Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad, jei Seimas pritars nepaprastosios padėties įvedimui pasienyje, įsigalios tam tikri ribojimai, tarp kurių – komunikacijos migrantams, judėjimo pasienyje apribojimai.
Vyriausybė nepaprastąją padėtį siūlo įvesti pasienio ruože bei 5 kilometrų nuo jo atstumu, taip pat neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje. Siūloma nepaprastąją padėtį įvesti vieno mėnesio laikotarpiui.
„Ilgesnis atstumas nuo pasienio ruožo yra reikalingas tam atvejui, jeigu būtų didesnis srautas žmonių įvairesnėse vietose ir kad ir kiek mes stiprintume pajėgas, vis tiek siena yra labai ilga ir pajėgos visais atvejais bus ribotos, todėl to specialaus režimo reikia galbūt platesniame ruože negu kad yra nustatyta“, – antradienį Seime žurnalistams pasienio teritorijos pasirinkimo nepaprastajai padėčiai motyvus aiškino premjerė I. Šimonytė.
Anot jos, taip pat ministrų kabinetas mano, jog būtina apriboti migrantų komunikacijos galimybes. I. Šimonytės teigimu, ši priemonė siūloma, siekiant užkardyti galimai neteisėtų veiksmų koordinavimą tarpusavyje.
„Gana neblogai yra koordinuojami veiksmai žmonių, kurie neteisėtai bando kirsti sieną arba yra ją neteisėtai kirtę. Ir čia turiu mintyje ne tik tuos protestus, kuriuos matome (migrantų – LRT.lt) apgyvendinimo vietose, bet taip pat jų tam tikrą koordinavimą su kitu vyksmu kitose vietose ir tą matyt stebėjome ankstesniais epizodais, ir vakar dieną. Tad siūlymas yra kad mobilusis ryšys ir internetas būtų prieinamas tam, kad būtų komunikuojama iš esmės su valstybės institucijomis, tai yra tol, kol žmogus yra čia, kol svarstomas jo prieglobsčio prašymas, kol yra kažkokie kiti poreikiai, tai taip, bet kitoms reikmėms – ne“, – tikino ministrė pirmininkė.
Kaip teigė I. Šimonytė, taip pat svarbu, jog, jei Seimas pritars nepaprastosios padėties įvedimui, į pasienio ruožus, kur būtų paskelbta nepaprastoji padėtis, galima būtų patekti tik su Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimu.
„Tarkime, kokie pavežėjai ar kontrabandininkai, kurie bandytų ten patekti, ar kiti žmonės negalėtų to daryti be Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimo, tiesiog būtų taikomas specialus režimas platesniame ruože“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Ministrė pirmininkė, paklausta, kokie ribojimai būtų taikomi Vilniuje, Naujininkuose, kur veikia vienas iš migrantų apgyvendinimo centrų, teigė, kad, tarkime, judėjimo ribojimai šiuo atveju būtų taikomi „aplink tą zoną, kur yra apgyvendinimo centras“.
Pasak I. Šimonytės prezidentas Gitanas Nausėda apie tai, kad Vyriausybė siūlys įvesti nepaprastąją padėtį, buvo informuotas. Ji patikslino, kad šis klausimas įrašytas į antradienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę kaip rezervinis klausimas. Premjerė nesiryžo spėlioti, ar parlamentas sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priims antradienį.
Premjerė, paklausta, ar yra duomenų apie tai, kad prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos gali kauptis tokia masė neteisėtų migrantų, kokia fiksuojama prie Lenkijos ir Baltarusijos pasienio, pažymėjo, jog apie tai daug komentuoti negali.
„Faktas tas, kad mes matome tiesiog daug intesnsyvesnes pastangas kirsti sieną nelegaliai negu kad buvo rugsėjo mėnesį“, – sakė I. Šimonytė.
„Aš nieko nenoriu gąsdinti, bet jūs matote, kokia yra situacija apie Lenkijos sieną, tai, kaip jau ne kartą šitoje istorijoje turbūt esame įsitikinę, tiesiog turime būtų pasiruošę įvairiems netikėtumams“, – pridūrė ji.
