LRT.lt žiniomis, Lietuvoje yra ne viena moteris migrantė, gavusi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, bet dėl to praradusi teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, tokias kaip gimdymas ligoninėje.
LRT.lt kalbinta mergina iš Afganistano, būdama tris mėnesius nėščia, daugiau nei savaitę spalio mėnesį gyveno miške tarp trijų valstybių. Jai bandant kirsti Baltarusijos sieną, ją apgręžė Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos pareigūnai. Galiausiai moteris buvo įleista į Lietuvą ir apgyvendinta viename iš pabėgėlių priėmimo centrų.
Gimdymas – jau pavasarį, tačiau kiekvienas vizitas pas gydytoją reiškia, kad jos šeimai teks surinkti pinigų už apžiūrą. Kaip sakė moteris, jos sveikatą Lietuvoje gydytojas patikrino du kartus.
„Pirmą kartą stovykloje patikrinimas buvo nemokamas, antrą kartą jau reikėjo mokėti“, – sakė ji.
Jei ji norės gimdyti ligoninėje, afganistanietei reikės sumokėti nuo 629 iki 2785 eurų.
Mėlynos su raudona spalvų leidimo gyventi Lietuvoje kortelė, kurios taip laukia nemaža dalis prieglobsčio prašytojų, reiškia ir tai, kad migrantai turi patys mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčius, kitaip sakant, valstybė nebeteikia jiems didelės dalies medicinos paslaugų nemokamai.
Kad problema egzistuoja, o dalis moterų neturi pinigų sumokėti už gimdymą, patvirtino Lietuvos Raudonasis Kryžius.
„Žmonės, kurie Lietuvoje gauna leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių, yra nedrausti, kol pradeda dirbti. Nedirbančiųjų nepilnamečiai vaikai taip pat yra nedrausti, moterys, auginančios nepilnamečius vaikus, besilaukiančios moterys taip pat lieka nedraustos. Jie taip pat nėra registruojami Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai, kol Lietuvoje nebūna pradirbę 6 mėnesius“, – LRT.lt sakė organizacijos atstovė Eglė Samuchovaitė.
Pasak jos, Lietuvoje dabar šis klausimas ypač aktualus Baltarusijos piliečiams, atvykusiems humanitariniu koridoriumi, ir Afganistano piliečiams, kurie negali būti grąžinami į Afganistaną dėl humanitarinės ir saugumo situacijos.
„Lietuvos Raudonajam Kryžiui žinomi bent keli atvejai, kai pagimdžiusios ar besiruošiančios gimdyti moterys neturi pinigų susimokėti už gimdymą“, – sakė E. Samuchovaitė.
Institucijos pripažįsta spragą
LRT.lt kalbinti Valstybinės ligonių kasos, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai aiškino, jog Lietuvoje leidimą gyventi turinčio migranto teisės sveikatos apsaugos atžvilgiu sumenksta, pasikeičia jo teisinis statusas, todėl tenka mokėti už tokias paslaugas, kaip gimdymo priėmimas.
„Neteisėti migrantai, neturintys leidimo gyventi Lietuvoje, nėra draudžiami PSD, tačiau jų sveikatos priežiūra apmokama. Nepaprašiusiems suteikti prieglobsčio apmokama pagal operacijų vadovės sprendimą valstybės biudžeto lėšomis. Paprašiusiems prieglobsčio – per PSDF dengiama valstybės biudžeto lėšomis“, – teigiama SAM komentare.
Pasak SAM ir Valstybinės ligonių kasos, tvarką reguliuoja vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės – ekstremaliosios situacijos operacijų vadovės – sprendimai. Pagal juos migrantams, kurie dar nepateikė prašymo suteikti jiems prieglobstį arba yra nepilnamečiai, pagalbos apimtis yra didesnė, jiems nemokamai teikiamos visos reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Taip pat yra ir migrantams, kuriems leidimas gyventi Lietuvoje nesuteiktas.
Bet jei institucijos suteikia leidimą gyventi Lietuvoje, migrantai turi mokėti ir už sveikatos priežiūros paslaugas.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato, kad tokiam žmogui taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tai reiškia, jog manoma, kad grįžti į savo valstybę jiems nesaugu.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2021 m. iki dabar iš viso 103 sieną su Baltarusija kirtę užsieniečiai gavo prieglobstį, dar 71 užsieniečiui buvo suteiktas leidimas gyventi ir dirbti Lietuvoje.
„Siekiant panaikinti šią spragą, šiuo metu jau yra rengiamas Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriame būtų numatyta valstybės biudžeto lėšomis apmokėti neteisėtai sieną kirtusių užsieniečių ir užsieniečių, kuriems dėl humanitarinių priežasčių suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, būtiną sveikatos priežiūrą“, – LRT.lt informavo Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.
