Lietuvoje

2021.09.22 05:30

Situaciją dėl prieglobsčio prašymo vadina iškreipta: apskųstus Migracijos departamento sprendimus nagrinėja pats departamentas

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.09.22 05:30

Migracijos departamento sprendimai migrantams nesuteikti prieglobsčio visų pirma skundžiami pačiam departamentui, jis ir nagrinėja, ar paties priimtas sprendimas buvo tinkamas. Tokią situaciją teisininkai vadina ironiška ir iškreipta – jų teigimu, tai, kad kol kas nė vienas migrantas negavo prieglobsčio, kelia abejonių dėl procedūrų, o advokatai nesuinteresuoti padėti siekiantiems prieglobsčio žmonėms.

Srities specialistai kritikuoja sistemą, kai, Migracijos departamentui atmetus migranto prieglobsčio prašymą, toks sprendimas skundžiamas pačiam departamentui.

Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojas, advokatas Mindaugas Kukaitis pažymi, kad apeliacinis procesas turėtų būti pradedamas ne Migracijos departamente, o teisme, kad nepriklausomas subjektas – teismas – įvertintų sprendimo pagrįstumą.

„Galbūt reikėtų svarstyti, kad tokius konkursus rengtų ne pats departamentas, kuris ir sprendžia klausimą, kiek skirti, kam skirti ir kiek apmokėti advokatui už paslaugas“, – LRT RADIJUI anksčiau tvirtino M. Kukaitis.

Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis portalui LRT.lt sako, kad viešuosius pirkimus dėl advokatų darbo atlieka ne Migracijos departamentas, o kitas Vidaus reikalų ministerijos padalinys – Turto valdymo ir ūkio departamentas.

„Teisinės paslaugos perkamos viešųjų pirkimų būdu, skelbiama atranka, konkursas, dalyvauja paslaugos teikėjai. Viešaisiais pirkimais Migracijos departamentas neužsiima, juos atlieka visiškai kitas Vidaus reikalų ministerijos departamentas. Kai šios procedūros atliekamos, pasirašoma sutartis su teisinių paslaugų teikėjais, kurie laimėjo atranką“, – teigia Migracijos departamento direktorės pavaduotoja.

Toliau sutartis vykdoma Migracijos departamente, priduria L. Voišnis: „Mes turime labai daug informacijos apie prieglobsčio prašytojus, į mus kreipiasi tie, kuriems reikia advokato, mes teikiame informaciją advokatams (...). Visas įgyvendinimas yra ant Migracijos departamento pečių.“

Abejonės dėl objektyvumo

M. Kukaičiui antrino ir advokatas Laurynas Biekša, jis atkreipė dėmesį į advokato nepriklausomumą. „Jei institucija iš esmės perka advokatą prieš save, institucija nėra suinteresuota nupirkti deramą paslaugų apimtį, kad advokatas galėtų kuo efektyviau atlikti veiksmus“, – LRT RADIJUI sakė L. Biekša.

Advokato manymu, Migracijos departamentas „ironiškai perrašė įstatymą“, dabar departamento sprendimai apskundžiami pačiam departamentui. „Nejuokaukime, kas čia per sprendimas“, – stebėjosi L. Biekša.

„Kai Migracijos departamentas padaro savo paties sprendimo apeliaciją, jau tada, kai žmogus skundžia teismui, įstatyme rašoma, kad apskundimas teismui nesustabdo to žmogaus deportavimo. Kitaip tariant, prieš visas Europos Sąjungos ir Strasbūro taisykles mes turime situaciją, kai žmogų galime išsiųsti iš viso be jokios teisminės institucijos sprendimo peržiūrėjimo. Taip negali būti“, – pabrėžė advokatas.

Kaip LRT.lt portalui komentuoja L. Biekša, sprendimą „galima apskųsti sau pačiam“.

„Migracijos departamentas apsiskundžia toliau sprendimą Migracijos departamentui, o jei dar žmogus toliau skųs [teismui], tai nebūtinai apsaugos jį nuo vykdomo išsiuntimo“, – LRT.lt sako advokatas.

Taigi, aiškina pašnekovas, migrantui apskundus Migracijos departamento sprendimą nesuteikti prieglobsčio, deportacijos procesas nebūtinai sustabdomas.

„Skundo pateikimas sprendimo vykdymo nesustabdo. Kreipiantis advokatas gali atskirai prašyti teismo, kad teismas savo nuožiūra sustabdytų [deportaciją]. Kol teismas nuspręs, sustabdyti ar nesustabdyti, žmogus gali būti išsiųstas“, – teigia L. Biekša.

L. Voišnis sutinka, kad, Migracijos departamentui priėmus sprendimą, jis įsigalioja, bet abejoja, ar praktikoje yra įvykusi tokia deportacija, nesulaukus teismo sprendimo.

„Po pirmos apeliacijos, kai Migracijos departamentas jau priima sprendimą, kai išnagrinėja skundą, Migracijos departamento sprendimas įsigalioja ir toks užsienietis gali būti išsiųstas, tačiau šiuos sprendimus gauna advokatai, jie turi teisę kreiptis į teismą, kad sustabdytų Migracijos departamento sprendimą dėl išsiuntimo.

Tada teismas priima atskirą nutartį, pagal kurią toks užsienietis negali būti išsiųstas, kol nebus išnagrinėtas skundas teisme“, – LRT.lt komentuoja Migracijos departamento direktorės pavaduotoja.

Iškreipta, kelianti abejonių procedūra

Anot advokato L. Biekšos, gana mažas šansas, kad, apskundus Migracijos departamento sprendimą, teismas nuspręstų kitaip: „Procedūra yra gana iškreipta. Ką turės teismai prieš save, jei gaus medžiagą bylos, kuri per 20 minučių išnagrinėta? Tam, kad išsiaiškintum, ar žmogui (...) kas nors gresia, turi normaliai tą bylą nagrinėti, įsiklausyti į žmogaus istoriją, surinkti įrodymus iš kilmės valstybės.“

L. Biekšos teigimu, toks nagrinėjimo procesas yra sudėtingas, o kai kurios bylos užsienyje nagrinėjamos ir kelerius metus. Lietuvoje, atkreipia dėmesį advokatas, „padarytas visiškas konvejeris“, tad abejotina, ar teismas sau prieš akis matytų informaciją, kurios užtektų migrantui apsaugoti.

„Procedūra, mano manymu, imituojama, žmonės yra gana atskirti nuo teisinės pagalbos. Advokatą rasi tik tada, jei nueisi į teismą. Jei neisi į teismą, pas tave neateina advokatas ir nepataria, kokius įrodymus reikėtų surinkti, kad savo bylą įrodytum. (...)

Labai bijau, kad jau dabar tarp tų 500 žmonių [kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti] yra ne vienas, kuris turėjo gauti prieglobstį, bet jo negavo. Labai abejoju, ar pavyks tiems žmonėms apsisaugoti“, – LRT.lt sako L. Biekša.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu gauti 2 604 prieglobsčio prašymai, baigta nagrinėti 570 neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymų, o prieglobstis nesuteiktas nė vienam. Advokatas L. Biekša priduria, kad institucijos komunikuoja, kad beveik nė vienas migrantas ir negaus prieglobsčio. Tai, teigia jis, taip pat apsunkina nešališką prieglobsčio nagrinėjimą.

„Migracijos departamentas šioje antplūdžio situacijoje prisisamdė dešimtis naujų darbuotojų. Pagalvokime, ar iš tikrųjų tie nauji darbuotojai, kurie dar neturi tinkamos kvalifikacijos, kompetencijos šioje srityje, tikrai parodys stuburą ir pavadins tą asmenį, kuriam reikia suteikti prieglobstį, pabėgėliu, nepaisydami to, kad visa vadovybė ir politinė vadovybė teigia, kad niekas prieglobsčio neturėtų gauti“, – akcentuoja pašnekovas.

Jo manymu, tai, kad kol kas nė vienas neteisėtai sieną kirtęs migrantas negavo politinio prieglobsčio, rodo, jog procedūra kelia abejonių.

L. Voišnis: teismas gali paprašyti papildomos informacijos

Su tokia pozicija nesutinka Migracijos departamento direktorės pavaduotoja. L. Voišnis manymu, tai yra „labai nepagrįsti pasisakymai“. Ji pasakoja, kad rugpjūčio mėnesį Migracijos departamentas priėmė 56 naujus darbuotojus, tačiau, anot jos, šiems darbuotojams buvo rengiami mokymai, jie dirba kartu su labiau patyrusiais specialistais.

„Yra Europos prieglobsčio paramos biuras, jis pagal susitarimą teikia mokymus ne tik naujokams, kurie ateina į prieglobsčio sritį, bet ir tiems jau pažengusiems darbuotojams, kad jie atnaujintų savo žinias. Visi naujokai buvo įtraukti į tuos mokymus, mokymai apie taip, kaip atlikti prieglobsčio prašytojų apklausas, kaip elgtis su prieglobsčio prašytojais per apklausą, prasidėjo rugpjūčio pradžioje, visą mėnesį tęsėsi“, – aiškina L. Voišnis.

Pasak jos, kartu dirba prieglobsčio ekspertai, prieglobsčio srityje dirbantys ilgus metus. Naujiems departamento darbuotojams skiriami kuratoriai, jie dirba kartu, tvirtina L. Voišnis.

„Nėra taip, kad naujokas dirba vienas ir rašo sprendimą. Jie dalyvauja apklausose, mokosi, rašo sprendimus kartu su kuratoriumi, su ekspertu, kuratorius ištaiso ir parodo, kas yra negerai sprendimuose. Visi sprendimai yra derinami ir su prieglobsčio vadovu, juos pasirašo Migracijos departamento direktorė“, – pabrėžia L. Voišnis.

Pasak jos, šiuo metu nėra tokių Migracijos departamento sprendimų, kurių teismas nepatvirtintų. Tai reiškia, sako departamento direktorės pavaduotoja, kad visi sprendimai yra tinkami. Reaguodama į advokatų žodžius, kad teismas gali turėti per mažai duomenų, L. Voišnis sako, kad tai yra abejojimas teismo kompetencija.

„Teismo metu gali paprašyti ir papildomos informacijos, visą papildomą informaciją išnagrinėti ir panaikinti, jei reikia, Migracijos departamento sprendimą. Bet dabar tokių nėra“, – kalba Migracijos departamento direktorės pavaduotoja.

Tikrasis proceso tikslas – atsikratyti migrantais?

Pasak Migracijos departamento direktorės pavaduotojos L. Voišnis, prieglobsčio prašytojams suteikiama visa informacija, o teisės išvardijamos pateikus prieglobsčio prašymą.

„Jiems net įteikiame lankstinuką jų kalbomis, kokios jų teisės, kokios pareigos. Viena iš teisių – naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jie gali prašyti, kad advokatas visos procedūros metu dalyvautų. Ši informacija nuo pirmo žingsnio teikiama prieglobsčio prašytojui, jis tikrai apie tai žino“, – tvirtina L. Voišnis.

Deja, anksčiau LRT.lt kalbintas pokalbius su migrantais vedęs darbuotojas sakė, kad formalumai su migrantais trunka mažiau nei 20 minučių, per tą laiką migracijos darbuotojai turi greitai nuspręsti, į kurią kategoriją – „nelegalų“ ar „prieglobsčio prašytojų“ – juos įrašyti. Šis sprendimas nulems jų prieglobsčio prašymo eigą, o rezultatas neretai priklauso vien nuo pačių darbuotojų moralės.

„Mes juos apgaudinėjame šio proceso metu, nes (...) tikrasis tikslas yra jais atsikratyti“, – pasakojo vyras.

Anot jo, prieglobsčio prašytojams transliuojama žinutė, kad jiems anksčiau ar vėliau teks palikti šalį – arba savo noru, arba priverstinai. Jei sutinka išvažiuoti iš Lietuvos savo noru, jiems siūlomos geresnės gyvenimo sąlygos – „akivaizdus melavimas“, pasak pašnekovo, o kitu atveju grasinama draudimu 5–10 metų įvažiuoti į Europos Sąjungą.

L. Voišnis LRT.lt tvirtina nežinanti apie tokius atvejus. „Turi būti tada labai konkretūs atvejai, kad mes išsiaiškintume, ar tikrai taip buvo daroma. Jei pateikiamas prieglobsčio prašymas, iš tiesų darbuotojas net negali kalbėti iš karto apie išsiuntimą arba grąžinimą, nes prieglobsčio prašymas pirmiausia turi būti išnagrinėtas, o vėliau jau, jei priimamas neigiamas sprendimas, galima kalbėti apie tai, kad gali būti arba savanoriškas grąžinimas, arba išsiuntimas“, – sako ji.

Prieglobsčio prašymas

Kaip atrodo prieglobsčio prašymo teikimo procedūra? L. Voišnis aiškina, kad toks prašymas žodžiu arba raštu gali būti pateiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybai arba Migracijos departamentui. Pateikus prašymą, atliekama pirminė apklausa, surenkami visi migranto turimi dokumentai, aiškinamasi, kokiu būdu jis atvyko į Lietuvą, koks atvykimo tikslas ir kokie yra prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai.

Šiuos pirminius veiksmus atlieka arba VSAT pareigūnas, arba teritorinis Migracijos departamento padalinys. Vėliau, kai dokumentai surinkti, prašymas užregistruojamas informacinėje sistemoje MIGRIS. Gavęs prašymą, Migracijos departamentas pradeda jį nagrinėti.

Šiame etape, aiškina L. Voišnis, kreipiamasi į susijusias institucijas, tikrinami asmenys, nustatoma, kada vyks antrinė individuali prieglobsčio prašytojo apklausa. Antrinė apklausa vykdoma siekiant detaliau išsiaiškinti dėl prieglobsčio suteikimo motyvų, ji atliekama Prieglobsčio skyriaus specialistų, joje gali dalyvauti advokatas arba kitas atstovas.

Šiuo metu tikrinama informacija, renkama informacija apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Patikrinus informaciją, priimamas sprendimas suteikti prieglobstį arba jo nesuteikti. Nesuteikus prieglobsčio, sprendimas gali būti skundžiamas tam pačiam Migracijos departamentui.

Kaip sako L. Voišnis, ekstremalios situacijos metu įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra nauja nuostata, kuri nagrinėti pirmuosius skundus paveda pirmai apeliacijos instancijai – Migracijos departamentui.

Migracijos departamente sukurtos apeliacijos komisijos iš trijų asmenų, kurie nenagrinėja prieglobsčio prašymų, o yra Teisės skyriaus darbuotojai. Skundus Migracijos departamentas turi išnagrinėti per septynias dienas ir priimti sprendimą.

Jei priimamas neigiamas sprendimas, prieglobsčio prašytojas ar jo advokatas turi teisę Migracijos departamento apeliacijos sprendimą apskųsti teismui, priduria L. Voišnis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt