LRT ieško sprendimų
Mokykla

Lietuvoje

2021.10.05 16:28

Lauko klasės, atskirti mokinių srautai ir testavimas – Vilniaus mokykla išmoko pandemijos pamokas

Urtė Korsakovaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.10.05 16:28

Blogėjant epideminei situacijai, šalies mokyklos pripažįsta, kad nerimo dėl to, kiek ilgai vaikai mokysis mokyklose, su kiekviena diena vis daugiau. Vilniuje įsikūrusi Demokratinė mokykla – viena pirmųjų atsivėrusių dar per pirmąjį karantiną. Ugdymo įstaigos vadovas sako, kad mato vienintelę išeitį – testuoti mokinius.

Dėl koronaviruso sukeltos pandemijos praėjusiais mokslo metais Lietuvos moksleiviai nuotoliniu būdu mokėsi daugiau nei 200 dienų. Nors viliamasi, kad šiais metais vaikai galės mokytis mokyklose, tai vis dar kelia iššūkių. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, ką darė valstybės, sugebėjusios kontaktinį ugdymą išlaikyti visus metus, ir kaip kitaip gali dirbti Lietuvos mokyklos.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Vilniuje įsikūrusioje Demokratinėje mokykloje šiuo metu mokosi didžioji dalis moksleivių. Anksti rytą besirenkantys vaikai sako, kad eiti į mokyklą – smagu.

„Per nuotolinį būna, kad išsijungia, tai su kompiuteriu kažkas įvyksta, todėl nedalyvauji pamokoje, bet kartais būna ir gerai, kad nebūna pamokų“, – pasakoja antrokė.


„Jeigu sportas būtų namie, tada nelabai būtų įdomu. Nebūtų daug erdvės, jeigu tu turi tik kambarį, o aikštėje daugiau erdvės ir dar gali su draugais susitikti“, – priduria jos draugė.

„Buvau sirgęs kovidu ir po izoliacijos buvo labai gera išeiti į lauką, nes namuose sunku ir nėra, ką veikti. Jeigu nuotoliniu vyksta pamokos – šiek tiek geriau, nes veiklos nors kiek yra“, – sako penktokas.

Atėjęs į Demokratinę mokyklą, gali pasijusti, lyg būtum Hogvartse. Vietoje šluotų čia stovi paspirtukai, klasės pavadintos Hogvartso koledžais arba kitais pavadinimais: „Švilpynė“, „Grifų gūžta“, „Stirnos paunksmė“ ir kiti.

Pravėrę „Grifų gūžtos“ duris, matome, kad keletas vaikų sėdi klasėje, kiti – už ekranų. Mokykloje kai kurios klasės vis dar mokosi hibridiniu būdu.

Nors vaikai sako, kad mokykloje smagiau, mokytojai ir vyresnieji moksleiviai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes. Pradinių klasių mokytoja Adelija Budginienė priduria, kad dabar, kai taikomos saugumo priemonės, visi mokykloje jaučiasi saugiau.

„Mes mokykloje turime du srautus – pirmas, antras aukštas. Jie nesimaišo, bent jau viduje, lauke kartu būna. Ir testavimas. <...> Kai žinai, kaip yra, tada toks aiškumas ateina. Visur – kaip mokyti ir kaip gydyti, jeigu reikia“, – kalba pradinių klasių mokytoja.

Nauja klasė – pastogėje

Demokratinė mokykla įsikūrusi miške. Vaikai gali išnaudoti lauko erdves ir būti kuo daugiau gamtoje. Mokyklos kieme įkurta pastogė – maždaug dviejų metrų aukščio, keturių metrų pločio. Viduje stovi lauko kėdės, stalai, čia vaikai gali mokytis ir jaustis kaip klasėje, tačiau būti lauke. Lauko klasėje įrengti ir šildytuvai.

Mokyklos vadovas Nerijus Buivydas tvirtina, jog planuojama įrengti ir apšvietimą, kad vaikai lauke galėtų būti kuo ilgiau: „Lauko klasės mūsų atveju labai pasiteisino. Tačiau, kai šąla oras, mes labiau vidų naudojome. Tas rugsėjis buvo – net nežinau, rudens ar žiemos mėnuo šiais metais. Bet kai problema bus dirbti viduje – grįšime į lauko klasę.“

Demokratinė mokykla buvo bene pirmoji dar per pirmąjį karantiną – prieš pusantrų metų – grįžusi prie kontaktinio ugdymo.

„Srautų atskyrimas buvo tiek viduje, tiek lauke, valgoma buvo savo klasėse, higiena, patalpų vėdinimas ir, deja, būrelių nebuvo. Į mokyklą negalėjo ateiti svečių. Vaikų klasės burbulai, bendravimas tik su klasės mokytoju, o lauke vis tiek jie vieni kitus matydavo.

Būdavo atskirti, bet laukas didelis ir mes galėjome mokytis ir turėjome dar lauko klasę. Vyresnėliai, kurie viduje negalėjo būti, jie visą paskutinį metų mėnesį mokėsi lauke ir jiems taip patiko, kad jie nenorėjo grįžti į vidų“, – pasakoja N. Buivydas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad toks būdas – trumpalaikis problemos sprendimas.

„Ir lietus, ir sniegas. Suolai, rašymo priemonės – visas tas inventorius, kuris reikalingas mokymo procesui, tikrai nepritaikytas“, – atkreipia dėmesį epidemiologė.

Jos teigimu, lauko klasėse dažniau mokomasi tose šalyse, kur šiltesni orai, pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje.

„Žinoma, tos šalys, kur toks klimatas, kad trisdešimt laipsnių šilumos visus metus, jų mokymas vyksta net pliaže. Žinoma, vaikų srautus išskaidžius, padarius juos ne tokius skaitlingus ir vaikų grupes mažesnes, virusui plisti būtų labai nepalankios sąlygos. Bet manau, kad bandyti tai Lietuvoje būtų iššūkis ugdymo įstaigoms ir gal tik viena kita pasiryžtų būtent tokį ugdymo procesą pradėti“, – sako D. Razmuvienė.

Ekspertė: mokyklose reikėtų investuoti į oro kokybės sistemas

Mokyklos vadovas N. Buivydas sako, kad mokyklos į situaciją turėtų pažiūrėti kūrybiškai. Išnaudoti mokyklos kiemą, galbūt pritaikyti ir kitas erdves, pavyzdžiui, mokyklos stogą. Ekspertės teigimu, Lietuvoje tikslinga investuoti į vėdinimo – oro kokybės – sistemas: „Nuo to reikėtų atsispirti dabar. Pradėti galvoti, ką daryti, ieškoti pinigų projektui ir tai realizuoti.“

D. Razmuvienė pabrėžia, kad tokie sprendimai šalies mokyklose turėjo būti įgyvendinti gerokai anksčiau. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vasarą sakė, kad gerinti oro kokybės būklę nepasirengta. D. Razmuvienės teigimu, nors ventiliacijos sistemos su specialiais filtrais yra nepigios, bet tai – investicija ne tik siekiant apsisaugoti nuo kovido.

„Tai kainuoja ne tik pinigų, reikia ir inžinerinių sprendimų. Bet manau, kad jeigu vieną kartą pasiryžtume, tai būtų investicija ne vieniems metams. Taisyklingas oro padavimas, patalpų vėdinimas su naujomis technologijomis tikrai atsipirktų, nes šaltieji metų laikotarpiai buvo ir bus visada ne tiktai su kovidu, bet ir su kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis“, – sako epidemiologė.

Dar pavasarį kai kurios Lietuvos mokyklos pradėjo naudoti papildomus prietaisus, pavyzdžiui, ultravioletines lempas, ir tokiu būdu dezinfekuoti orą, taip pat tirti oro kokybę. Mokyklos teigia, kad tai prevencinė priemonė, tačiau pastebi, kad užsikrėtimo atvejų gerokai sumažėjo.

Baimės kyla iš nežinojimo

Kas savaitę į mokyklą atvyksta visuomenės sveikatos specialistas, jis prižiūri, kad vaikai saugiai ir taisyklingai atliktų testus. Didžioji dalis Demokratinėje mokykloje besimokančių pradinukų testuojami kaupinių metodu. Vyresnieji, nuo penktos klasės, testuojami savikontrolės metodu – atlieka greituosius antigenų testus, jų rezultatai į bendrą e. sveikatos sistemą nesuvedami.

Mokyklos vadovas N. Buivydas sako, kad tik testavimas padeda laiku sustabdyti koronaviruso plitimą. Per kiek daugiau nei pusę mėnesio užfiksuoti keturi susirgimo atvejai. Tiesa, N. Buivydas pripažįsta, kad toks būdas turi ir trūkumų – beveik visoms klasėms teko išeiti į saviizoliaciją. Kai kurioms net po kelis kartus. Mokyklos vadovas viliasi, kad pasikeitusios saviizoliacijos taisyklės turėtų padėti kuo daugiau vaikų išsaugoti mokyklose.

Tėvai – vieningi, izoliacijos nenori nei jie, nei vaikai. Visgi pastebima, kad dėl testavimo visuomenė susiskaldžiusi.

„Atrodo, kad dabar daugiau galvoju apie psichologinį vaikų saugumą nei apie kovidinę situaciją. Ji, aišku, svarbi, bet, man atrodo, negalima perlenkti lazdos į vieną kurią nors pusę“, – sako vieno moksleivio mama.

„Testavomės, bet nebesitestuosime, mes esame persirgę šiek tiek. Aš kaip ir nesureikšminu, kokia ta situacija yra, apmaudu tik, kai neveikia mokykla“, – teigia tėtis.

„Neseniai teko izoliuotis, nors esame skiepyti, buvome susirgę visi ir izoliavomės namuose, tai panašiai kaip ir per pirmą, per antrą karantiną. Niekas per daug nesikeitė, tiesiog dirbi iš namų ir mokaisi. Kuo daugiau žmonių testuojasi, kuo daugiau skiepijasi, kuo daugiau žmonių elgiasi taip, kad išeitume iš šios situacijos, tuo geriau ir tuo visiems saugiau“, – sako tėtis.

Mokyklos vadovo teigimu, kartais reikia nubrėžti aiškias ribas ir tėvus paraginti laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos taisyklių. Ugdymo įstaigos pripažįsta, kad kartais tą padaryti lengviau mažesnėse mokyklose.

Mokyklų vadovų asociacijos pirmininkas Dainius Žvirdauskas sutinka, kad mažesnėje mokykloje komunikuoti su bendruomene paprasčiau. Jis pats vadovauja vienai didžiausių mokyklų Lietuvoje – Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui. Klasėse mokosi netoli dviejų tūkstančių moksleivių. O štai Demokratinėje mokykloje – kiek per šimtą.

„Laikausi tos nuomonės, kad bet kokia nauja informacija greičiau ir efektyviau pasklinda mažoje įstaigoje. Didesnėje įstaigoje mes turime taip pat efektyvių priemonių, yra nuotolinių susitikimų, įvairių komunikacijos priemonių. Manau, kad ir didelėje įmonėje tai įmanoma padaryti. Bet, aišku, tikrai mažoje mokykloje paprasčiau, tą tenka pripažinti“, – sako D. Žvirdauskas.

Anot jo, besitestuojančių vaikų skaičius skirtingas, kai kuriose klasėse gali siekti apie 90 proc., kitos – išvis atsisakiusios testuoti vaikus.

Demokratinės mokyklos vadovas sako, kad jų patirtis rodo, jog svarbu kalbėtis su tėvais, parodyti, kaip vyksta testavimas: „Jeigu nesitestuoja – kalbėtis, kodėl, kokios baimės, galbūt filmuoti patį testavimą, parodyti kaip pavyzdį, kad tėvai neturėtų tiek baimių. Kai nežinai, iš to kyla dalis baimių, o testavimas tikrai gali padėti.“

Epidemiologė: virusą stabdyti padeda testavimas

Demokratinės mokyklos vadovo teigimu, šiuo metu ugdymo įstaigoje testuojama apie 80 proc. vaikų. Tiesa, kai kurie nesitestuoja, nes kovidu jau spėjo persirgti šiais mokslo metais. Pasiskiepijęs beveik visas mokyklos personalas ir mokytojai. Tačiau dauguma vaikų skiepytis dar negali – nėra sulaukę 12 metų.

Epidemiologė D. Razmuvienė akcentuoja, kad tokie testavimosi skaičiai turėtų būti visose ugdymo įstaigose, norint suvaldyti koronavirusą. Lietuvoje testuojama apie 40 proc. moksleivių. D. Razmuvienės teigimu, šiuo metu pastebima, kad ten, kur testuojama daugiau mokinių, nustatoma mažiau susirgimų.

„Be abejonės, tai priklauso nuo testavimosi, ir apie Kauną tą galėčiau pasakyti. Kur testavimas yra aukštesnis – sergamumas žemesnis. Tai yra normalu, nes tokiu būdu surandi infekcijos šaltinį ir jį izoliuoji. Virusas toliau neplinta. Vaikai dažniau atsineša iš namų tą virusą arba iš mokyklos parneša į namus būtent tose įstaigose, kur testavimas vangesnis. Jie kaip vektoriai. Tai yra normalus ryšys“, – sako epidemiologė.

Anot Razmuvienės, židiniai ugdymo įstaigose lemia ir didėjančius vaikų skaičius gydymo įstaigose. Jos teigimu, kad vaikai galėtų sėkmingai eiti į mokyklą, turėtų būti taikoma priemonių visuma: testavimas ir skiepijimas, srautų valdymas, patalpų vėdinimas, kaukių dėvėjimas ir asmens higienos laikymasis, rankų plovimas.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt