Ketvirtadienį Lietuva mini kruvinuosius Sausio 13-osios įvykius, pagerbia už laisvę žuvusias aukas, o Nepriklausomybės aikštėje įvyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir 2021 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Tiesa, šių metų minėjime netrūko ir neramių akcentų – greta parlamento rūmų susirinko ir gausus būrys protesto dalyvių, jie tikino protestuosiantys prieš Vyriausybės priimamus sprendimus ir pandemijos valdymo situaciją šalyje.
Atnaujinta 14.21 val.
Apie 750 žmonių prie Seimo protestuoja prieš pandemijos politiką
Prie Seimo ketvirtadienį po Sausio 13-osios minėjimo surengtas protestas prieš pandemijos politiką, jame – apie 750 žmonių.
Protestui šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidimą turi Lietuvos šeimų sąjūdis, vadovaujamas Raimondo Grinevičiaus.
Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad protestuojančiųjų, pasilikusių po minėjimo, yra apie 750.
Čia protesto dalyviai sakė sveikinimo kalbas, jomis ragino trauktis šalies valdžią dėl vykdomos pandemijos politikos.
„Žmonės prieš 31-erius metus paaukojo savo gyvybes, kad mes gyventume laisvoje, nepriklausomoje valstybėje ir didžiuotumėmės, kad esame lietuviai ir Lietuvos piliečiai“, – susirinkusiesiems sakė galiūnas Žydrūnas Savickas.
„Tikrai negalėjau pagalvoti, kad po 31-erių metų mes gyvensime diktatūroje, mes gyvensime blogio imperijoje, kur, norint studijuoti, dirbti reikia antikonstitucinio gyvulio paso. Tai yra gėda mūsų valdžiai, tokia valdžia turi trauktis ir kuo skubiau“, – pridūrė jis.
Atnaujinta 13.49
Grinevičius apie švilpimą prie Seimo: matyt, tiek valstybės vadovai nusipelnė
Valstybės vadovai nusipelnė būti nušvilpti prie Seimo, tai buvo teisinga, teigia Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.
„Matyt, tiek mūsų valstybės vadovai nusipelnė“, – BNS sakė organizacijos vadovas.
Atnaujinta 13.41 val.
Policija: pažeidimų neužfiksuota
Prie Seimo ketvirtadienį vykusiame Sausio 13-osios minėjime pažeidimų neužfiksuota, teigia policija.
Po minėjimo prie parlamento vyksta Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas prieš šalies valdžią.
„Laisvės gynėjų dienos minėjimas praėjo ramiai, pažeidimų nebuvo užfiksuota, sulaikytų asmenų nėra“, – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja.
Jos teigimu, renginio metu dirbo ir vis dar dirba sustiprintos policijos pajėgos, tačiau tikslus pareigūnų skaičius neatskleidžiamas.
Nepriklausomybės aikštės prieigose, policijos duomenimis, per Laisvės gynėjų dienos minėjimą buvo susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių.
Atnaujinta 13.11 val.
Dalis renginio dalyvių kritiškai įvertino protestuotojus
Vis dėlto į Sausio 13-osios minėjimą atvyko ir kitokią nuomonę turinčių gyventojų.
„Neišsilavinusių, neišsiauklėjusių žmonių buvo ir bus ir jie tiesiog nori pasireikšti savo kvailumu. Vienas nori pasireikšti savo protu, savo išsilavinimu, savo patriotizmu, o kiti nori pasireikšti savo kvailumu. Štai žmonės, kuriuos matote aplinkui, taip reiškiasi“, – kitokios pozicijos laikėsi renginyje dalyvavusi Gražina iš Vilniaus.
Moteris teigė, kad Laisvės gynėjų diena jai labai svarbi diena, nes pati 1991 metų sausio 13-osios naktį budėjo prie bokšto.
Atnaujinta 12.55 val.
Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad Nepriklausomybės aikštės prieigose susirinkę apie 2,5 tūkst. žmonių, sulaikytų asmenų kol kas nėra.
Minioje yra ir nemažai žmonių, atėjusių ne protestuoti, o atiduoti pagarbą laisvės gynėjams.
Atnaujinta 12.45
G. Nausėdos žodžius protestuotojai palydėjo plojimais, Seimo pirmininkė ir Šimonytė sulaukė švilpimo ir piktų replikų
Vidurdienį kalbą sakydamas šalies prezidentas Gitanas Nausėda susilaukė plojimų iš protestuotojų pusės.
Taip buvo sureaguota į prezidento žodžius „prievarta“ ir „tironija“.
Savo kalbą baigęs prezidentas sulaukė nors ir negausių, tačiau palankių reakcijų iš protestuotojų pusės, jie yra kiek toliau nuo pagrindinės aikštės. Juos prižiūri gana gausios policijos pareigūnų pajėgos.
Tiesa, savo kalbą stojusi sakyti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sulaukė visiškai kitokios reakcijos. Vos pradėjus kalbą minia pradėjo švilpti, skanduoti „gėda“.
„Gerbiamieji protestuotojai, jeigu jūs negerbiate visų čia susirinkusių, gerbkite bent jau žuvusiųjų už mūsų visų laisvę atminimą“, – taip dar prieš Seimo pirmininkės kalbą minią nuraminti bandė renginio vedėjas.
Visą parlamento vadovės kalbą minia lydėjo švilpimu ir šūksniais. Vėliau renginio vedėjas paprašė tylos minute pagerbti žuvusius už laisvę, minia kiek nurimo.
Tokia pati reakcija buvo ir prie mikrofono stojus Vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei – visą premjerės kalbą minia švilpė ir šaukė „gėda“, girdėjosi ir kitų nepagarbių replikų.
Tiesa, Vyriausybės vadovė spontaniškai rado kuo atsakyti švilpiančiai miniai. Premjerė priminė, kad tas švilpimas, kuris skambėjo jai kalbant, ir yra būtent tai, ką galima vadinti laisve.
„Ir tai, kad jūs šiandien galite man švilpti, yra taip pat iškovotos Laisvės dalis“, – miniai atsikirto I. Šimonytė.
Kelias akimirkas minia vėl skandavo „Seimą lauk“, tokios pat replikos buvo girdėti ir rugpjūtį, kai po mitingo prie parlamento kilo riaušės.
Atnaujinta 11.37 val.
Prie Seimo – keli šimtai protestuoti nusiteikusių asmenų, minoje ir Seimo nariai, ir nuolatiniai mitingų dalyviai
Nors kvietime į protestą buvo raginama tiesiog ateiti minėti Sausio 13-osios, LRT.lt kalbinti susirinkę žmonės tvirtino protestuojantys prieš Vyriausybės politiką.
Dar likus pusvalandžiui iki oficialaus Sausio 13-osios renginio, jų jau buvo keli šimtai.
„Atvažiavome iš Telšių. Žinoma, norime pagerbti žuvusiuosius, bet turime ir savo tikslų – kovoti prieš priespaudą. Išvažiavome iš Telšių apie 6.30 val. Buvome čia prie Seimo ir rugpjūčio 10 dieną“, – LRT.lt pasakojo aikštėje sutikta telšiškė Birutė.
Ji aiškino čia atvykusi, nes „yra dėl ko pastovėti“.
„Esame vietiniai. Esame nepatenkinti situacija. Viskuo, skiepai, galimybių pasas, visos kontrolės priemonės. Norėtume laisvės, bet jos nebus. Turi būti pasirinkimas. Jaučiame didelę prievartą“, – sakė vilnietis Egidijus. Jis teigė dalyvavęs visuose mitinguose.
„Aš atėjau prieš medikų skiepijimą per prievartą. Esu pati medikė, dirbu su COVID-19 pacientais, persirgusi beveik prieš dvejus metus ir turiu antikūnų, tai kodėl aš turiu skiepytis? Kitas dalykas, ką aš dar COVID palatoje galiu užkrėsti? Kitus ligonius? <...> Tiesiog aš prieš prievartą“, – LRT.lt sakė aikštėje sutikta Violeta.
Vilnietis Kęstutis LRT.lt sakė 1991-aisiais saugojęs Seimą, televizijos bokštą, todėl šiandien, kaip ir kasmet, atėjęs į šventinį minėjimą. Protestuotojus jis vadino „Rusijos agentais“.
„Va, jau V. Landsbergio plakatą atsinešę. Kalba tarpusavyje, kad viskas blogai“, – piktinosi garbaus amžiaus vyras.
Likus 20 minučių iki vidurdienio Seimo prieigose pasirodė ir nuolatinis protestų dalyvis Antanas Kondrotas-Celofanas.
Paties transliuojamoje gyvoje vaizdo transliacijoje socialinėje erdvėje jis teigia ketinantis susisiekti su Seimo nariais.
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius sako, kad iš jo organizacijos prie Seimo ketvirtadienį vyksta apie 300 žmonių.
Jis teigia negalintis pasakyti, kiek dalyvių į oficialų minėjimą ir į po jo vyksiantį protestą vyksta iš „kitų organizacijų“.
„Žmonės važiuoja į valstybinį minėjimą. Važiuoja atskiros organizacijos, aš žinau, kad iš mano organizacijos važiuoja apie 300 žmonių, o kitos manęs nedomina“, – BNS sakė R. Grinevičius.
Po Laisvės gynėjų dienos minėjimo šalia parlamento, Nepriklausomybės aikštėje, šie žmonės, pasak organizacijos vadovo, pasislinks per kelias dešimtis metrų arčiau Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.
Čia vyksta ilgalaikis protestas „prieš privalomą testavimą darbuotojų lėšomis, galimybių pasą“, taip pat protestuotojai reikalauja atstatydinti Vyriausybę.
„Mes atvažiuojame į Sausio 13-osios minėjimą, o paskui, pasibaigus minėjimui, prie palapinės, kur vyksta ilgalaikė protesto akcija ir mums išduotas leidimas, gal ten susirinks žmonės“, – teigė Lietuvos šeimų sąjūdžio pirmininkas.
Atnaujinta 10.59 val.
Į Vilnių juda ir būrys kauniečių
Vykti protestuoti į Vilnių nusiteikęs ir būrelis kauniečių.
Į Vilnių važiuojantys kauniečiai prie prekybos centro „Savas“ ėmė rinktis apie 10.30 val. Į netrukus pasirodžiusį autobusą įlipo apie 30–40 žmonių, dauguma – vidutinio, kiek vyresnio amžiaus.
Kai kurie į Vilnių vežasi vėliavą, tautinės atributikos, nedidelę šūsnį plakatų.
Nors į Vilnių išvyko kone pilnas autobusas žmonių, tačiau transporto priemonėje apsauginę veido kaukę kelionės pradžioje dėvėjo tik vairuotojas.
Pareigūnai ruošiasi protestui, tikrinami automobiliai greta Seimo
Atnaujinta 09.54 val.
Dar prieš 10 valandą ryto gana gausios pareigūnų pajėgos pradėjo rikiuotis greta parlamento, čia buvo galima matyti ir generalinį policijos komisarą Renatą Požėlą, taip pat Vilniaus apskrities policijos vadovą Saulių Gagą.
Dar išvakarėse buvo pradėti montuoti barjerai greta Seimo rūmų, jie, pasak pareigūnų, turėtų padėti ne tik dirbti pareigūnams, bet ir saugiai jaustis Laisvės gynėjų dienos renginio dalyviams.
Pareigūnai, kaip ir žadėjo išvakarėse, tikrina tam tikras ir atsitiktinai pasirinktas transporto priemones, žiūrima, ar į renginį atvykstantys žmonės neturi su savimi draudžiamų daiktų ar priemonių, kurios galėtų kelti provokacijas ar konfliktus.
Prie parlamento rūmų apžiūrėti automobiliai, kurie bando įvažiuoti į gretą Seimo esančią stovėjimo aikštelę.
Į protestą žada rinktis iš visos Lietuvos
Į protesto akciją rinktis žmonės buvo agituojami dalijantis kvietimu socialiniuose tinkluose, greta buvo raginama priešintis galimybių pasui, vakcinavimui ir kitoms pandemijos valdymo priemonėms.
Renginyje ketina dalyvauti ir asociacijos Lietuvos šeimų sąjūdis vadovas Raimondas Grinevičius.
„Mes važiuojame iš Marijampolės lengvuoju automobiliu. Kaip galime nebūti oficialiame minėjime!“ – LRT.lt sakė jis ketvirtadienio ryte.
Kaip LRT.lt informavo Vilniaus miesto savivaldybė, atskiro prašymo suderinti mitingą prie Seimo Sausio 13-ąją ji negavo. Tačiau asociacijos Lietuvos šeimų sąjūdis prašymu yra suderinti mitingai kasdien iki sausio 16 dienos nuo 8 iki 22 val., vienu metu gali dalyvauti iki tūkstančio asmenų.
Galimiems protestams pareigūnai ruošis pradėjo dar išvakarėse
Policijos pareigūnai dar trečiadienį pranešė, jog šiame renginyje gali dalyvauti galimai politinių interesų turinčių grupių atstovai, stebimi socialiniai tinklai ir viešoji erdvė.
Čia buvo galima rasti informacijos apie tai, kad žmonės raginami keliauti autobusais iš kitų miestų, kai kurie asmenys tvirtino dalyvavę panašiose akcijose jau seniau. Viena iš jų, rugpjūčio 10 dieną vykęs mitingas, vėliau virto riaušėmis.
Apie dalyvavimą renginyje pranešė žinomi nuomonės formuotojai, siejami su judėjimais prieš vakcinas ir pandemijos valdymo priemones, kai kurie politikai.
Prie Seimo įrengti ir fiziniai barjerai gyventojų saugumui užtikrinti. Pasak generalinio policijos komisaro Renato Požėlos, asmenų skaičius aikštėje nebus ribojamas.
„Tiems asmenims, kurie turi kitų kėslų ir planuoja vykti čia, kad sudrumstų šį renginį, noriu pasiųsti žinutę: negadinkime gyvenimo nei sau, nei kitiems. Policija bus pasiruošusi įvairiems scenarijams“, – trečiadienį sakė generalinis komisaras.
Žinia apie šventės metu planuojamą protesto akciją sukėlė pasipiktinimą ir kitose socialinių tinklų grupėse, taip pat reagavo gerai visuomenėje žinomi asmenys. Buvo siūloma rinktis į oficialią šventės dalį ir atsiriboti nuo protesto.
„Piliečiai, tai ketvirtadienį <...> einam antivakseriams parodyti, kad jie nenusavins S13? <...> Beje, švilpimą galima užgožti daina“, – feisbuke siūlė teisės profesorius Justinas Žilinskas.
Pagerbs žuvusius už laisvę, bus įteikta 2021 metų Laisvės premija
Laisvės gynėjų dieną 12 val. prie Seimo rūmų įvyks Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir 2021 m. Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Šiemet pagrindinį Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginį dėl COVID-19 pandemijos nutarta surengti atviroje erdvėje, laikantis visų saugumo priemonių.
Minėjimas prasidės Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, žodį tars prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Nepriklausomybės aikštėje taip pat bus įteikta 2021 m. Laisvės premija pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ 1983–1989 metų vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šuliauskaitei.
LRT.lt primena, kad 1991 metų sausį Sovietų Sąjungos vadovybė karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Tuomet per karinius veiksmus nužudyta 14 žmonių, daugiau nei 800 sužaloti.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Vilniaus televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
