Antradienį premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė savo sprendimą – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis lieka eiti pareigas. „Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti“, – savo pareiškime dėstė premjerė. Ministro kėdę išlaikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – sekmadienio laidoje „Savaitė“.
– Tai jūs suvokėte, kad trąšų tranzitas po gruodžio 8-osios nesustos? Ar jums tai buvo aišku?
– Lapkričio mėnesį esu davęs ne vieną interviu, gavau klausimų, kaip įsivaizduoju, kas vyks gruodžio mėnesį. Esu sakęs, kad ieškom sprendimo, kol kas neturime, sprendimai yra labai sudėtingi. Tie, kurie yra lengvi, dažniausiai yra itin žalingi valstybei. Ieškome, kaip tai išspręsti, ir, kai turėsime galimybę, tą pranešime. Tuomet, lapkričio mėnesį, nežinau kodėl, bet, sakydamas būtent tas frazes, nebuvau galbūt išgirstas arba nebuvo priimta, kad tai kažkas labai didelio. Vėliau, gruodžio 8 dieną, jau atrodė kitaip. Bet nesijaučiu, kada nors sakęs kažką kita.
– Gerai, ar tada Vyriausybėje buvo svarstoma, kad prisijungti prie JAV sankcijų Lietuva galėtų tik teisiniu keliu, tai yra arba priimdama naują įstatymą, galbūt taisydama jau esamus įstatymus, nes, jei tranzitas ir sustos, sankcijos vis tiek negalios Lietuvos teritorijoje?
– Taip, sankcijos ir toliau negalios. Iš esmės mes sprendžiame klausimą – ne ar prisijungti prie sankcijų ar neprisijungti, bet kaip Lietuva geriausiu būdu, teisiškai teisingiausiu būdu, gali mažinti galimybes Lukašenkos režimui gauti finansavimą. Toks yra užsienio politikos mūsų tikslas, toks yra Jungtinių Amerikos Valstijų tikslas, toks yra ir Europos Sąjungos tikslas.
– Tai koks yra galutinis tikslas: sustabdyti trąšų tranzitą ar vis dėlto, kad ir pas mus sankcijos įsigaliotų, ko Lietuva vis dėlto siekia?
– Lietuva savarankiškų sankcijų įvesti negali. Tai, tas turėtų būti visiems aišku dėl to, kad mūsų valstybės galimybės įvesti sankcijas yra apribotos, nes tai išskirtinė Europos Komisijos teisė nustatyti sankcijų politiką. Mes galime ieškoti būdų, kaip solidarizuotis su mūsų strateginių partnerių užsienio politikos tikslais, ir tai yra daroma.
– Tai tas solidarizavimasis būtų tranzito sustabdymas?
– Užkirtimas galimybės režimui uždirbti pinigus pervežant trąšas.
– Premjerė jums pavedė telkti europinę paramą sankcijų režimui. Aišku, tada Lietuvai būtų lengviau, jeigu būtų tokios europinės sankcijos priimtos, ir tada mums nereikėtų jokių įstatymų. Tai sakykite, kodėl jūs to nebandėte jau daryti, nors jūs nuo rugpjūčio žinojote, kad gruodžio 8 d. jau įsigalios sankcijos?
– Bandėme daryti ir gerokai anksčiau negu rugsėjo mėnuo. Mes tą darėme iš karto, kai buvo pradėta kalba dėl 4-ojo sankcijų paketo gegužės pabaigoje. Vyriausybė priėmė sprendimą siekti visa apimtimi trąšų tranzito iš Baltarusijos sustabdymo, nes ne tiktai per Lietuvą tranzitas gali būti, bet ir per Europos Sąjungos valstybes. Tai darėme, telkėme paramą, deja, tuo metu 4-ą paketą svarstant buvo nuspręsta, kad konsensusas yra tik dėl dalies produktų sankcionavimo, ne dėl visos apimties.
Dabar turime mažiau produktų Europos Sąjungoje, bet bendrą kiekį tokį patį. Turint galvoje, kad trąšų kainos išaugusios labai stipriai nuo metų pradžios, negalime atmesti fakto ir to, kad ne visa apimtimi įvestos sankcijos netgi kainas padidino. Tai reiškia, kad yra priešingas efektas sankcijų, negu galėjo tikėtis tie, kurie tuo metu būtent tokias pasiūlė. Ir šiandien tas argumentas, mano nuomone, yra pagrindinis, siekiant naujo konsensuso dėl platesnės apimties sankcijų.
– Tai gerai, bet, pavyzdžiui, kaip žinote, kaip kaimynai pasielgs? Ar tiesa, pavyzdžiui, kad latviai jau Ventspilio uostą bando toms trąšoms gabenti? Mes pamename, kad estai kažkada perėmė iš mūsų baltarusiškos naftos produktų gabenimą. Atsimename, kas atsitiko su Baltarusijos atominės elektra. Aš kalbu apie mūsų kaimynus, kaip šitoje situacijoje, jūs žinote, jie ketina elgtis?
– Šitoje situacijoje reikia kalbėti, kad, mūsų žiniomis, įmonės intencijų perimti turi. Dėl to, kad, kaip ir jūs pati sakėte, sankcijų režimo, kuris joms tai draustų daryti, nėra. Valstybės kol kas neatskleidžia savo pozicijų ir, matyt, ilgainiui turės reaguoti, turės pasakyti, ką jos apie tai galvoja. Kol kas turime patikinimų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, iš savo partnerių, kad jie kalbasi su valstybėmis ir su mūsų kaimynais, kad jos lygiai taip pat solidariai kaip ir Lietuva ieškotų sprendimų, kaip užkirsti finansavimo šaltinius Lukašenkos režimui.
– Ar jūs turite kokį nors konkretų planą, nuo kada sieksite, kad sustotų tranzitas?
– Pakartosiu, kad siekiame mes jau kurį laiką, o kažkokių datų, kada galėtų sustoti, aš nenoriu įvardinti. Noriu turėti sprendimus, kurie būtų teisiškai teisingi, finansiškai nežalingi ir tinkamai sustabdantys. Kai tai bus, tada galėsime pristatyti. Kol kas jie dar nėra pateikti Vyriausybei. Premjerė suteikė datą tiek man, tiek ir ministrui Skuodžiui ki sausio 31 d. turėti sprendimus. Tikiu, kad iki tada turėsim.
– Gerai, prezidentas sako, kad jūsų išlikimas poste, abiejų jūsų ministrų, yra pralaimėjimas. O jo patarėja nuėjo dar toliau ir pasakė, kad prezidentas laukia atsakymų į savo pateiktus klausimus ir tik tada jis spręstų, ar yra poreikis atsistatydinti, ar ne. Tai, pone ministre, jeigu prezidentas pareikštų, kad jis nepasitiki jumis, kaip jis yra padaręs su ministru Narkevičiumi, kaip jūs elgtumėtės?
– Aš nemėgstu atsakinėti į hipotetinius klausimus, jeigu jūs nesupyksite. Man labai svarbus yra premjerės pasitikėjimas. Premjerė pakvietė būti jos komandos nariu, juo jaučiuosi, ir kol ji nepasakys kitaip, tol ketinu džiaugtis tuo pasitikėjimu.
– Gerai, o ar santykių su valstybės vadovu ir jo aplinka perkrovimui pasitarnautų jūsų partijos kolegos Žygimanto Pavilionio pasitraukimas iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų?
– Man sunku vertinti, ar pasitarnautų, turbūt tai geriau vertintų Prezidentūros atstovas ar pats valstybės vadovas, jiems tai aktualus klausimas šiuo metu. Mes tokio klausimo nesvarstom, mano nuomone, apskritai klausimas gal kiek per daug sulaukia dėmesio, aš tikiuosi, kad komiteto vadovas pats ras atsakymą.
– Bet jis jau yra darbotvarkėje, ir pats ponas Pavilionis atsisako trauktis, tai ar dabar konservatoriai tą nuris ir viskas liks po senovei, ar vis dėlto jis bus pašalintas iš posto ir galbūt net iš partijos, apie ką jau užsiminė frakcijos seniūnė? Tai dabar jau klausiu jūsų ne tik kaip ministro, bet ir kaip partijos pirmininko.
– Aš manau, kad bus rasti išmintingi sprendimai, kurie neleis pasiekti tokios situacijos.
– Jūs kalbate pašalinimą iš partijos?
– Aš tikrai nenorėčiau, kad reikėtų tokių sprendimų.
– Bet jis, jūsų manymu, gali toliau likti komitete, vadovauti komitetui? Komitete likti, manau, gali, bet vadovauti?
– Sunku būtų įsivaizduoti, kaip jis toliau vadovautų.
– Ir dar viena naujiena. Rusija paskelbė sutarčių dėl saugumo garantijų su JAV ir NATO projektus. Kalbu apie Rusijos paskelbtas sutartis, ir vienas iš punktų numato, kad šalyse, kurios po 1997 m. prisijungė prie NATO, negali būti dislokuota karių ir karinės technikos. Aišku, į tą sąrašą tikrai patenka Lietuva. Ar jūs žinojote, kad Rusija tokį punktą bando prakišti, stumia? Kaip jūs tai vertinate ir ar yra bent menkiausia tikimybė, kad NATO vis dėlto gali priimti tokią sąlygą?
– Aišku, buvo galima nutuokti, kad Rusija mėgins grasindama karu Ukrainai reikalauti strateginių nuolaidų iš NATO ir bendrai iš Vakarų. Klausimas, ar sutikti su tokiomis nuolaidomis? Aš labai tikiu, kad jos bus atmestos. Reikia nepamiršti, kad mes lygiai taip pat esame NATO nariai, tai, mūsų nuomone, yra ne mažiau svarbu šitame klausime, turėsime diskusiją ir tikiu, kad nebus pasiduota jokiam šantažui.
– O kaip jūs įsivaizduojate, kas tada toliau? Rusija siūlo tokius savo punktus tai sutarčiai, NATO atmeta tuos ultimatyvius jų reikalavimus, ir kas tada – dar didesnė įtampa ar kariniai veiksmai?
– Dėl karinių veiksmų, kuriais Rusija grasina jau ne pirmas mėnuo, reikia labai aiškaus Vakarų signalo. Jis buvo ganėtinai aiškus ir sutelktas ties tuo, kad, jeigu Rusija vis dėlto kirstų Ukrainos sieną dar sykį su didesnėmis intencijomis, matyt, negu 2014 m., tai atsakas būtų beprecedentis ir, kaip sakė JAV prezidentas, tokių sankcijų Rusija dar nėra patyrusi, kokios jos lauktų, jeigu ji vis dėlto mėgintų užsiimti tokiomis ekspedicijomis. Ir aš tikiuosi, kad šiame etape tai sutelktas, vieningas ir aiškus Vakarų atsakas, kuris turėtų atgrasyti Rusiją nuo bet kokių kėslų.
N. P. Ačiū už pokalbį, pone ministre.
G. L. Ačiū jums už klausimus.
