Kinijos spaudimas Lietuvai, vienai iš Europos Sąjungos šalių narių, nebėra tik nacionalinis, o jau ir visos Bendrijos klausimas, sako parlamentaras Matas Maldeikis, ir šalys kaip Prancūzija ir Vokietija supranta, kad „tik laiko klausimas“, kada tai palies ir jas.
Parlamentinių ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu) grupės Seime pirmininkas M. Maldeikis pritaria, kad Taivano siūlomos investicijos ir lustų, kartais pavadinamų naujojo šimtmečio nafta, gamybos technologijos galėtų iš esmės prisidėti keičiant Lietuvos ekonomiką. LRT RADIJO laidoje „Svarbus pokalbis“ dalyvavęs M. Maldeikis sako, kad nuolankumas Pekino spaudimui, nors Lietuva nė nepažeidė Vienos Kinijos principo, įtvirtins kinišką pasaulio tvarką. Jame Lietuva liktų pralaimėtoja.
„Jeigu Lietuva pasiduoda ir ES pasiduoda prieš Kinijos įtaką, tai reiškia, kad per du mėnesius Kinija gali nulenkti ES ir NATO šalį nieko labai nedarydama, o tik paskambindama dviem Vokietijos pramonininkams“, – „Svarbiame pokalbyje“ sakė M. Maldeikis.
Pašlijus santykiams tarp Lietuvos ir Kinijos, o pastarosios spaudimo įtaką jaučiant eilei verslų, ES atsako iniciatyvos ėmėsi Prancūzija, nuo metų pradžios pusmečiui perėmusi pirmininkavimą ES Tarybai.
Kol kas daugiau užkulisiuose kalbama apie naują ES kovos su prievartos veiksmais priemonę (angl. EU anti-coercion instrument), kurią būtų galima taikyti būtent tokiais atvejais. Kaip prieš savaitę rašė Briuselio įvykius atidžiai sekantis leidinys „Politico“, parengti naują teisės aktą ir pradėti jį taikyti gali trukti ne vienerius metus, vis dėlto Prancūzija siunčia signalą, kad kilus ginčui tarp Lietuvos ir Kinijos, veiksmų reikia imtis gerokai anksčiau.
„Statymas yra kur juda ES šitame klausime, ar tiesiog nedalyvauja ir žiūri iš šalies kaip Jungtinės Valstijos, gali būti, šią kovą pralaimi. Tada mes turime pasaulį, kuriame taisykles nustato Kinija ir jos pagalbininkė Rusija. Norėčiau, kad klausytojai aiškiai suprastų, kad tokiame pasaulyje Lietuva kaip subjektas neišgyvena. Statymas yra toks“, – įvertino M. Maldeikis.
Pasak jo, Kinijai „mes pasitaikėme po ranka“ – jai tai tapo proga pademonstruoti galią.
„Kinija mato besikeičiančias nuotaikas Europoje, tai būtų atėję ir vėliau, bet pandemija akceleravo visa tai, kas vyksta užsienio politikoje ir nuotaikos Kinijos atžvilgiu tampa labai antikiniškos. Net Vokietija, kurios pramonė, kaip žinoma, yra priklausoma, o vokiečiai yra labai pragmatiški – paskutinėje apklausoje tik 7 proc. vokiečių mato Kiniją kaip patikimą partnerę ir šalį, su kuria jie norėtų, kad būtų bendradarbiaujama. Ta pati Rusija turi apie 35 proc. Kinija mato tendencijas, kad tai vyksta visur ir jiems reikia vienos šalies, ant kurios jie galėtų parodyti, kas atsitiks, jeigu jūs taip darysite“, – sakė M. Maldeikis.
LRT.lt primena, kad Lietuvos ir Kinijos santykiai nugarmėjo į žemumas Vilniui leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą – įprastai šios atstovybės, skirtos komerciniams ir kultūriniams, bet ne politiniams ryšiams, turi Taipėjaus pavadinimą.
M. Maldeikis sako, kad „tai jau nebėra tik apie Lietuvą“, o ypatingos svarbos klausimas dabar yra tai, kaip reaguos Vokietija.
„Mes buvome pasiruošę vienai ar kitai Kinijos reakcijai, tačiau kai jie skambina Vokietijai, spaudžia vokiečius ir kitus verslus mūsų bendradarbiavimo grandinėse, tai yra jau Europos Sąjungos klausimai. Ir tiek Prancūzija, tiek Vokietija, tiek kitos puikiai supranta, kad tik laiko klausimas, kai tai ateis pas juos“, – sakė M. Maldeikis, pridūręs, kad pagrindinis ES ginklas yra jos rinka.
„Mūsų prekyba – importas ir eksportas – yra 73 proc. mūsų BVP, esame visiškai atvira ekonomika, visiškai priklausoma nuo aplinkinio pasaulio ir patys savaime neišgyvensime. (...) Pasaulis, kuris buvo sukurtas Jungtinių Valstijų po Antrojo pasaulinio karo, Bretton Woodso pasaulis, kuriame turime NATO, ES, kitas tarptautines organizacijas, šiltnamio sąlygas, kuriose gyvenome ir įsivaizdavome, kad tai natūralus pasaulis, eina prie pabaigos. Ir mes negalime nepasirinkti, nes arba tas pasaulis išlieka ir išliekame mes, (...) arba turime Kiniją, kuri nustatinėja mums darbotvarkę ir sako, kaip gyvens mūsų politikai. Kinija susitaria su Rusija ir sutvarko, mes tai matėme 1940-aisiais“, – kalbėjo parlamentaras.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Svarbus pokalbis“ įraše.
