Mokytojai vis dažniau suserga koronaviruso infekcija, mat jų imunitetas, susidaręs po skiepų, jau senka. Šitaip padėtį apibūdino Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė. Ji sunerimusi, kaip bus kitą savaitę, mat tuomet gausiam būriui pedagogų sueis lygiai pusmetis, kai jie pasiskiepijo antrąja vakcinų nuo COVID-19 doze. Kad spalio antrąją pusę išmuš šeši mėnesiai po pavasarinio skiepų maratono, pabrėžė ir Skuodo Bartuvos progimnazijos direktorius Virginijus Jokšas.
Kaip pasakoja kitų ugdymo įstaigų vadovai, kai kur terminas sukapsėjo dar rugsėjo pradžioje.
Skelbiama, kad šiuo metu sustiprinamąją dozę gali gauti 65-erių ir vyresni, socialinės globos ir sveikatos įstaigų darbuotojai, kuriems praėjo daugiau nei pusmetis nuo pasiskiepijimo pagal pilną vakcinacijos programą.
„Artimiausiomis dienomis Sveikatos apsaugos ministerija turėtų priimti atitinkamus sprendimus, ir mokytojai, ir visi kiti galės skiepytis trečiąja, pastiprinamąja doze“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Dainoras Lukas.
Tiesa, LRT.lt paskambinus į Karštąją liniją, konsultantė paaiškino, kad trečiąja doze jau gali skiepytis visi žmonės, kuriems po antrojo skiepo yra praėję 180 dienų – pusmetis. Ji patikino, kad mokytojai, kurie atitinka šį kriterijų, gali registruotis.
Anot Statistikos departamento, bendrojo ugdymo mokyklose, spalio 11 dienos duomenimis, fiksuota 158 darbuotojų susirgimų atvejai. Per 14 kalendorinių dienų – 39 atvejai.
Direktorė: mokytojai turi būti įrašyti į prioritetų sąrašą
Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos vadovė Lina Viršilienė sakė, kad šiuo metu jos vadovaujama mokykla šimtu procentu dirba kontaktiniu būdu.
„Ačiūdie, kad nuotolyje nėra nei mokytojų, nei vaikų. Bet per rugsėjį sirgo keturi pedagogai. Išskirtinai pradinio ugdymo mokytojai arba specialistai, kurie turi kontaktą su pradinukais. Darome tokią prielaidą, kad pradinukai, kurie nėra skiepyti ir neprivalo dėvėti kaukės, pasidalina virusu“, – kalbėjo L. Viršilienė.
Tiesa, ji sakė, kad mokytojai, žinoma, galėjo užsikrėsti ir kitoje aplinkoje.
Tikiuosi, kad tai bus išspręsta ir mokytojams vakcinacija bus atvira. Mes juk tiesiogiai dirbame su dideliu skaičiumi vaikų. Ne paslaptis, kad jie serga ir atneša virusą.
L. Viršilienė
„Bet faktas tas, kad visiška vakcinacija, antikūnų veikimas baigėsi. Pasitikrinti, kiek turime antikūnų, galime tik už savo pinigus, tokios paslaugos nemokamos nėra“, – kalbėjo vadovė.
Anot L. Viršilienės, spalio 18 dieną nemažai daliai mokytojų bus praėjęs šešių mėnesių laikotarpis po antrojo skiepo.
‚Aišku, kad laukiama trečiojo skiepo. Norisi ir toliau sėkmingai dirbti ir tęsti ugdymą kontaktiniu būdu. Tiesa, atviros diskusijos šiuo klausimu mokykloje nebuvo, nes visuomet šiuo klausimu yra ir kitokių nuomonių, nesinori įtampos. Bet manau, kad mokytojai laukia“, – kalbėjo L. Viršilienė.
Ji nerimauja, kaip bus po spalio 18-osios, ar pedagogai galės toliau dirbti, ar reikės testuotis, kas už tai sumokės.
„Nežinau, kaip bus pirmadienį. Jei mes negalėsime tęsti darbo kitą savaitę, ar turėsime privalomai testuotis, ar turėsime patys už testus susimokėti? Bus įtampų. Net nenoriu apie tai pagalvoti. Tikiuosi, kad tai bus išspręsta ir mokytojams vakcinacija bus atvira. Mes juk tiesiogiai dirbame su dideliu skaičiumi vaikų. Ne paslaptis, kad jie serga ir atneša virusą“, – bėdas vardijo L. Viršilienė.
Dalis mokytojų laukia trečiojo skiepo, dalis jau dvejoja, baiminasi šalutinio poveikio. Bet pasiskiepijusieji iki šiol džiaugiasi tai padarę.
V. Jokšas
Ji tikra, kad pedagogai nedelsiant turėtų būti įrašyti į skiepijimosi prioritetų sąrašą.
Direktorė pasidžiaugė, kad jos vadovaujamos progimnazijos bendruomenė – tėvai – panoro vaikus testuoti. Antraip, anot vadovės, būtų net baisu pagalvoti, kokia padėtis tvyrotų mokykloje.
„Jei nebūtų testavimosi, būtų didelė rizika. Mūsų mokykla – progimnazija, čia mokosi vaikai iki keturiolikos metų. Nesame gimnazija, kur šešiolikmečiai gali patys apsispręsti dėl vakcinavimosi, testavimo. Tad gal tik 20 proc. vaikų vyresnėse klasėse pas mus turi imunitetą, įgytą skiepijantis arba persirgus. Vadinasi, nesitestuojant 80 proc. bendruomenės būtų nesaugi. Įtampa tikrai būtų. Abejoju, ar mokytojai sutiktų dirbti tokiomis sąlygomis“, – svarstė L. Viršilienė.
Pradėję testuoti pamatė, kad padėtis prastesnė, nei manyta
Skuodo Bartuvos progimnazijoje praėjusią savaitę užfiksuotas protrūkis, su kuriuo siejami 42 koronaviruso atvejai, – susirgo 7 mokytojas ir 35 vaikai. Mokyklos direktorius Virginijus Jokšas sako, kad šią savaitę dar serga vienas pedagogas ir 12 mokinių. Šioje mokykloje mokosi beveik 600 vaikų.
Visi pedagoginiai darbuotojai buvo pasiskiepiję. Tačiau, sakė V. Jokšas, daugumai pedagogų artimiausiu metu ateis laikas, kai nuo antrojo skiepo bus praėjęs pusmetis.
Šioje mokykloje dirba 54 mokytojai, iš jų pasiskiepijo 43 pedagogai, dalis nepasiskiepijusių yra persirgę ir dar turi antikūnų.
V. Jokšas sakė, kad pavasarį neteko įtikinėti kolegų skiepytis. „Tuomet dirbome nuotoliniu būdu ir mano mokytojai galvojo: jei pasiskiepysime, greičiau grįšime į kontaktinį ugdymą. Skambindavo ir klausdavo, kada bus tie skiepai“, – pasakojo V. Jokšas.
Tačiau, pasak jo, dabar padėtis kiek pasikeitusi.
„Dalis mokytojų laukia trečiojo skiepo, dalis jau dvejoja, baiminasi šalutinio poveikio. Bet pasiskiepijusieji iki šiol džiaugiasi tai padarę“, – neslėpė mokyklos direktorius.
V. Jokšas pasidžiaugė, kad 76 proc. mokyklos vaikų testuojasi.
Direktorius pasakojo, kad pirmas rugsėjo savaites mokiniai nesitestavo – tam nepritarė tėvai. Bet padėtis pasikeitė, kai susirgo du aštuntokai, o bendraklasiams teko izoliuotis. Dar vienu argumentu tapo koronaviruso atvejis specialiojoje klasėje, teko izoliuotis ir bendramoksliams.
„Tėvai pamatė, kad vėl grįžta nuotolinis ugdymas. Tuomet darsyk pasiūlėme testuotis. Apie rugsėjo vidurį dauguma sutarė testuotis. Tuomet ir pamatėme, kad situacija prastesnė, nei manėme. Vienoje, antroje, trečioje klasėje vis teigiamas testas. Taip spalio pradžioje pasiekėme prasčiausią padėtį.
Šiandien aštuoniolika naujų vaikų atėjo su tėvų sutikimais testuotis“, – pasakojo V. Jokšas.
ŠMSM: tai yra sveikatos specialistų sprendimo klausimas
Kaip pirmadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas Dainoras Lukas, dabar trečioji, sustiprinamoji, dozė skiriama tik pagal prioritetines grupes metų pradžioje paskiepytiems gyventojams.
„Ekspertų taryba, kuri pataria Vyriausybei, kol kas nėra priėmusi rekomendacijų siūlyti įtraukti daugiau asmenų grupių, kurioms būtų siūloma skiepytis trečiąja doze. Tai yra sveikatos specialistų sprendimo klausimas“, – sakė D. Lukas.
Tačiau vėliau antradienį jis sakė, kad artėjama sprendimų link.
„Pirmadienį ekspertai prie Vyriausybės, apibendrinę jau turimus pasaulio duomenis ir Europos vaistų agentūros sprendimus dėl visuotinės revakcinacijos, rekomenduoja ir Lietuvoje taikyti visuotinę revakcinaciją (skirti stiprinamąją vakcinos dozę) visiems vyresniems nei 18 metų asmenims.
Artimiausiomis dienomis SAM turėtų priimti atitinkamus sprendimus ir mokytojai, ir visi kiti galės skiepytis trečiąja, pastiprinamąja doze“, – sakė D. Lukas.
LRT.lt tikisi, kad išsamesnius atsakymus apie situaciją pateiks ir SAM.
Kaip LRT RADIJUI sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovas Lukas Galkus, sustiprinamąja doze nuo COVID-19 visi gyventojai bus skiepijami artimiausiu metu.
„Turbūt dar ne šią savaitę, bet tikrai artimiausiu metu“, – LRT RADIJUI antradienį teigė L. Galkus, paklaustas, kada bus pradėta masinė revakcinacija.
Anot jo, tai bus daroma sulaukus Europos vaistų agentūros ir Lietuvos ekspertų tarybos patarimo revakcinuoti visus pilnamečius. Pasak SAM atstovo, remiantis ekspertų rekomendacijomis, nuo COVID-19 galima skiepyti kartu su vakcina nuo gripo, rašo BNS.
Šiuo metu sustiprinamąją dozę gali gauti 65-erių ir vyresni, socialinės globos ir sveikatos įstaigų darbuotojai, kuriems praėjo daugiau nei pusmetis nuo pasiskiepijimo pagal pilną vakcinacijos programą.
L. Galkus patvirtino, kad šiuo metu sustiprinančiąja doze jau pasiskiepijo apie 39 tūkst. gyventojų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, nors praėjusios savaitės pabaigoje daugiausia aktyvių protrūkių (469) buvo registruota ugdymo įstaigose, specialistų vertinimu, situacija išlieka stabili. Lyginant pastarųjų savaičių duomenis, reikšmingų pasikeitimų protrūkių ugdymo įstaigose struktūroje nėra.
Liūto dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudaro pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos. Tuo metu, protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose siekia beveik 12 proc., skaičiuojant nuo visų šiuo metu registruotų aktyvių protrūkių. 96 proc. šių protrūkių nėra skaitlingi, juose registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų. Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų registruota Kauno, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse, kiek mažiau – Tauragės, Alytaus, Utenos apskrityse.
