Lietuvoje

2021.10.31 21:22

Šimonytės patarėja apie nepasiskiepijusius asmenis: jie galėtų būti gydomi namuose

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.10.31 21:22

Didžiojoje dalyje šalies ligoninių COVID-19 pacientams skirtų reanimacijos lovų skaičius yra beveik visiškai užimtas. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ teigia premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė, ateis laikas, kai nebebus galima plėsti lovų skaičių, todėl gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose.

– Ministrė pirmininkė prieš Vėlines ir Visų Šventųjų dieną kreipdamasi į Lietuvos žmones priminė, kad reikia saugoti ir saugotis, jei to nebus, sakė Ingrida Šimonytė, galime susidurti su ribojimais. Ar galite paaiškinti, ar žinote, ką ji turėjo galvoje, ar tai bus ribojimai kaip karantinas ir visiems, ar tai lies nepasiskiepijusius žmones, ar yra trečias būdas?

– Iš tiesų tikrai visi matome, kad situacija blogėja ir tikrai blogėja ženkliai. Žinoma, tikrai svarstome, kas bus toliau atsižvelgdami į pagrindinį rodiklį – ligoninių ir reanimacijos lovų užimtumas. Matome, kad tikrai tas rodiklis eina link viršutinės ribos. Todėl neabejotinai imama galvoti, kokios priemonės toliau turi būti taikomos. Ar tai bus visiems, ar ne... Ką mes matome – į reanimacijos skyrius patenka ir miršta didžiąja dalimi tie žmonės, kurie nesiskiepija.

Visos pastangos juos apsaugoti ir skatinti pasiskiepyti, kaip matome, jau veikia labai, labai ribotai, vadinasi, turime galvoti apie papildomus ribojimus.

– Bet vis tiek, ar tai būtų ribojimai visai visuomenei, kuri skiepijimo pradžioje kaip tik ir buvo kviečiama skiepytis norint išvengti tų ribojimų ir tas „Petys už laisvę“ buvo būtent susitarimas su žmonėmis, kad skiepykimės, mažinkime atvejų skaičių, neužkiškime ligoninių, kad jos galėtų gydyti ne tik sergančiuosius ir taip apsieisime be tų ribojimų. Ar dabar mes kalbame, kad dėl nesiskiepijančių, kurie serga sunkiausiai, bus ribojimas visų kitų gyvenimas?

– Žinoma, pirmiausia turėtume galvoti apie ribojimus tiems, kurie taisyklių nesilaiko – nesiskiepijusiems.

– Kaip jūs galite įvertinti tą nevienareikšmiškai vertinamą sprendimą mokėti po 100 eurų, kurie buvo dar nepasiskiepiję, tuo pačiu buvo nuspręsta 100 eurų skirti tiems, kas pasiskiepys stiprinančiąja doze. Ar pasiteisino tas sprendimas.?

– Iš tiesų tas argumentas ir buvo pagrindinis, kad kiekviena išsaugota gyvybė yra pliusas tiek mūsų visuomenei, tiek gyventojams. Kad ji visiškai nesuveikė, negalėčiau sakyti, nes skiepijosi tam tikri žmonės, kurie galbūt abejojo, su šita paskata nusprendė ateiti pasiskiepyti.

Bet čia turėčiau pasakyti, kad yra kalba ir santykis tarp tos pilietinės ir nepilietinės visuomenės. Kaip žinome, ta paskata ir tiems, kurie pirmą kartą skiepysis, ir tiems, kurie trečią vakcinos dozę ateina gauti. Matome, kad tie, kurie gavo pirmas dvi vakcinos dozes, eina toliau tvarkingai ir priima trečią skiepo dozę, o tie, kurie apsisprendę tvirtai nesiskiepyti, ir toliau laikosi savo pozicijos. Mes pagauname tą dalį abejojusių žmonių, todėl sakyčiau, kad šita priemonė veikia. Ne visa apimtimi, bet, vėl pasikartosiu, kiekviena išsaugota gyvybė yra pliusas ir rezultatas šitos priemonės.

– Neseniai sužinojome apie tyrimą, kad gali būti 200 žmonių įrašyti į Lietuvos registrus kaip paskiepyti ir turintys galimybių pasą, kai iš tikrųjų jie galėjo būti nepaskiepyti, sirgti ir platinti virusą netrukdomai. Ką jūs kaip medikė galvojate apie kolegas, kurie galbūt piktnaudžiavo savo turima licencija?

– Tai tikrai žinia labai bloga. Tokie veiksmai meta tą šešėlį visai medikų bendruomenei. Tą tikrai daro pavieniai asmenys ir aš vėl norėčiau sugrįžti prie tos pačios pilietinės visuomenės, prie visuomenės brandos, kiek vieni ir kiti laikosi taisyklių. Lygiai tas yra ir su kelių eismo taisyklėmis, mokesčių mokėjimu, atlyginimais vokelyje. Pažeidimus daro pavieniai asmenys, bet juodoji dėmė krenta vienai ar kitai visuomenei. Taip ir šiuo atveju yra skaudu girdėti.

Tie asmenys, kurie turi galimybių pasą, bet yra nepasiskiepiję, jie kelia dar didesnę riziką patys nesuprasdami, kad yra padidintos rizikos šaltinis.

– Tai ne tik nesaugu, tai mirtinai pavojinga.

– Jie elgiasi neatsakingai, sukeldami dar didesnę riziką visuomenei.

– Žmonės sako, tie, kurie netiki arba abejoja skiepų nauda, kad serga tie, kurie pasiskiepiję, nebūtinai tie, kurie nusipirko galimybių pasą. Sunku yra įtikinti žmones net ir po tokių skaudžių istorijų, kai štai Kaune nuo COVID-19 mirė gimdyvė. Jei pažiūrėtumėte uždarose ar nebūtinai grupėse, kalti medikai, kurie nugydė, ne tie žmonės, kurie įtikino patiklius žmones, kad skiepai neveikia ir neva nėščiosioms yra pavojinga skiepytis. Nėščiosios ir dabar turi išimtį, kad gali testuotis nemokamai, ar tai nėra kažkuria prasme nesiskiepyti?

– Tai iš tiesų tokios kalbos ir aš to net negaliu pavadinti argumentais, kurie visuomenę paskatina nesiskiepyti. Jeigu žiūrėsime ir šiuo atveju, tikrai matėme visuose socialiniuose tinkluose, kad būtent ir ši moteris, ir kiti, kurie nepasiskiepiję atsiduria reanimacijose, tai paskutiniai dalykai, kuo jie dalijosi, tai būtent šituo raginimu, sakykime ne tai, kad raginimu nesiskiepyti, bet abejoti vakcinų nauda.

– Švelniai pavadinot abejoti. Tiesiog buvo kalbama, kad tai kenkia besilaukiančioms moterims, jų kūdikiui ir tos moterys, kas gali besilaukiančiai moteriai rūpėti labiau nei jos kūdikis, patikėjo ne tais specialistais, kurie kalba kaip jūs, bet tais, kurie vadina save specialistais ir sakė, kad nėra būtinybės skiepytis ir garsiai reiškė abejonę. Kokį jūs čia matote sprendimą? Ar medikų bendruomenė turėtų įkurti savo garbės teismą ar kitaip daryti tokius dalykus?

– Galime žiūrėti į užsienio šalių patirtis. Ten yra įkurti ir veikia medikų etikos kodeksai ir tam tikros draugijos, kurios vertina tokią veiklą. Taip, tikrai turėtų suaktyvėti mūsų medikų draugijos įvairios, kadangi kai kurie asmenys kelia abejones nepagrįstais duomenimis, nes nėra duomenų, kad šita vakcina kenkia, kaip buvo pasirodę pranešimų vaisingumui, nėštumui ir visa kita, tokių įrodymų nėra. Tai kuo jie remiantis tai skelbia? Tos medikų bendrijos turėtų labai rimtai spręsti, ką gi toliau su tuo mediku daryti. Kaip ir tos vakcinacijos atveju, jei yra nusižengta, bet čia absoliučiai nusižengta įstatymams, tai ar toks medikas vertas dirbti sistemoje, turėti licenciją ir toliau tęsti savo veiklą sistemoje.

– Problema yra, kad kai kurie vadinami ekspertai net neturi mediko licencijos, bet apie tai nekalba. Kaip jūs galvojate, kaip ilgai dar truks žmonių kantrybė, kurie yra pasiskiepiję ir kurie susiduria jau dabar su ribojimais, negauna gydymo ligoninėse, nes per maža dalis yra pasiskiepijusi?

– Tai iš tiesų mes tas nuotaikas matome ilgą laiką, kantrybė senka, ir kiek ji ilgai truks, sunku pasakyti. Tiesiog norisi padėkoti, kad tie žmonės atsakingi, pilietiški, laikosi taisyklių (...). Iš tiesų tos kalbos, kad negydyti šitų nepasiskiepijusių asmenų, jos nėra irgi tokios, kad tai būtų sprendimo būdas. Sveikatos paslaugas turime suteikti visiems, bet tuomet galbūt riboti hospitalizacijas, kaip mes sakome, taip, jie gali būti gydomi namuose taip nebedidinant lovų ligoninėse kovidiniams pacientams.

– O esat pasirengę protesto mitingui po Vyriausybės langais, bet šį kartą iš tų, kurie bus supykę dėl nuolaidžiavimo nesilaikantiems taisyklių?

– Manau, mes esame pasirengę įvairiems mitingams: ir iš tų, kurie nepatenkinti, kad juos verčia skiepytis, ir kalbėtis su tais, kurie bus nepatenkinti dėl negaunamų paslaugų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt