„Statykit tiltus, ne sienas“ – skelbė vienas iš plakatų, kurį prie Vyriausybės savaitgalį atsinešė protestuotojai. Tačiau net ir skirtingose politinio spektro pusėse esantys politikai laikosi panašios pozicijos – sieną saugoti privaloma. Tiesa, kai kurie jų saugant sieną ragina nepamiršti ir žmogiškumo.
Daugiau nei prieš tris mėnesius Lietuva priėmė sprendimą neįsileisti neteisėtų migrantų į valstybės teritoriją, o tuos, kurie sieną bando peržengti, apgręžti ir grąžinti į Baltarusijos teritoriją. Vėstant orams pasigirsta vis daugiau raginimų tokį sprendimą permąstyti, dėl to savaitgalį surengta ir protesto akcija.
„Apgręžimo politika netenkina, ji yra nelegali pagal tarptautinę teisę. Manau, kad neteisėta migracija turi būti sprendžiama geopolitiniame lygmenyje, o ne stumdant sušalusius žmones“, – naujienų agentūrai BNS kalbėjo vienas iš sekmadienio protesto akcijos dalyvių.
Visgi politikai laikosi pozicijos, kad neįsileisdama migrantų Lietuva saugo ne tik savo, bet ir visos Europos Sąjungos sieną. Tad, anot jų, apie tokio sprendimo keitimą negali būti nė kalbos.
Visgi kai kurie jų teigė, kad nors migrantų ir neįsileidžia, Lietuva turi užtikrinti, kad pasienyje nenutiktų blogiausias scenarijus.
Kritikavo protestą
Prie Vyriausybės sekmadienį vykusį protestą neigiamai vertino konservatorių atstovai Seime. Parlamento vicepirmininkas Paulius Saudargas socialiniame tinkle dalijosi, kad tokia protesto akcija yra didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui. O Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kritikavo prie to prisidedančius politikus.
„Na, bijau, kad šis protestas yra gerokai didesnė grėsmė šalies nacionaliniam saugumui nei apgręžimo politika. Jei ne sprendimas dėl apgręžimo, ko gero, šiandien Lietuvoje turėtume ne 4 tūkstančius, o 40 tūkstančių nelegalių migrantų, atitinkamai toliau augančius srautus, problemas, gyventojų protestus ir triumfuojantį diktatorių. Kaip įmanoma to nesuvokti?“, – sekmadienį socialiniame tinkle rašė P. Saudargas.
Tuo metu L. Kasčiūnas rašė, kad mitingą prie Vyriausybės surengė radikalios kairės atstovai, o „vietiniai aktyvistai dar stipriai atsilieka nuo savo bendraminčių kitose Europos valstybėse“, kurie, anot jo, karpo koncertinos barjerą iš savo valstybių sienos pusės, organizuoja neteisėtų migrantų gabenimą į savo šalis, reikalauja visiškai panaikinti valstybių sienas, visiems išduoti pilietybes ir t.t.
Na, bijau, kad šis protestas yra gerokai didesnė grėsmė šalies nacionaliniam saugumui nei apgręžimo politika.
P. Saudargas
„Mūsiškiai tuo metu sėdi visiškai be idėjų, tingūs, išlepę nuo įvairių fondų lėšų ir tegali kiek perfrazuoti kelis užsienio kairiųjų radikalų šūkius ar klišes. Tokie neįdomūs net patys sau.
Tačiau jau kalbant rimtai: komunistuojantys aktyvistai aktyvistais, bet kai panašiu stiliumi elgiasi kolegos Seimo nariai, kurie jau pasinaudodami savo statusu, bando daryti politinį spaudimą valstybės sieną saugantiems pareigūnams, tai yra visiškai nepriimtina“, – rašė L. Kasčiūnas.
Organizatorė: tiesiog absurdas
Protesto akciją prie Vyriausybės organizavusios Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovė Emilija Švobaitė portalui LRT.lt komentavo, kad tokia politikų reakcija į surengtą protestą nestebina.
„Tai nėra netikėta, buvo galima tikėtis tokių komentarų. Bet kurie nevyriausybinių organizacijų veiksmai, net ir peticijos rengimas, visada būdavo palydimi etatinių kritikų, kaip integracijos politikos veikla, gresianti valstybės nacionaliniam saugumui.
Juos pasmerkiame būti miškuose, atgręžiame į Baltarusiją, kurią patys vadiname agresore, arba matome, kad žmonės mobilizuojasi ir vis tiek stengiasi pas mus patekti.
E. Švobaitė
Mes esame visiškai priešingos nuomonės ir manome, kad kaip tik tai, kas vyksta šiandien, yra daug didesnė grėsmė. Net ir tai, kas dedasi Lenkijos pasienyje ir tokios vykdytos migracijos politikos pasekmė, kai žmonės yra atgręžiami nuo pasienio ir vienintelis jiems liekantis kelias yra bastytis po miškus“, – komentavo E. Švobaitė.
Ji kalbėjo, kad valdantieji neretai teigia, jog kirsti sieną galima legaliais būdais per pasienio kontrolės punktus. Visgi, anot jos, nors siena su Baltarusija tęsiasi kelis šimtus kilometrų, pasienio punktai yra vos keli ir patekti į juos galimybių praktiškai nėra.
„Tai, kad kritikams protestas, kuris siekia keisti migracijos politiką ir elgtis žmogiškai su žmonėmis, paisyti teisės aktų, kompetentingai nagrinėti prieglobsčio prašymus, yra grėsmė nacionaliniam saugumui, yra tiesiog absurdas“, – kalbėjo Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovė.
Protesto akcijos organizatorė teigė, kad žvelgiant į šiuo metu Lietuvoje veikiančią prieglobsčio prašymo procedūrą atrodo, kad siekiama atmesti kuo daugiau prašymų ir taip atgrasyti kitus, norinčius patekti į Lietuvą.
„Juos pasmerkiame būti miškuose, atgręžiame į Baltarusiją, kurią patys vadiname agresore, arba matome, kad žmonės mobilizuojasi ir vis tiek stengiasi pas mus patekti. Reikėtų suvokti, kad mes tai vadiname krize ir mums atrodo, kad mus tai ištiko tik dabar, bet migracijos procesai Europoje vyksta ne pirmus metus.
Žmonės ir per jūras plaukdami žūsta, ir per miškus eidami. Tikrai nemanau, kad fizinis barjeras padės stabdyti migraciją. Daugybė migracijos politikų ir šį fenomeną tyrinėjančių mokslininkų jums pasakys, kad tai, kas vyksta dabar, yra gana minimalu, palyginti su iššūkiais, kurie mūsų laukia ateityje“, – komentavo E. Švobaitė, pridurdama, kad reikia pradėti kurti migracijos mechanizmus ateičiai.
Pasak jos, reikėtų stengtis, kad kuo daugiau į Lietuvą bandančių patekti žmonių būtų apgyvendinti ir sulauktų humanitarinės pagalbos.
D. Šakalienė: galbūt reikia ieškoti neįprastų, ekstraordinarių sprendimų
Portalas LRT.lt nuomonės dėl migracijos krizės suvaldymo kreipėsi ir į Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). NSGK dirbanti Lietuvos socialdemokratų pirmininkės pavaduotoja Dovilė Šakalienė, komentuodama migrantų krizės suvaldymą teigė, kad šioje situacijoje reikia matyti du aspektus. Anot jos, viena vertus, humanitarine prasme situacija yra itin prasta.
„Orai yra šalti, prie sienos yra labai daug žmonių. Bet kita vertus, mes visi labai aiškiai suprantame, kad tai yra hibridinė ataka. Ponas Lukašenka ne tik nestabdo šitų veiksmų, bet juos aktyviai toliau organizuoja“, – kalbėjo parlamentarė.
Anot jos, matyti, kad migrantų srautas nemažėja, o duomenys rodo, kad Minske kasdien išsilaipina apie tūkstantį migrantų. O per artimiausius kelis mėnesius į Minską kas savaitę, pasak D. Šakalienės, atvyks apie 40 skrydžių iš Stambulo, Damasko, Dubajaus ir t.t.
„Turime tokią situaciją, kad mes atidarytume sienas, kaip kai kurie žmonės labai idealistiškai norėtų, vargu, ar Lietuva galėtų susitvarkyti su 30 tūkst. kas mėnesį pas mus plūstančių migrantų. Tai yra nerealistiška“, – sakė Seimo narė.
Tačiau, kaip teigė D. Šakalienė, reikia nepamiršti žmogiškumo. Ji kalbėjo, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas užsiima žmonių kontrabanda, migrantus klaidina, įtraukia į savo spąstus ir taip jie atsiduria nepavydėtinoje situacijoje, kai turi nakvoti lauke, miškuose ir t.t.
„Tai yra, kaip užtikrinti, kad žmonės mirtinai nesušaltų, kaip organizuoti reikalingą pagalbą, kad tai [migrantų krizė] galėtų būti sprendžiama neperžengiant humaniškumo ribų. Kitas dalykas, galbūt reikia ieškoti neįprastų, ekstraordinarių sprendimų. <...>
Mes turime suprasti, kad šalia mūsų yra neprognozuojamas diktatorius, kuris, iš esmės, naudoja žmones kaip politinį įrankį, kaip ginklą, negalvodamas apie tuos žmones ir įmesdamas juos į mėsmalę“, – kalbėjo parlamentarė.
Jau geriau laikinas stovyklavimas sąlygomis, kurios užtikrina, kad tie žmonės nesušals, nedehidratuos, nenumirs iš bado.
D. Šakalienė
Politikė sakė ne kartą raginusi skubiai sušaukti posėdį ir jame aptarti, kaip nekeičiant apgręžimo politikos, spręsti humanitarinius klausimus. Kaip aiškino politikė, migrantams galėtų būti suteikiamos priemonės, leidžiančios esamomis oro sąlygomis nakvoti lauke, pavyzdžiui, šilti miegmaišiai ar šaltam orui pritaikytos palapinės.
„Jau geriau laikinas stovyklavimas sąlygomis, kurios užtikrina, kad tie žmonės nesušals, nedehidratuos, nenumirs iš bado. Apgręžimo politikos šiuo metu keisti nėra galimybių. Tai nėra mūsų kaltė. Tai A. Lukašenkos kaltė, kad jis tuos žmones šitaip nežmoniškai išnaudoja. Bet kadangi tai vyksta prie mūsų sienos, turime prisidėti, kuo galime“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Paklausta apie valdančiųjų kritiką prie Vyriausybės surengtam protestui ir žodžius, kad tokios akcijos yra grėsmė nacionaliniam saugumui, D. Šakalienė sakė su tuo nesutinkanti. Anot jos, demokratiškoje valstybėje kiekvienas žmogus turi teisę į nuomonę ir gali ją reikšti.
Taikomos priemonės skirtųsi
Nors panašu, kad kai kurioms valdžios taikomoms priemonėmis socialdemokratai šiuo metu pritaria, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis portalui LRT.lt kalbėjo, kad jei valdžioje būtų kairieji, migracijos krizės suvaldymas atrodytų kiek kitaip.
„Būtų skirtumas, nes socialdemokratai žvelgia daug laisviau į migracijos procesų suvaldymą. Jie, ko gero, ne taip varžytų tas sienas, kaip dabar turime situacija. Manau, kad tai būtų savotiškai lengvesnis atvejis.
Man atrodo, kad jie labiau pasiduotų idėjai galbūt įleisti, juos įleidus vienaip ar kitaip dirbti su jais, tokiu būdu šitą klausimą spręsti ne uždarant sieną“, – svarstė politologas.
Paklaustas, ar mato nesutarimų tarp skirtingų politinio spektro pusių, dėl to, kaip valdoma migracijos krizė, L. Bielinis sakė negalintis to išsamiau pakomentuoti, tačiau teigė, kad kairieji ir dešinieji visada dėl ko nors nesutars ir kritikuos vieni kitus.
„Tai neišvengiama. Bet koks vienų veiksmas iššauks kitų kritiką ir atvirkščiai, nes tai yra tiesiog politinė kova, jie bando parodyti visuomenei, kad jie yra geresni ir bando sukritikuoti tuos sprendimus, kuriuos daro jų oponentai“, – teigė L. Bielinis.
