Gyventojų surašymo duomenys rodo, kad per dešimtmetį nuolatinių šalies gyventojų skaičius sumenko pusaštunto procento ir nebesiekia 3 milijonų. Duomenys taip pat rodo, kad visuomenė sensta, gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų. Geros žinios – daugėja labiau išsilavinusių asmenų.
Prieš pusę tūkstantmečio įkurtas Pakruojis nyksta. Tai – vienas miestų, kur gyventojų, pasak Statistikos departamento, sumažėjo labiausiai. Pakruojiškiai sako, kad statistika atsispindi gatvėse.
„Labai daug išvažiuoja dėl mažo atlyginimo, mano dvi dukros 13 metų užsienyje“, – sako vietos gyventojai.
„Darbų nėra ir išvažiuoja, o dabar sakykime, kiek savivaldybėje yra užsėdę vietas ir sėdi, o naujiems žmonėms nėra kur dėtis ir važiuoja“, – tikina kitas pašnekovas.
Gyventojų mažėja visoje šalyje. Trijų milijonų Lietuvoje nebėra. Šiuo metu gyvena 2 milijonai 800 tūkstančių žmonių. Tai 7,5 procento mažiau nei 2011 metais. Statistikos departamentas skelbia, kad netekome tiek gyventojų kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus.
„Tokį pokytį per 10 metų nulėmė neigiama migracija – mūsų daugiau emigravo nei imigravo ir neigiama natūrali gyventojų kaita – daugiau numirė negu gimė“, – sako Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.
Be to, visuomenė per 10 metų paseno trejais metais. 2011-tais metais daugiausiai žmonių buvo maždaug 41-nų, šiemet jau - 44erių.
Matomi ir lyčių skirtumai: vyresnių moterų yra beveik du kartus daugiau nei vyrų: jie anksčiau miršta, dažniau emigruoja.
Mokslininkai pastebi, kad šalyje vis didėja atskirtis – labiausiai pajamų nelygybė.
„Lietuvoje atskirtis didėja dar ir todėl, kad dideli regioniniai skirtumai, atokesnių teritorijų gyventojai turi mažesnes galimybes susijusias su išsilavinimu, darbo vietomis“, – tendencijas stebi Socialinių mokslų centro mokslo darbuotoja Rūta Ubarevičienė.
Savivalda sako, kad regionuose norint prisivilioti žmones pirmiausia reikia normalios infrastruktūros - gerų mokyklų, darželių, kelių.
„Mažoms savivaldybėms neįmanoma to padaryti be valstybės paramos tai sudėtinga. Darbo vietos ir užmokestis – pirmoje eilėje, bet klausimas, kokiais būdais sugebam paskatinti atėjimą tam tikrų verslų į regionus“, – sako Savivaldybių asociacijos viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas.
Demografai sako - ne viskas blogai. Geriausia žinia - nuo 2011-ųjų 6 proc. padaugėjo įgijusių aukštąjį išsilavinimą, o jie, pasak mokslininkų, palikti šalies paprastai neketina.
Gyventojų skaičius paaugo tik Vilniuje. Iš viso miestuose gyvena beveik 70, kaime - 30 procentų gyventojų.
Keičiasi ir patys miestai. Jaunimas išsikrausto iš centrinių rajonų.
„Miestų centrai, branduoliai žmonių ten mažėja, bet periferinės teritorijos ten daugėja. Kaip ir Vilniuje - miegamieji rajonai ir už jų buvo gal kaimai, bet jie patenka į Vilniaus miesto teritoriją, ten tikrai žmonių daugėja ir jaunesni yra“, – sako Statistikos departamento patarėja Jana Vanagė.
Dar vienas pokytis – visuomenė tapo įvairesnė: padaugėjo užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje. Katalikais save laiko tiek pat kaip anksčiau - 3/4 Lietuvos gyventojų, bet užfiksuota naujų religinių bendruomenių.
