Liberalų penketukas, neretai dėl kitokios nei frakcijos nuomonės vadinamas „agroliberalais“, neslepia, kad iki šiol jie yra viliojami kitų partijų, tačiau supranta, jog, jiems išėjus, koalicija gali netekti daugumos. Liberalų sąjūdžio veteranas Eugenijus Gentvilas tikina suprantantis, kodėl kolegos turi kitą nuomonę, ir nesiruošiantis jų keisti. O štai politologas Saulius Spurga mano, kad ši situacija rodo, jog partija nėra nuosekli, ir neatmeta, kad vadinamieji „agroliberalai“ gali trenkti durimis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai Seime Romualdas Vaitkus, Juozas Baublys, Ričardas Juška, Viktoras Pranckietis ir Jonas Varkalys politikos užkulisiuose neretai vadinami „agroliberalais“. Tiesa, ši etiketė politikams lipdoma veikiau ne dėl to, kad dalis jų yra buvę ūkininkais, krimtę žemės ūkio mokslus, bet dėl to, kad jų pozicijos neretai skiriasi nuo didžiosios dalies Liberalų sąjūdžio frakcijos ar visos valdančiosios koalicijos nuomonės tam tikrais klausimais.
Vieni paskutinių tokių klausimų pavyzdžių – partnerystė, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas, privalomi skiepai medikams ir socialiniams darbuotojams. Balsuojant dėl partnerystės, kuri yra vienas iš Liberalų sąjūdžio keltų tikslų, projekto, neperkopusio net pateikimo laiptelio, nepalaikė J. Varkalys, J. Baublys, V. Pranckietis balsuodamas susilaikė, R. Juška balsavime nedalyvavo, tik R. Vaitkus buvo už.
Balsavime dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, už ką taip pat pasisako Liberalų sąjūdis, praėjusių metų lapkritį visas minėtas liberalų penketukas pasirinko nedalyvauti. Kaip rodo protokolai, kituose tos dienos balsavimuose dėl kitų klausimų politikai dalyvavo. Dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo be tikslo platinti Seimui nepavyko.
Šių metų sausį Seimas nepritarė valdančiųjų iniciatyvai įvesti privalomą skiepijimąsi medikams ir socialiniams darbuotojams. R. Vaitkus, V. Pranckietis palaikė šią idėją, tačiau V. Baublys, R. Juška, J. Varkalys balsuodami susilaikė.
Neoficialiai kalbama, kad šiuos penkis vienmandatininkus jau ne kartą yra viliojusios opozicinės partijos, paskutiniu metu esą kai kurie jų sulaukė užuominų apie galimybę prisijungti prie ekspremjero Sauliaus Skvernelio suburtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“.
Tiesa, LRT.lt šaltinių teigimu, politikai neskuba pereiti į kitas partijas, o ir valdantieji toleruoja jų elgesį, bet, išėjus visiems ar daliai jų į opoziciją, valdančioji koalicija galėtų netekti daugumos Seime. Šiuo metu valdantieji parlamente turi 74 balsus.
Teigia nuolat sulaukiantis kvietimų iš kitų partijų
LRT.lt kalbintas Liberalų sąjūdžio frakcijos narys J. Baublys, kalbėdamas apie situacijas, kai išsiskiria jo ir kolegų nuomonės, pabrėžė, kad dažnai taip nutinka tada, kai svarstomi neišdiskutuoti klausimai. Be to, pasak parlamentaro, jis turi atsižvelgti ir į apygardos, kurioje buvo išrinktas, rinkėjų poziciją.
Politikas teigė, kad su kolegomis, kurie balsuoja kitaip negu frakcijos dauguma, pastabų anksčiau sulaukdavo, tačiau pastaruoju metu – ne.
„Tas atsitinka dėl to, kad tie klausimai būna nevisiškai išdiskutuoti, nevisiškai paruošti, mano supratimu. Tiesiog išsiskiria požiūriai ir dėl to mes taip balsuojame.
O, kalbant apie priekaištus, tai visada nuomonių pasikeitimų būna, bet kad būtų priekaištų… Praeitos kadencijos pradžioj lyg buvo noras, kad visi turėtų bendrą poziciją. O dabar dažniausiai einame su atskiromis nuomonėmis. Manau, kad tai yra gerai. Nors esame daugumoje, kai kuriais klausimais tos apygardos rinkėjai skiriasi ir mūsų matymai skiriasi, tai dėl to taip įvyksta“, – tvirtino J. Baublys.
Liberalas pabrėžė, kad kitaip nei frakcija balsuojantys kolegos nesiekia susitapatinti su opozicija ar pasiduoti kieno nors spaudimui. J. Baublio teigimu, neretai atskirą nuomonę suformuoja surinktos informacijos analizė. Taip, pasak jo, nutiko ir balsavime dėl privalomų skiepų, per kurį jis susilaikė.
„Nei iš opozicijos, nei iš skiepų priešininkų aš neturėjau kokio nors spaudimo, kokio nors siūlymo. Aišku, visi Seimo nariai gavome laiškus, siūlymus, kad nebūtų priimta, bet atskiro spaudimo nejaučiau. Tiesiog turėjau savo surinktą informaciją, analizę, nuolatinį bendravimą tiek su medikais, tiek su kitais rinkėjais. Tai ir susiformavau tokią poziciją ir esu įsitikinęs, kad ji buvo teisinga. Jei balsavimas sutampa su opozicijos nuomone, tai nereiškia, kad mes norime palaikyti opoziciją. Tiesiog taip susiformuoja mūsų įsitikinimai“, – dėstė jis.
Liberalas tikino, kad nors nuomonės kartais išsiskiria, jis frakcijoje jaučiasi savas.
„Tai yra darbinė situacija. Galbūt nevisiškai vieninga, kaip norėtų daug kas matyti, bet ir žaibų frakcijoje nėra“, – sakė J. Baublys.
Paklaustas, ar sulaukia kvietimų prisijungti prie kitų frakcijų, jis to nepaneigė, tačiau pažymėjo kol kas rimtai kvietimų nevertinantis.
„Tie pokalbiai nuolat vyksta. Grįžtant prie praeitos kadencijos, tai aš esu sakęs, kad beveik iš visų frakcijų esu gavęs kvietimų, užuominų prisijungti. Bet to nevertinu rimtai“, – aiškino politikas.
Jei balsavimas sutampa su opozicijos nuomone, tai nereiškia, kad mes norime palaikyti opoziciją. Tiesiog taip susiformuoja mūsų įsitikinimai.
J. Baublys
Priminė „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą
Kitas vadinamiesiems „agroliberalams“ priskiriamas Liberalų frakcijos narys R. Juška LRT.lt taip pat sakė frakcijoje nesulaukiantis aštrios kritikos dėl savo balsavimų. Politikas, kaip ir J. Baublys, pabrėžė, kad jo poziciją kai kuriais klausimais formuoja ir jo apygardos elektoratas.
„Tikrai nesulaukiame aštresnių pastabų, tikrai nesulaukiame kritikos, kolegos frakcijoje žino, kad vienmandatininkams yra truputėlį sunkiau, balsuojant vienais ar kitais klausimais, nes mes, grįžę į apygardas, susitinkame su rinkėjais, sulaukiame skambučių iš juridinių asmenų, iš fizinių asmenų, iš bendruomenių, asociacijų.
Yra tam tikras ir įsipareigojimas, nes turbūt esminis dalykas kiekvienam politikui yra palaikyti ryšį ir kai prieš rinkimus dalyvauji rinkiminėje kampanijoje, lankaisi tose institucijose ir nė vienas kitaip nesako, kaip tik kad „būsime jūsų atstovu Seime“, tai yra būsime tos pačios pozicijos, tai taip ir balsuojame, kaip matome, kaip reikia, kaip sulaukiame prašymų, pageidavimų. Tai frakcijoje visi puikiai žino, kad vienmandatininkai turi kitokią nuomonę ir dėl to rankų nesukioja“, – aiškino R. Juška.
Paklaustas, ar balsavimas kitaip nei visa frakcija negriauna komandos, liberalas paragino prisiminti už korupciją teisiamo buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio istoriją, kai liberalai dėl tam tikrų projektų turėjo balsuoti vienodai. Anot R. Juškos, bandymas priversti visus balsuoti vienodai esą niekada neprives prie gero.
„Vienas iš [„MG Baltic“ politinės korupcijos] bylos epizodų buvo, kai liberalai buvo verčiami balsuoti šviesoforo principu. Laisvas mandatas, o frakcija pasako, kaip balsuoti... Analogišką situaciją matėme praėjusią kadenciją „valstiečių“ frakcijoje, kai Ramūnas Karbauskis liepdavo vienaip ar kitaip balsuoti“, – kalbėjo R. Juška ir pabrėžė, kad balsuoti kiekvienas turi laisvai, nes Seimo nario mandatas yra laisvas.
Supranta savo reikšmę koalicijai
R. Juška, paklaustas apie kitų partijų viliones prisijungti prie jų, neslėpė, kad praėjusios kadencijos Seime buvo sulaukęs kvietimo iš tuomet pagrindinės valdančiosios partijos, „valstiečių“.
Liberalas teigė, kad pastaruoju metu išgirsta užuominų iš neseniai partiją įkūrusio S. Skvernelio apie galimybes prisijungti, tačiau tai parlamentaras teigė vertinantis kaip juokus.
„Kadangi esame pažįstami ne vieną kadenciją su S. Skverneliu, sėdime galinėje eilėje, tai kai per dieną susitinki mažiausiai dešimt kartų akis į akį ir bendrauji, tai pajuokaujančių pasiūlymų prisijungti ne kartą, ne du ir ne tris buvo. Bet aš to nepriimu rimtai, tas kvietimas nėra rimtas. Reikėtų apie tai galvoti realiai“, – kalbėjo R. Juška.
Jis pabrėžė nesiruošiantis palikti Liberalų sąjūdžio.
R. Juška neslėpė suvokiantis savo ir kitų kolegų, kurie neretai balsuoja kitaip negu Liberalų sąjūdžio frakcija, svarbą koalicijai.
„Turbūt nesame tokie, kad nesuprastume. Jaučiame ne tik svarbą, bet ir atsakomybę, labiau atsakomybę, kai akys nukreiptos į mus. Ta atsakomybė, kad būtume tais asmenimis, kurie nulemtų koalicijos buvimą ar nebuvimą, taip pat yra pasverta, vertiname tai atsakingai“, – teigė liberalas.
Kadangi esame pažįstami ne vieną kadenciją su S. Skverneliu, sėdime galinėje eilėje, tai kai per dieną susitinki mažiausiai dešimt kartų akis į akį ir bendrauji, tai pajuokaujančių pasiūlymų prisijungti ne kartą, ne du ir ne tris buvo.
R. Juška
Gentvilas: turime išmokti gyventi su skirtumais
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas, kalbėdamas apie savo kolegas, balsuojančius kitaip negu frakcija, sakė žmogiškai juos suprantantis. Politiko teigimu, jo kolegos niekada neslėpė, kad, pavyzdžiui, nepalaiko partnerystės, tad, pasak E. Gentvilo, liko sąžiningi iki galo ir tai yra gerbtina.
„Skiriu, kur yra vertybiniai dalykai, įgauti su motinos pienu, pavyzdžiui, bažnytinis požiūris. Pagarbiai žiūriu į tikinčius žmones. Tie dalykai uždeda antspaudus daugeliui žmonių, tarp jų – ir kai kuriems kolegoms Liberalų sąjūdyje. Čia atsiranda vertybinių dalykų ir aš turiu pripažinti, kad nors partijos programoje kas nors ir parašyta, pavyzdžiui, apie partnerystę, turiu pasakyti, kad tie žmonės, kurie laimėjo Seimo rinkimus vienmandatėse apygardose, tikrai neagitavo už partnerystę. Tad jie prieš save yra nuoseklūs ir sąžiningi. Tai turiu gerbti“, – LRT.lt kalbėjo E. Gentvilas.
Jis sutiko, kad vadinamieji „agroliberalai“ balsuoja ne pagal partijos programą, tačiau, kaip pabrėžė E. Gentvilas, bekompromisis prisirišimas prie programinių nuostatų irgi nėra geriausia išeitis.
„Kai man sako, kad visi partijos programai turi paklusti aklai, aš su tuo nesutinku. Pats, stengdamasis laikytis partijos programos, aš negaliu ko nors pareikalauti aklai paklusti partijos programai. Partijos programa yra kompromisų rinkinys, kurią iš principo priimi, bet nebūtinai viską iki paskutinio sakinio. Tada aš puikiai suvokiu tą prievolę, kuri, kaip nurodoma Konstitucijoje, sako, kad Seimo narys balsuoja pagal sąžinę“, – dėstė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
E. Gentvilas priminė, kad visi penki aptariami kolegos liberalai yra vienmandatininkai, vien dėl to, pasak jo, jie nusipelnė pagarbos.
„Aš juos vertinu kaip liberalus, kurie yra truputį kitokie. Mūsų frakcijoje ir partijoje yra įvairių srovių. Mes tą pripažįstame kaip mūsų vertybę ir turime išmokti gyventi su tais skirtumais, nes aš matau, kas atsitinka, kai nesugebama gyventi su skirtumais, kai dėl to puolama kurti kitas partijas“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas, paklaustas, ar kolegoms vienmandatininkams nėra nuolaidžiaujama, bijant, kad, jiems pasitraukus, valdantieji gali prarasti daugumą, pateikė neigiamą atsakymą. E. Gentvilas kartojo, kad frakcija yra susitaikiusi su nuomonių įvairove, bet, jo teigimu, dėl to koalicija, parama tokiems svarbiems projektams, kaip biudžetas, nenukenčia.
„Ant mano durų užrašyta „Liberalai – gyvenimo užgrūdinti realistai“. Tai aš, kaip realistas, turiu susitaikyti su kitokia nuomone partijos viduje ir kartu galvoti realistiškai apie valdančiąją daugumą. Bet to nesureikšminu. Juk mes ir anksčiau gyvenome šitaip, tai yra pagarbaus sugyvenimo būdas, kartais ir ginčijantis. Esu sakęs „kolegos, vertinu Jūsų pasaulėžiūrą, bet atleiskite, biudžetas nėra pasaulėžiūros dalykas – nei bažnyčioje jo išmokė, nei su motinos pienu gavome suvokimą apie biudžetą“. Tai dėl biudžeto reikia balsuoti, bet dėl vertybinių klausimų aš negaliu perlenkti“, – aiškino liberalų veteranas.
E. Gentvilas neatmetė, kad kolegų vienmandatininkų spaudimas balsuoti taip, kaip jie nenori, galėtų privesti prie jų išėjimo iš frakcijos. Be to, jis tikino žinantis, kad kai kurie jo kolegos jau anksčiau buvo sulaukę kvietimų jungtis prie kitų partijų. Vis dėlto Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas teigė tikintis, kad jei bendražygius ir toliau vilios, bent jau artimiausiu metu jie šioms pagundoms nepasiduos.
„Man čia nėra jokios paslapties, nes praėjusioje kadencijoje tie kolegos patys prisipažino, kad jie buvo kviečiami, viliojami ir jie niekur nėjo. Tai dabar nežinau, kodėl jie iš valdančiosios daugumos turėtų pereiti į kokią nors opozicinę frakciją. Man tai kirstųsi su logika.
S. Skvernelis pakalbintas teigė, kad ne kartą juokavo su mūsiškiais, jiems sakydamas „ką jūs čia veikiate pas liberalus – ateikite pas mane“. Tą juokavimą galima priimti ir kaip kvietimą linksmesne forma. Tokius dalykus suprantu, nes pakalbinti, pazonduoti, paieškoti plyšių yra visiškai normalu. Bet greta to matau, kad mano kolegos niekur nežada sparnų kelti“, – aiškino jis.
Politologas primena – rinkėjai įvertins partijos nenuoseklumą
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga LRT.lt teigė, kad aptariami penki liberalai į Seimą buvo išrinkti vienmandatėse apygardose, tai yra kaip regionų lyderiai. Tokie politikai, anot jo, ne visada seka partijos, kuri kėlė jų kandidatūras, programa.
„Matyt, kai kurių iš jų atsiradimas Liberalų sąjūdžio frakcijoje yra konjunktūrinis. Tų žmonių liberalų kandidatų sąrašuose nematome. Matyt, partijos, kurios neturi daug narių, daug pasitikėjimo, jos kartais susigundo kviesti žymesnius veidus arba, kaip šiuo atveju, žymesnius veidus regionuose, tad ir atitinkamos pasekmės matomos.
Skiriu, kur yra vertybiniai dalykai, įgauti su motinos pienu, pavyzdžiui, bažnytinis požiūris. Pagarbiai žiūriu į tikinčius žmones. Tie dalykai uždeda antspaudus daugeliui žmonių, tarp jų – ir kai kuriems kolegoms Liberalų sąjūdyje.
E. Gentvilas
Aišku, sunku pasakyti. Jeigu rinkėjams tai patinka, tai partijai irgi tai yra tam tikra vertybė. Bet, be abejo, įgyvendinant partijos programą, tai tampa kliūtimi“, – svarstė politologas.
Tiesa, kaip teigė S. Spurga, dėl liberalų stebėtis nereikėtų, mat tai nėra vienintelė partija, turinti atskirų srovių, skirtingas nuomones turinčių ir juos toleruojančių kolegų.
„Iš vienos pusės, jeigu partijos bet kas daro bet kaip, tai čia nėra jokia partija, bet, iš kitos pusės, turi būti tam tikras nuomonių spektras, kartais jis būna ir naudingas, pritraukiant įvairius rinkėjus“, – dėstė pašnekovas.
S. Spurga pabrėžė, kad, nors Seimo nario mandatas yra laisvas, frakcijos darbas turi prasmę, kai ji dirba kaip komanda. Pašnekovo manymu, liberalai savo kitaip mąstančių kolegų toleravimo kainą sužinos po Seimo rinkimų.
„Komandiškumas ir yra partijos esmė. Aišku, mes kartais turime kitą problemą – partijos labai aktyviai vykdo įvairias poveikio priemones tiems, kurie kitaip galvoja. Prisiminkime, tokių reiškinių buvo „valstiečių“ partijoje. Tai daugiau yra klausimas koalicijai ir rinkėjams, kaip vertinti tokią partiją, kuri yra nenuosekli ir negali sklandžiai įgyvendinti rinkiminių nuostatų. Matyt, čia yra pagrindinis klausimas“, – aiškino politologas.
S. Spurga vis dėlto perspėjo, kad kitų partijų gundomas liberalų penketukas ar bent keli jų gali trenkti durimis, tačiau, kaip spėjo pašnekovas, tai veikiausiai įvyktų ne artimiausiu metu.
„Aš neatmesčiau, kad jie gali išeiti. Bet tokie dalykai įvyksta ne kadencijos pradžioje, o pabaigoje, kitaip sakant, politikas, būdamas pozicijoje, turi daugiau galimybių pasireikšti, gali vadovauti kokiam komitetui ar pakomitečiui Seime ar komisijai, gali įgyvendinti tam tikras savo idėjas. Manau, kad išėjimas dabar trejiems metams į opoziciją nebūtų palankus. O kai liks pusmetis iki kadencijos pabaigos, ką gali žinoti“, – kalbėjo S. Spurga.
