Bandymas atnaujinti baigusį galioti specialiųjų poreikių turinčio žmogaus asmens dokumentą gali tapti tikru iššūkiu. Tuo neseniai įsitikino klaipėdietė, kurios nevaikštančiai senelei prireikė atnaujinti baigusį galioti dokumentą. Migracijos departamento žadėtos mobilios komandos, kuri ir turėtų sutvarkyti visus formalumus, garbaus amžiaus moters artimieji laukė daugiau nei mėnesį.
Prireikė naujo asmens dokumento
Klaipėdietės Vaidos (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – LRT.lt) senelė jau kurį laiką yra slaugoma vienoje uostamiesčio slaugos įstaigų.
„Kadangi ji yra susilaužusi koją ir negali pati judėti, tiesiog norėjo, kad pasidaryčiau įgaliojimą ir tvarkyčiau visokius jos reikalus. Tada aš kreipiausi į notarę ir paaiškėjo, kad yra pasibaigęs močiutės asmens dokumento galiojimas“, – pasakojo gyventoja.
Paaiškėjus šiam faktui Vaida kreipėsi į Migracijos departamentą ir pasiteiravo, ką tokiu atveju galima padaryti ir kokios yra galimybės atnaujinti galioti baigusį žmogaus, kuris pats atvykti į departamento teritorinį padalinį negali, dokumentą.
Klaipėdietei buvo paaiškinta, kad tokiais atvejais mobilioji departamento atstovų komanda gali atvykti pas klientą ir surinkti duomenis, kurie yra reikalingi keičiant pasą ar asmens tapatybės kortelę.
„Paklausiau, kaip užsiregistruoti, man pasakė, tada aš apskambinau, užregistravau tokios paslaugos poreikį. Klausiau, per kiek laiko bus suteikta paslauga, tačiau man atsakyti negalėjo“, – pasakojo pašnekovė.
Departamento atstovų laukė daugiau nei mėnesį
Vaidai bei jos senelei laukiant minėtos paslaugos ėmė slinkti laikas – žinių iš Migracijos departamento bei mobiliosios komandos laukta tris savaites.
„Tada aš jau vėl jiems skambinu ir teiraujuosi, nes be įgaliojimo stovi nespręsti visi kiti reikalai, aš nieko negaliu daryti, o įgaliojimo negaliu gauti be asmens dokumento. Užburtas ratas“, – prisiminė Vaida.
Tąkart iš Migracijos departamento atstovų klaipėdietė išgirdo, kad minėtos paslaugos laukia daugybė žmonių ir reikėtų būti kantriems, nes proceso pagreitinti tiesiog neįmanoma. Vaida laukė toliau, kol nuo kreipimosi dėl paslaugos poreikio praėjo visas mėnuo. Tuomet susisiekus su Migracijos departamentu buvo paprašyta kreiptis pakartotinai, dar po savaitės klaipėdietė sulaukė pažado, kad jau netrukus mobilioji komanda atvyks ir atliks ilgai lauktą darbą, tačiau ir tuo istorija nesibaigė.
„Tada paaiškėjo, kad į slaugos įstaigą atvyksta darbuotojas, kuris neturi galimybių paso ir yra nepasiskiepijęs, tad įstaiga tiesiog neįleido jo. Ten jau ir artimųjų laikymas yra labai apribotas – saugomasi dėl COVID-19, o į tokią įstaigą atsiunčiamas neskiepytas žmogus. Tada jie atsiprašė, paskambino, paaiškino, kokia situacija susiklostė ir, kad ieško kitos darbuotojos, kuri būtų pasiskiepijusi“, – pasakojo Vaida.
Procesus išjudino žiniasklaidos dėmesys?
Netrukus į įstaigą buvo atsiųsta kita darbuotoja, tačiau paaiškėjo, kad ir jai nepavyko surinkti visų senjorės duomenų, kurių reikia naujo dokumento gaminimui, nes sugedo duomenų rinkimui naudojama įranga.
„Nuotykiai tęsiasi. Klausiau, kada vėl atvyks, tačiau buvo paaiškinta, kad vėl nežinia, nes nežino, kaip ilgai tvarkys tą įrangą“, – ketvirtadienį pasakojo klaipėdietė.
Pašnekovei taip pat buvo paaiškinta, kad tokioms procedūroms nėra numatyto termino ir kai kurie žmonės mobilios komandos paslaugų laukia net po du ar tris mėnesius.
Klaipėdietę nustebino dar ir tai, kad vieno iš keletos skambučių Migracijos departamentui metu buvo užsiminta, kad komanda į slaugos įstaigą, kur šiuo metu ir yra senjorė, atvyks tada, kai analogiškų paslaugų prireiks ir daugiau žmonių. Kada tokių klientų grupė galėjo susidaryti – nežinia.
Tiesa, dar tą patį ketvirtadienį slaugos įstaigoje vis dėlto apsilankė Migracijos departamento siųstas atstovas ir šįkart visus duomenis surinkti jau pavyko.
Klaipėdietė įtaria, kad tokiam greitam problemos, kuri buvo įstrigusi daugiau nei mėnesį, sprendimui įtakos galėjo turėti ir tai, jog situacija susidomėjo ir pakomentuoti ilgai trunkantį procesą Migracijos departamento paprašė portalas LRT.lt.
Migracijos departamentas: pas asmenis vykstama kartą per savaitę
Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus vedėja Sandra Knyzelienė paaiškino, jog iš tiesų piliečiui, kuris dėl negalios ar neveiksnumo tam tikroje srityje negali pats atvykti pateikti dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo, yra teikiama Migracijos departamento mobili paslauga – toks asmuo aptarnaujamas jam įprastoje aplinkoje, naudojant mobilią asmens duomenų registravimo įrangą: pas pilietį atvyksta Migracijos departamento įgaliotas darbuotojas, nustato asmens tapatybę, su anksčiau minėta įranga nuskaito jo asmens duomenis, priima piliečio prašymą išduoti asmens dokumentą, patvirtina asmens parašą.
„Pas asmenis vykstama kartą per savaitę, nepriklausomai nuo to, mobilios paslaugos laukia grupė ar vienas asmuo. Klaipėdos apskritį aptarnauja viena mobili grupė, jos maršrutai planuojami atsižvelgiant į laiko, kuro sąnaudas bei individualius paslaugos gavėjo poreikius. Esant keletui iškvietimų į vieną nuo kitos labai nutolusias vietas, kuris nors Migracijos departamento specialisto vizitas, atsižvelgiant į individualią situaciją, yra perkeliamas vėlesniam laikui, t. y. į kitą savaitę, dėl kurio iš anksto susitariama su kontaktiniu asmeniu“, – dėstė S. Knyzelienė.
Ji taip pat pastebėjo, kad minima situacija dėl klientės uostamiestyje yra žinoma ir Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus darbuotojų pastangomis išspręsta jai palankiai.
Anot S. Knyzelienės, numatytu laiku patekti pas paslaugos reikalingą klientę nepavyko, nes Migracijos departamento darbuotoja nebuvo įleista į patalpas kaip neturinti galimybių paso, kurio neturi dėl pateisinamų priežasčių.
„Kaip tik vakar pas tą pačią klientę vyko kitas Migracijos departamento darbuotojas, deja, asmens prašymas įgyti asmens tapatybės dokumentą nebuvo priimtas, nepavykus nuskenuoti jos pirštų atspaudų“, – ketvirtadienį aiškino S. Knyzelienė.
Pastebima, kad pasitaiko atvejų kai ligotų, senyvo amžiaus žmonių pirštų atspaudai būna neryškus, todėl juos fiksuoti būna sunku. Šiai procedūrai nepavykus, asmens tapatybės dokumentas piliečiui išduodamas vieneriems metams, kas šiuo atveju esą nei minimai klientei, nei jos artimiesiems nebūtų patogu.
Todėl, pasak S. Knyzelienės, atsižvelgus į aplinkybes, Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus specialistas nusprendė procedūrą pakartoti kitąkart ir į įstaigą nuvyko jau ketvirtadienio rytą – nuskenuoti pirštų atspaudus pavyko, asmens prašymas buvo priimtas, tad asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas klientei bus išduotas dešimčiai metų.
