„Realus“ PGR tyrimų poreikis Lietuvoje gali būti keturis kartus didesnis, todėl svarbu plėsti antigeno testų prieinamumą ir priimti jo rezultatus be papildomo PGR testavimo, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
Prezidentūros socialinės ir ekonominės politikos grupės vadovė LRT RADIJUI sakė, kad šiuo metu karantino priemonėms pagrindo nėra, nors kai kurie sugriežtinimai galėjo būti svarstyti gruodžio pabaigoje.
„Priminsiu, kad ekspertai teigia, jog omikrono bangos pradžia buvo jau gruodžio pabaigoje. Iš tiesų tie apribojimai galbūt galėjo būti svarstomi pačioje pradžioje, matėme, kad užsienio šalys lygiai taip pat elgėsi – tam tikrus apribojimus įvedinėjo bangos pradžioje. Šiandien omikronas yra tarsi nenugalima jėga, kurios sunku išvengti, bet jai galima pasiruošti. Matant atmainos specifiką, ypač didelį užkrečiamumą ir plitimą, tikrai karantinui ir plataus masto ribojimams tikslingumo nematome“, – laidai „Ryto garsai“ sakė ji.
Augant naujų COVID-19 atvejų skaičiui ir specialistams prognozuojant, jog tai tęsis, viena iš pasiruošimo priemonių, kaip sakė patarėja, yra subalansuoti sveikatos apsaugos darbuotojų krūvį, decentralizuoti gydymą.
„Matome Vyriausybės pastangas atnaujinti atvejų atsekamumo, izoliacijos taisykles, tai yra tik tam tikras vienas elementas geram pasirengimui. Krūvis, tikėtina, bus ypatingai didelis skubios pagalbos skyriams, todėl labai svarbu decentralizuoti gydymą, tai reiškia, kad sergančiųjų COVID-19 gydymas būtų užtikrintas ne tik ligoninėse, bet ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Čia labai svarbu vadybinis dalykas – atnaujinti asmens sveikatos priežiūros specialistų sergamumo stebėseną, kad galima būtų matyti, kokiose įstaigose kaip serga medicinos darbuotojai ir priimti sprendimus“, – sakė I. Segalovičienė.
Prezidento patarėja taip pat sakė, jog būtina didinti testavimo pajėgumus. Pasak I. Segalovičienės, Lietuvoje PGR testavimo pajėgumai šiuo siekia apie 20 tūkst. tyrimų per parą, panašu, kad realus poreikis gali būti „nuo 40, 50 iki 80 tūkst. per parą“.
„Svarbu yra patikslinti diagnostinius algoritmus, priimti greitųjų antigeno testų rezultatą nustatant COVID-19, nereikalaujant papildomo PGR tyrimo. (...) Ir, žinoma, apskritai padidinti greitųjų antigeno testų prieinamumą visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, greitosios medicinos pagalbos režimu tas irgi galėtų būti daroma, nes dabar greitoji, įtardama, kad žmogus serga kovidu, veža jį į priėmimo skyrių, jame padaromas testas, įvertinama sveikatos būklė ir labai dažnai išleidžiamas žmogus gydytis namie“, – kalbėjo S. Segalovičienė.
Pasak jos, vertėtų pagalvoti apie „karštosios linijos įjungimą būtent konsultaciniam režimui“.
