„Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuvos politinis elitas svarstė galimybes, kaip įsitvirtinti politinėje bendruomenėje. Buvo svarstoma, kuri iš didžiųjų valstybių galėtų paremti Lietuvą. Be abejonės, buvo kalbama tik apie šalis nugalėtojas – Antantės bloką (Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Prancūzija)“, – pasakoja istorikas Andrius Grodis.

Kadangi JAV buvo per toli, o Prancūzija buvo labiau linkusi palaikyti Lenkiją, kai kurių Lietuvos politikų žvilgsnis nukrypo būtent į Didžiąją Britaniją. 1919 m. mintis turėti Didžiosios Britanijos protektoratą atrodė labai gera. Tuometinės vyriausybės požiūriu, tai būtų išsprendę daugybę vidinių, socialinių, geopolitinių problemų. Be to, Didžioji Britanija buvo vienintelė iš didžiųjų valstybių, rodanti aktyvumą Baltijos regione.

Lietuvos vyriausybės posėdžiuose ši idėja buvo apsvarstyta ne kartą ir jau buvo paruoštas sutarties projektas, pagal kurį Lietuva būtų prisiėmusi dalį Britanijos jūrinių išlaidų, o mūsų uostai, kuriuos dar reikėjo atsikovoti, būtų perėję britams.

Kodėl vis dėlto ši vizija liko neįgyvendinta? Ką apie tokią idėją galvojo patys britai? Išsamus pasakojimas – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Istorijos detektyvai“.