Seimas įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose, tad X, W ir Q raidės juose taip pat galės būti. Už balsavo daugumą parlamentarų – ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovai. Vieni parlamentarai vadino tai lietuvių kalbos išdavyste, kiti – žmogaus orumo įteisinimu. Valstiečiai žalieji ragina prezidentą įstatymą vetuoti ir jau surinko parašus skundui į Konstitucinį Teismą.
Lotynų abėcėlė – plačiausiai paplitusi abėcėlinė rašto sistema pasaulyje, pradžioje turėjusi tik 21 raidę. Tačiau per šimtus metų modifikuota. Klasikinėje – 23 raidės. O šiuolaikinė susideda iš 26 raidžių.
Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros docentas Antanas Smetona pažymi – nėra jokios problemos. Anot jo, be reikalo skleidžiama dezinformacija, demagogija, kad raidės Q, W, X yra svetimos ir mums nepriimtinos.
„Visose Europos kalbose yra raidynai, kurie reikalingi tautoms, ir visos kalbos turi atliekamų raidžių nuo lotyniško raidyno. Bet jos jų neišmeta į šiukšlyną, neatsisako, o naudoja būtent svetimvardžiams, svetimžodžiams, kurių nėra tose kalbose. Tai mes nesam jokia išskirtis“, – sako VU docentas.
Pasak A. Smetonos, ir senesnių laikų raštai parodo, kad minėtos trys raidės tinkamos svetimvardžiams užrašyti.
„Vinco Kudirkos „Statrašos ramščiuose“ 1890 metais taip ir parašyta – turime abėcėlę, prie jos raides Q, W, X, kurios tinka parašyti svetimvardžiams. Tada 1893 Jonas Jablonskis rašo į „Varpą“, porą straipsnių, ir juose patvirtina – turime tokį raidyną, tą žymiąją u ilgąją jis dar pasiūlo, ir yra pasakyta, kad dar yra trys raidės, na tada jų daugiau buvo, žodžiu, visas lotyniškas raidynas, tinka tos raidės užrašyti svetimvardžiams.
<...> Tas pats patvirtinta ir dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje, kuri veikia, egzistuoja, ir ten aiškiai parašyta – be tų 32 raidyčių, kurias turime, dar vartojama Q, W, X svetimvardžiams užrašyti. Viskas, nėra jokios problemos“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ sako A. Smetona.
Ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiams ir užsieniečių sutuoktiniams bei jų vaikams Seimas leido nuo gegužės dokumentuose pavardes ir vardus rašyti originalia forma lotyniško pagrindo rašmenimis – pasuose galės atsirasti Q, W ir X. Tiesa, dar reikia prezidento pritarimo.
Tautinių mažumų pavardžių rašymo klausimą Lietuva pasižadėjo išspręsti prieš 28-erius metus, kai buvo pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Nė vienam Seimui iki šiol tai nepavyko.
Seimas atmetė paskutinėmis minutėmis įregistruotus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų Seime siūlymus leisti asmenvardžius rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais, kurių, pavyzdžiui, lenkų kalboje nemažai. Todėl pagal Seimo patvirtintą įstatymą ne visi lenkų tautybės žmonės galės pavardes rašyti originaliai.
