Lietuvoje

2021.08.05 21:20

Šimonytė apie pakeistą taktiką: tie žmonės neišgaravo iš mūsų pasienio ir jie bandys vėl

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.08.05 21:20

Vyriausybė planuoja Baltarusijos pasienyje nutiesti 500 km tvoros. Migrantų srautą turinčio stabdyti įrenginio statybas palaiko ir valdantieji, ir opozicija. Pakeitus taktiką, per parą į Baltarusiją apgręžta per 300 migrantų, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia – žmonės niekur nedingo, jie „turbūt bando ne po vieną kartą grįžti kitose vietose“, tad dėl to pasieniečių darbas tikrai nepasidarė paprastesnis.

„Dienos temoje“ – interviu su premjere.

– Parlamento frakcijos sako palaikančios Vyriausybės sprendimą statyti fizinę sieną su Baltarusija. Ar tai kaip nors pagreitins realų jos pastatymą?

– Na, greičiausiai pagreitins ta prasme, kad gal mažiau laiko sugaišime debatams, ar statyti skersai, ar išilgai. Nėra nesutarimo ar nepritarimo, kad nereikia, bent jau tokių nuomonių negirdėjau. Toliau, be jokios abejonės, aš neturiu jokių didelių iliuzijų. Projektas didelis, didelės vertės, be jokios abejonės, bus visokiausių nuomonių, nuo kur pradėti, ar technologinis sprendimas pats geriausias, ar reikėjo kaip Vengrijoje... Žinote, paprastai tokiais atvejais diskusijų labai labai sunku išvengti. Bet čia mes pasikliaujame pasiūlymais, kuriuos pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ir tuo projektu, ir ta seka, kurią prioriteto tvarka siūlo pati tarnyba.

Tai, kad pačiam sprendimui pritarė visos parlamentinės frakcijos, manau, tiesiog leis tikėtis, kad ir diskutuojant apie biudžetą dėl to papildomų diskusijų nebus, kas nors nesakys, kad nereikia šito projekto, geriau skirkime lėšų vienam ar kitam, ar penktam dalykui. Manau, visos parlamentinės partijos ir visos frakcijos vienodai mato tą sprendimą kaip būtiną, ir tai labai svarbi žinia.

Dienos tema. Šimonytė apie įtampą pasienyje: provokacijoms iš Lukašenkos reikia būti pasiruošus

– Patirties su viešaisiais pirkimais turintys specialistai sako, kad normaliomis sąlygomis projekto įgyvendinti iki pavasario būtų neįmanoma. Ar jau yra parengti pasiūlymai, kaip būtų galima supaprastinti biurokratines procedūras?

– Tuos pasiūlymus ketiname svarstyti rytoj, dabar jie yra rengiami ir ten turbūt ne tik viešieji pirkimai, yra ir kitų procesų, kurie gali būti reikalingi. Ar tai, tarkim, būtų miško tvarkymo procedūros, ar statybų procedūros, ar kiti dalykai. Visa tai specialistai dar redaguoja, kur reikėtų kokių išlygų, kad projektas judėtų sparčiau. Išlygos yra galimos ir pagal dabartinį Viešųjų pirkimų įstatymą, kai yra ekstremali, nenumatyta situacija. Bet mūsų tikslas yra dvejopas: viena vertus, norime projektą įgyvendinti kaip įmanoma greičiau, kita vertus, norime, kad tas projektas nekeltų abejonių dėl skaidrumo, nes tai yra brangus projektas, didelės vertės ir didelės reikšmės. Ir nors dabar mums teks jį finansuoti savo lėšomis, aš neatmesčiau, kad diskusijos su Europos Komisija ir Europos Sąjungos institucijomis dėl to, kiek Europos Sąjunga turėtų prisidėti prie fizinės išorinės sienos apsaugos, ateityje gali būti gana karšta ir gal net rezultatyvi.

Tokiu atveju projektą geriau turėti įgyvendintą skaidriai ir aiškiai, kad tai netaptų kliūtimi, pavyzdžiui, vėliau pretenduoti į finansinę kompensaciją. Būtent tai turėdami mintyje keletą dalykų stengiamės padaryti. Pirmiausia esame aptarę, kas galėtų vadybiniu požiūriu prižiūrėti projektą. Jau prieš kurį laiką esame sutarę, kad tai darys viena iš mūsų energetikos įmonių, turinti patirties su dideliais infrastruktūriniais projektais. Valstybės sienos apsaugos tarnyba tiesiog pasako, ko reikia, pasiūlo projektą ir tam tikrą sprendinį. Dabar tarnyba turi labai daug kito darbo ir būtų labai gaila eikvoti jos laiką dar ir statyboms.

– Europos išorės veiksmų tarnyba Briuselyje iškvietė Baltarusijos atstovą ir pareikalavo stabdyti migrantų srautų organizavimą. Ar Lietuvos sprendimas nebeleisti per sieną pereiti sieną pasiekusiems Baltarusijoje migrantams ir naudojant jėgą buvo derintas su Europos Komisija ir kitomis instancijomis?

– Europos Sąjungos institucijos buvo informuotos, kad tokių priemonių imsimės. Buvo informuota ir komisarė, kuri lankėsi Lietuvoje sekmadienį ir pirmadienį. Apie tai esu kalbėjusi ir, atrodo, reakcija yra, kaip čia pasakyti... Čia yra labai delikatus balansas tarp dviejų valstybės įsipareigojimų. Viena vertus, valstybė turi labai aiškų įsipareigojimą saugoti išorinę Europos Sąjungos sieną ir nuo šito įsipareigojimo mūsų niekas neatleido. Kita vertus, yra tam tikri tarptautiniai įsipareigojimai žmonėms, kurie bėga nuo politinio persekiojimo, nuo karo ir nuo kitos grėsmės sveikatai ir gyvybei. Mes labai atsakingai įsivertinome teisminius precedentus, kurie yra buvę panašiose situacijose, ir, man atrodo, tai, kas tuose teisminiuose precedentuose pasakyta, ką valstybė privalo užtikrinti, o ji privalo užtikrinti prieglobsčio prašymo pateikimo teisę žmonėms, kurie nori tokį prašymą pateikti, ir mes tą teisę užtikriname pasienio kontrolės punktuose. Yra galimas neįleidimas žmonių ten, kur tai nėra numatyta. Vis dėlto, kaip jūs puikiai žinote iš skaičių, dalis žmonių įleidžiama ir tai daugiausia yra moterys ar mažamečiai vaikai, kuriems galimybė pasivaikščioti iki artimiausio pasienio kontrolės punkto yra tiesiog per didelis iššūkis fiziškai. Bet čia tikrai labai labai sudėtinga ir labai delikati situacija, dėl to tie žmonės, kurie sako, kad seniai reikėjo taip daryti, ir čia keista, kad kažkas nieko nedarė...

– Aš būčiau kitaip dariusi.

– Kitaip turbūt visi visada viską daro. Bet reikia įsivertinti labai daug dalykų, nes tai ir valstybės reputacinis klausimas, ir pareigūnų atsakomybės klausimas, ir valstybės atsakomybės klausimas. Ir reikia visus tuos dalykus labai aiškiai sudėlioti tiek įstatymų, tiek tarptautinių susitarimų rėmuose.

– Aliaksandras Lukašenka skelbia liepęs, kad nuo šios dienos nė viena koja neturi įžengti į Baltarusijos teritoriją iš kitos pusės, kokia ji bebūtų. Be to, kad tai yra Lukašenkos viešųjų ryšių triukas, kiek tokia pozicija arba tokie pareiškimai didina provokacijų pasienyje galimybę ir tikimybę?

– Aš manau, kad ir su pareiškimais, ir be pareiškimų reikia būti pasiruošus provokacijoms, nes tai toks režimas. Tai, kad šiame procese dalyvauja valstybės institucijų atstovai – mes turime labai aiškių įrodymų, – jau savaime yra provokacija, mano vertinimu, nes institucijos daro ne tai, kam pašauktos bet kokioje valstybėje, o kaip tik nesaugo sienos. Ir jau iš to susidaro įtampa. Pono A. Lukašenkos pareiškimai visą laiką yra labai spalvingi ir ryškūs, jis kitus kaltina tuo, ką pats daro. Bet kaip aš turbūt ne kartą esu sakiusi, šitoje situacijoje mums reikia tiesiog būti pasiruošusiems bet kam ir nieko atmesti negalime.

– Tas A. Lukašenkos nurodymas atsirado po to, kai Lietuvos pasieniečiams pakeitus taktiką į Lietuvą per praėjusią parą buvo įleista tik 19 migrantų, o 300 nepavyko patekti į teritoriją. Ar tai galima laikyti pripažinimu, kad dabartinė taktika yra veiksmingesnė nei buvusi iki šios savaitės pradžios?

– Matote, žmonės niekur nedingo. Ir taip, tuo požiūriu, kad mes turime galbūt mažesnį logistinį iššūkį viduje suskaičiuoti tuos žmones, apgyvendinti ir jais pasirūpinti, tai yra faktas. Kita vertus, reikia suprasti, kad tie žmonės neišgaravo iš mūsų pasienio ir kad jie bandys vėl. Jie tą ir daro – turbūt bando ne po vieną kartą grįžti kitose vietose. Tad dėl to pasieniečių darbas tikrai nepasidarė paprastesnis.

– Jūsų Vyriausybė turi ieškoti sprendimų ne tik dėl sienos, bet ir veikdama tarp politinių šalies jėgų. Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako, kad palaiko sprendimą dėl sienos arba tvoros, tačiau opozicija siūlo keisti vidaus reikalų ministrę kaip netinkančią. Koks jūsų atsakas?

– Dalis opozicijos tą siūlo labai labai griežtai ir turbūt tai yra normalu. Prisimenu, kaip mes siūlėme keisti poną A. Verygą per koronaviruso pandemiją.

– Poną Navicką siūlėt.

– Taip, ir taip buvo. Matyt, kai ministras yra kažkokios situacijos smaigalyje, jis sugeria labai daug kritikos ir nuomonių, kaip viskas kitaip turėtų būti daroma, ir, be jokios abejonės, ir klaidų tokioje situacijoje sudėtinga išvengti. Bet man atrodo, kad dabar pagrindinis uždavinys turėtų būti padaryti tai, ką mes turime padaryti. Asmenybių klausimus aš esu linkusi spręsti tada, kada tikrai manysiu, kad reikia spręsti.

– Dalis opozicijos taip pat kritikuoja nuostatą neįvesti nepaprastosios padėties ir vietoj to keisti karo tarnybos, karinės jėgos ir krašto apsaugos sistemos teisės aktus. Ar gali būti, kad Vyriausybė ir valdančioji dauguma imtųsi įvesti arba siūlytų įvesti nepaprastąją padėtį pasienio savivaldybėse?

– Apie tai praėjusią savaitę diskutuota susitikime pas prezidentą, kur dalyvavo parlamentinės partijos, ir daugumos partijų nuostata buvo, kad visos galimybės išlieka atviros. Niekas nesako, kad negali būti tokios situacijos, kai išties reikės nepaprastosios padėties, tačiau šiame etape buvo galbūt didesnis pageidavimas turėti tuos pakeitimus, kurie įgalintų, tarkim, kariuomenę, kuri padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybai atlikti funkcijas taip, tarsi tai būtų pati Valstybės sienos apsaugos tarnyba, arba panašiu režimu kaip nepaprastosios padėties atveju, bet neįvesti pačios nepaprastosios padėties. Dėl to tokius įstatymų pakeitimus Vyriausybė, vakar pritarus Seimui, pateikė.

Pasakysiu, koks turbūt pagrindinis nepaprastosios padėties kritikų nuogąstavimas: nepaprastoji padėtis numato tam tikrus apribojimus, tarkim, susirinkimams ar žmonių raiškai, todėl kai kam atrodo, kad galbūt tokiu sprendimu Vyriausybė kėsintųsi į pamatines žmonių laisves ir teisę reikšti nuomonę. Vėlgi galiu pasakyti, kad tą teisę aš vertinu kaip labai svarbią ir, jeigu kas nors nori piketuoti prieš Vyriausybės sprendimus, gali tai puikiausiai daryti Kudirkos aikštėje ir tai daro. Bet būtų labai gerai, kad tas protestavimas neišvirstų į trukdymą dirbti pareigūnams, kurie dabar turi pilnas rankas darbo.

– Vyriausybė jau nuo rytojaus, regis, nebeįsileis žmonių, kurie nepasiskiepiję, nors galėjo pasiskiepyti, ir dėl to neturi imuniteto. Seimas irgi imasi tokios tvarkos. Tie ribojimai netrukus įsigalios ir ne tiktai Vyriausybės įstaigose, bet tiktai tiems, kurie gali ir nenori skiepytis. Kur rasti informaciją ir kaip nebūti apribotiems tiems žmonėms, kurie negali skiepytis dėl sveikatos būklės, kad neliktų su tais, kurie nesiskiepija, nors galėtų?

– Tiesą sakant, galimybių pasas vis dar numato tą pačią testo galimybę, kuri reiškia, kad žmogus gali būti ir nepaskiepytas, jis turi būti atlikęs testą. Tas testas šiuo atveju turi būti PGR testas, o ne antigenų testas, kadangi yra patikimesnis, ir galiotų trumpesnį laiką – ne 72 valandas, o para trumpiau. Tiems žmonėms, kuriems dėl medicininių sumetimų – ar dėl nėštumo, ar dėl kitų sveikatos būklių – negali skiepytis, tas testas ir toliau būtų finansuojamas valstybės lėšomis.

– Galimybių pasas yra ar bus leidimas į daugelį dalykų. Ar daugės būdų gauti galimybių pasą? Turiu galvoje tiems, kas nesinaudoja internetu arba kitomis išmaniosiomis technologijomis, nes kitam žmogui to paso negali išimti Registrų centre be notaro įgaliojimo.

– Taip, tikrai norime tuo pasirūpinti papildomai. Buvo klausimų, ar nebus taip, kad viskas užlūš, kai daug žmonių turės naudoti galimybių pasą. Galimybių paso trukmės klausimas irgi paraleliai sprendžiamas, nes žmogus, jeigu yra skiepytas, tai po savaitės nepasidaro neskiepytas arba po savaitės nepasidaro kitoks. Kai testo galimybė buvo gana plati, tokiu atveju, žinoma, tai šiek tiek sudėtingiau, bet kai tai skiepyti žmonės, tai tas pažymėjimas, kad žmogus yra skiepytas, manau, galėtų būti prieinamas įvairesnėmis formomis net ir tiems žmonėms, kurie neturi, tarkim, išmaniojo telefono ir kuriems nėra patogu išsiimti jo iš Registrų centro. Reikėtų [galimybės] tiesiog atsispausdinti ar gydymo įstaigoje, ar kitu būdu.

– Ar mes kalbame tiktai apie galimybių pasą, ar galėtų tikti ir, pavyzdžiui, skiepų pažymėjimas arba gydymo įstaigos išduotas dokumentas, kad žmogus persirgęs, nes nėra atšauktas balandžio mėnesio ministro įsakymas dėl asmenų atitikties kriterijams patvirtinimo, kur tie dalykai buvo išvardyti kaip tinkami?

– Vyriausybės nutarimas nekalba apie galimybių pasą. Vyriausybės nutarimas kalba apie kriterijus, kai reikalavimai yra netaikomi. Tie kriterijai yra tam tikri, tam tikras laikas, praėjęs po vakcinacijos, arba tam tikras laikas, nepraėjęs po ligos diagnozavimo. Žinoma, kad bet kas, kas patvirtina patį faktą, nebūtinai telefono programėlė, kuri tiesiog labai patogi dėl daugelio priežasčių, galėtų būti įrodymas, kad žmogus tuos reikalavimus atitinka.

– Trečioji skiepo nuo kovido dozė. Jautriausia grupė jau pradedama skiepyti. Dėl kitų – informacija skirtinga. Ministerija platina informaciją, kad visi galės skiepytis nuo spalio. Jūsų patarėjas sako, kad, ko gero, pagal tai, kiek bus likę imuniteto. Kada bus tiksliai aišku ir kas nustatys reikalingą antikūnų kiekį, kad sistema jau leistų registruotis?

– Nustatys Sveikatos apsaugos ministerija. Kadangi tai bet kuriuo atveju vadinamasis off-label vakcinos naudojimas, nes gamintojas neduoda jokių rekomendacijų dėl trečios dozės. Deja, iki šiol jų neduoda ir Europos vaistų agentūra. Kita vertus, iš visuomenės, iš dalies medikų yra toks spaudimas, kad reikia kuo greičiau pradėti trečio skiepo procedūrą. Tad su imunosupresuotais žmonėmis, žmonėms po transplantacijų, kadangi tai yra gana siauras ratas ir labai aiški situacija, tas klausimas jau išspręstas. Su kitomis grupėmis, kurios pradėtos skiepyti anksčiausiai – medikai, globos namų gyventojai, – dabar atliekami tam tikri tyrimai, kokia situacija su antikūnais, tarkim, gydymo įstaigose ar globos įstaigose. Tai matydami, manau, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai pasiūlys logišką datą, nuo kada būtų galima tą mechanizmą paleisti. Bet, aš manau, bendras principas bus toks, kad turėsime priimti sprendimą savo rizika, nes, matyt, iš gamintojų rekomendacijų, kaip tai daryti, artimiausiais mėnesiais galime ir nesulaukti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.