Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjunga (ES) tebediskutuoja dėl galimų sankcijų Rusijai, jei ši pradės karą prieš Ukrainą. Svarbiausia, pasak ministro, kad šios sankcijos būtų veiksmingos.
G. Landsbergis įsitikinęs, kad Ukrainą remti privalu, nes mūšis dėl Europos, pasak jo, vyks būtent ten.
„Visi turime būti pasirengę ginti tai, kas buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo, ir neturėtume tikėtis, kad ši gynyba mums nieko nekainuos. Jeigu nesugebėsime atgrasyti Rusijos agresijos ekonominėmis priemonėmis, tuomet tarptautinę tvarką teks ginti fronte – ir kaina bus ją ginančių vyrų ir moterų gyvybė“, – per Europos Sąjungos (ES) užsienio ministrų tarybos diskusiją su JAV valstybės sekretoriumi Antoniu Blinkenu pirmadienį Briuselyje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Savo kalba G. Landsbergis pasidalino savo „Facebook“ paskyroje.
„Diplomatija su Rusija – sunkus kelias. Tikimės, kad jis duos vaisių. Bet tam taip pat reikia ir nepalenkiamos transatlantinės bendruomenės vienybės“, – teigė jis.
Pasak ministro, šiandien kalbama apie visuotiniais principais pagrįstą pasaulinę tvarką ir apie tyčinius Rusijos veiksmus, kuriais siekiama šiuos principus sugriauti.
Anot G. Landsbergio, gresiančios energetinės prievartos akivaizdoje „esame dėkingi JAV už pastangas, kuriomis siekiama spręsti kylančias problemas“.
„Lietuva savo ruožtu yra pasiruošusi prisidėti su savo indėliu“, – žadėjo jis.
Aleksandro Lukašenkos siekis prie Ukrainos sienos sutelkti visas savo karines pajėgas, o Rusijos kariuomenės telkiama Lenkijos pasienyje ir netoli Lietuvos, pasak G. Landsbergio, „dramatiškai keičia mūsų saugumo padėtį“.
„Turime reaguoti į besikeičiančią situaciją – Baltijos šalys negali likti nesustiprintos. Kaip niekada anksčiau reikalingas bendras požiūris į sankcijas agresoriui – jei žadame, kad sankcijos bus nepakeliamos, taip ir turi būti. Šiandien yra tik vienas kelias – privalome remti Ukrainą, nes mūšis dėl Europos vyks būtent ten“, – pabrėžė G. Landsbergis.
G. Landsbergis pirmadienį žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje teigė, kad visų ES narių požiūris į grėsmes Rytų Europoje sutampa.
„Grėsmę tikrai matome taip pat, atsaką į grėsmę – taip pat. Tai šiandien yra svarbiausia žinia Rusijai“, – pirmadienį žurnalistams po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė G. Landsbergis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras, paklaustas, ar vieningo požiūrio dėl situacijos Rytų Europoje laikosi ir Vokietija, blokavusi ginklų eksportą Ukrainai, tikino, kad Berlynas palaiko vieningos paramos Ukrainai liniją.
„Vokietijos užsienio reikalų ministrė savo pasakyme [...] pasakė, kad ta informacija, kurią mes girdime viešumoje, neatitinka Vokietijos Vyriausybės oficialios pozicijos. Vokietija pasisako itin griežtai ir aiškiai už vieningą Vakarų laikyseną, už vieningą transatlantinę laikyseną ir ieško visų būdų, kaip ją stiprinti.
Suprantu naują (Vokietijos – LRT.lt) Vyriausybę, pradėjusią darbą sunkiomis aplinkybėmis. Pusiau juokais, pasakau, kad ir mūsų Vyriausybė, pradedama darbą, nesitikėjo tam tikrų aplinkybių, kurios tenka dirbti. Jiems tos aplinkybės yra dar aštresnės ir dar greičiau prasidėjusios. Manau, reikia kantriai duoti laiko ir leisti Vyriausybei įsivažiuoti“, – dėstė jis.
G. Landsbergis, kalbėdamas apie ES narių diskusiją dėl galimų sankcijų Rusijai, jei ši pradėtų karą prieš Ukrainą, teigė, jog kai kurių ES šalių ministrai buvo įvardiję konkrečias sankcijas Rusijai, tačiau, anot G. Landsbergio, galiausiai nutarta konkretybių atsisakyti. Ministro teigimu, svarbiausia, kad sankcijos Rusijai karo atveju būtų nepakeliamos.
„Mano principinė pozicija nuo pat pradžių buvo tokia, kad, jeigu Europa, Vakarai duoda pažadą, kad sankcijos Rusijai bus nepakeliamos, tai negalima sudaryti tokios situacijos, kurioje tos sankcijos būtų ganėtinai nesunkiai pakeltos, prasidėjus kariniam konfliktui. Reikia išlaikyti savo duotą žodį. Dėl to nuo stalo neturėtų būti nuimtos jokios galimybės. Apie tai diskusija dar tebesitęsia“, – dėstė G. Landsbergis.
Anot jo, ES užsienio reikalų ministrų susitikime akcentuota, kad sankcijos Rusijai turėtų būti pritaikytos įvairioms galimoms situacijoms.
„Dažniausiai minima yra karinio konflikto pradžia, bet gali būti taip pat kalbama apie tai, ką darytume, kaip reaguotume kibernetinės atakos atveju ar politinio perversmo organizavimo atveju. Atsakas iš Vakarų bendruomenės turėtų būti ir į tokius veiksmus“, – komentavo G. Landsbergis.
Ministras, paklaustas apie NATO planus didinti savo pajėgumus Rytų Europoje, apie konkrečias pajėgas nekalbėjo, tačiau teigė, kad pokalbyje su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu akcentavo, jog Lietuvai didelį susirūpinimą kelia karių skaičiaus augimas Baltarusijos teritorijoje ne tik prie Ukrainos, bet ir prie Lietuvos sienų.
„Išsakiau tokią mintį, kuri buvo paremta Baltijos šalių ir kitų ministrų, kad Baltijos šalys negali likti be sustiprinimo. Kol kas į tai buvo sureaguota ir pasakyta, kad JAV tikrai labai rimtai žiūri į besiklostančią situaciją Baltarusijoje, jie vertins ir teiks pasiūlymus“, – kalbėjo G. Landsbergis.
