentuoja, kad visuomenei tenka didelių išbandymų, o daugelyje gyvenimo sričių jaučiama įtampa.
„Atrodo, su vienu dalyku lyg ir susigyvenome, apsipratome, emocinė būsena galėtų stabilizuotis, bet ekonominė padėtis gana nelengva šiuo metu, nemažai daliai žmonių tai gali sukelti papildomų negatyvių išgyvenimų, politinė situacija labai sudėtinga, o tai taip pat labai stipriai veikia, nes žmonės įaudrinti emociškai. (...)
Nespėjo situacija dėl pandemijos susigulėti, jau ėjome gijimo link, bet jaučiame vėl labai didelę įtampą dėl politinės situacijos“, – teigia S. Vizgaudienė.
Vis dėlto, pabrėžia VU Psichologijos instituto docentas A. Kairys, pandemija mus paveikė stipriau: „Tiek migrantų krizės atveju, tiek karo Ukrainoje atveju mes turime šiek tiek didesnį nuotolį. Kovidas buvo arti mūsų, tai buvo artima grėsmė, kai realiai rizikuojame vos ne kiekvienu išėjimu – išėjimas į parduotuvę ar važiavimas visuomeniniu transportu gali būti suvokiami kaip tiesioginė artima grėsmė.
Gyvename sukrėtimų ir krizių laikotarpiu, tai greičiausiai duos tam tikrų ilgalaikių efektų.
A. Kairys
Karas Ukrainoje yra pavojingas netiesiogiai, jis nevyksta mūsų kieme, mes negirdime susišaudymų, nuo to jis nebūtinai darosi mažiau pavojingas, (...) bet atstumas iki jo psichologiškai yra didesnis, dėl to jo poveikis yra šiek tiek kitoks, švelnesnis“, – teigia A. Kairys.
Tačiau žmonės yra skirtingi ir įvairius išgyvenimus patiria skirtingai, priduria psichologas: „Lietuvoje yra žmonių, turinčių karo patirties, karo išgyvenimų, yra žmonių, kurie giminystės ryšiais ar emociniais saitais yra labai susiję su Rytų Ukraina, – jiems poveikis gali būti stipresnis. Gyvename sukrėtimų ir krizių laikotarpiu, tai greičiausiai duos tam tikrų ilgalaikių efektų.“
Anot A. Kairio, dalis visuomenės su pandemijos ar karo baimės išgyvenimais susitvarkys lengvai, o kiti gali patirti sunkių, netgi potrauminių išgyvenimų.
„Turime nepamiršti, kad tai yra ilgalaikis stresas, jis silpnina mūsų resursus, mūsų ištvermę, gebėjimus spręsti iškylančius artimesnius, individualius konfliktus. Gali pasireikšti nuovargis, išsekimas“, – sako psichologas.
Karo baimė gali itin paveikti vaikus
S. Vizgaudienės teigimu, nerimas dėl karo gali pasireikšti bendra įtempta nuotaika ir sunkia emocine būsena: „Jaučiamos grėsmės, dėl bendro nerimo norisi daugiau dalytis, kalbėtis, galvoji, kokių išeičių galėtų būti. Jaučiama papildoma įtampa, bet dažnai žmonės susivaldo ir gali atlikti įprastas veiklas, gyvenimas gali tekėti įprasta vaga.“
Tačiau, pabrėžia psichologė, reikėtų pagalvoti ir apie jautresnius žmones, jų negatyvias būsenas toks nerimas gali sustiprinti.
„Tai gali paveikti vaikus, nes vaikai yra jautrūs, labai imlūs tokiai negatyviai informacijai, vaikams tokia karo situacija gali atrodyti labai siaubinga, labai baisi, vaikų fantazija yra neribota, jie linkę prisiskaityti informacijos, tada su vaikišku mąstymu gali būti daug sunkiau su tuo susitvarkyti. Suaugusieji turėtų vaikus labiau pasaugoti nuo tos informacijos, kalbėtis su jais apie tai, nuraminti“, – įsitikinusi S. Vizgaudienė.
Kaip padėti sau?
Kaip akcentuoja A. Kairys, padėti sau galime sekdami savo rutiną – nors matome Rusijos karą prieš Ukrainą, svarbu nepamiršti fizinio aktyvumo ar kitų malonių veiklų, reikėtų toliau palaikyti tarpasmeninius santykius.
Psichologas atkreipia dėmesį, kad svarbu stebėti, kiek praleidžiama laiko vartojant žiniasklaidą ir kitas medijas. Pasak jo, per daug panirę į įvykių sekimą, galime sau pakenkti, ypač jei vartojame tuos šaltinius, kurie situaciją išpučia ar užaštrina.
„Kartais gera mintis riboti šios informacijos kiekį – nereikia visiškai atsiriboti ir nesekti, bet svarbu atsirinkti vieną ar du šaltinius ir ne 15 kartų per valandą juos tikrinti, o kartą ar du per dieną“, – tvirtina A. Kairys.
Pasak S. Vizgaudienės, matydamas informaciją žiniasklaidoje, žmogus ne visada gali atsirinkti, kurie faktai yra patikimi, ir jaučia nerimą. Psichologė aiškina, kad, jausdami nerimą, žmonės dar daugiau domisi ta tema ir skaito naujienas, taip vildamiesi atrasti informacijos, kad jų nerimas – nepagrįstas.
Vis dėlto ji aiškina, kad paprastai kuo daugiau žmogus domisi, tuo labiau kyla ir įtampa. Jei dėl šios priežasties nerimas tampa nekontroliuojamas, jaučiamas greitesnis širdies plakimas ar kiti fiziniai pokyčiai, psichologė rekomenduoja atsiriboti nuo informacijos.
Kartais gera mintis riboti informacijos kiekį – nereikia visiškai atsiriboti ir nesekti, bet svarbu atsirinkti vieną ar du šaltinius ir ne 15 kartų per valandą juos tikrinti, o kartą ar du per dieną.
A. Kairys
„Priešingu atveju galime prieiti prie rimtų nerimo sutrikimų. Bet tai galioja jautresniems žmonėms – jei žmogus pakankamai atsparus, aišku, domėjimasis nebūtinai turi kaip nors pakenkti“, – pažymi specialistė.
Svarbu suprasti, ar galime ką nors pakeisti
S. Vizgaudienės teigimu, svarbu suprasti ir tai, ar esamą situaciją galime kaip nors pakeisti. Šiuo atveju, pastebi ji, atskiri žmonės negali padaryti įtakos politinei situacijai ir Rusijos agresijai. Kitas svarbus klausimas, į kurį žmogus turėtų sau atsakyti, – ar galima kaip nors padėti sau.
„Dėl savo asmeninio gyvenimo aš tikrai galiu ką nors padaryti. Galiu pasirinkti, kaip šioje situacijoje man būtų geriausia išbūti. (...) Toje įtemptoje situacijoje, kurioje mes nieko negalime pakeisti, reikėtų grįžti į savo įprastą gyvenimą ir paklausti, ką aš šioje situacijoje galiu dėl savęs padaryti“, – pataria S. Vizgaudienė.
Jei nerimas, bloga savijauta ir sutrikimas yra stiprūs ir ardo kasdienybę, trukdo normaliai gyventi, labai svarbu ieškoti pagalbos ir kreiptis į specialistus – paskambinti emocinės pagalbos telefonu ar apsilankyti psichologo konsultacijoje, pažymi A. Kairys.
