LRT FAKTAI
Mokykla

Lietuvoje

2021.06.10 19:27

LRT FAKTAI. Ar tikrai Lietuvos mokyklos dirba be higienos pasų, o vaikams nėra kur sportuoti?

Liepa Želnienė, LRT.lt2021.06.10 19:27

Pastaruoju metu politikai vis dažniau kelia mokyklų būklės klausimus. Šia tema pasisakė europarlamentaras Bronis Ropė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. LRT FAKTŲ komanda pasidomėjo, kiek tiesos jų žodžiuose.

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pareiškė, kad labai svarbu, į kokias mokyklas po nuotolinio mokymo metų rugsėjį sugrįš vaikai.

„Trečdalyje ugdymo įstaigų nėra stadionų. Kas dešimta neturi sporto salės, kitur renginiai vyksta tose bendrose vadinamosiose aktų salėse. Tai reiškia, kad mes tikrai turime pasitikti vaikus visapusiškai ir jų tenai laukti“, – spaudos konferencijoje Vaikų gynimo dienos proga teigė A. Dulkys.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė iškėlė dar vieną problemą.

„Mokyklų renovacijos vyksta labai dažnai. Ir ne vienoje savivaldybėje. Kiek iš jų iš tikrųjų įsirengia sąlygas, kurios atitiktų vaikų gerovę ir vaikų poreikius? Aš labiausiai turiu omenyje tai, kas šiandien ir kliūva – vėdinimas, pasirengimas tų patalpų tokių, kokių jų yra. Ir dar vienas klausimas, kuris visada kyla: kiekgi yra Lietuvoje mokyklų, kurios turi higienos pasą? Kiek jų atitinka higienos pasus ir tuos reikalavimus?“ – klausė E. Žiobienė.

Anot jos, kai tik prasideda diskusijos, nuolat žiūrima, kaip palengvinti sąlygas, o ne pritaikyti patalpas vaikų poreikiams.

Be higienos pasų – 124 mokyklos

Ar išties Lietuvos mokyklų būklė tokia bloga, kad dalis jų veikia be higienos pasų? Ar teisus ministras, teigdamas, kad trečdalis Lietuvos mokyklų neturi stadionų?

Paaiškėjo, kad E. Žiobienės replika apie be higienos pasų veikiančias ugdymo įstaigas pagrįsta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Irena Taraškevičienė nurodė, kad 124 mokyklos veikia neturėdamos privalomo higienos paso.

Anot I. Taraškevičienės, priežasčių, kodėl pasas neišduodamas, yra įvairių: „Viena iš priežasčių, pavyzdžiui, yra daugiau moksleivių klasėje, negu nustatyta higienos normų. Tai yra pagrindas neišduoti leidimo higienos pasui. Antra priežastis gana populiari – nebaigti renovacijos darbai. Būna kai kuriais atvejais, kai tualetų kabinos neturi durų, tame pačiame aukšte nėra atskirų vyrų ir moterų tualetų.“

Taip pat skaitykite

Taip pat, pasak specialistės, būna, kad higienos pasas neišduodamas dėl nelygios dangos mokyklos sklype, nutrupėjusių laiptų, trinkelių, prasto apšvietimo.

Higienos pasas negali būti išduodamas ir mokykloms, kuriose nėra vietos sportuoti. Tačiau tokiu atveju mokyklos gali pateikti sutartis su sporto salėmis, į kurias vaikai bus nuvežami dalyvauti kūno kultūros pamokose.

Ministro A. Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta nurodė, kad teigdamas, jog trečdalis Lietuvos mokyklų neturi stadionų, o kas dešimta – sporto salės, sveikatos apsaugos ministras rėmėsi buvusios savo darbovietės – Valstybės kontrolės ataskaita.

Ši parengta 2019-ųjų. pabaigoje. Joje teigiama, kad iš auditorių aplankytų 36 bendrojo ugdymo įstaigų net 11 neturi savo stadiono, o 10 proc. per auditą analizuotų mokyklų neturi savo sporto salės.

Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė nurodo, kad per auditą aplankytos 36 atsitiktine tvarka pasirinktos mokyklos ir atlikta apklausa.

„Buvo aplankytos 36 mokyklos ir iš tų 36 mes pamatėme, kad vienuolika neturi stadionų. Taip pat vykdėme mokyklų apklausą, į apklausą atsakė 1127 ugdymo įstaigos, iš jų 10,3 proc. nurodė, kad neturi sporto salės“, – sakė V. Maslauskienė.

Ministerija: kai kur yra ne viena salė

Visgi Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pateikia kitokią statistiką. Ministerijos skaičiavimu, negalima teigti, kad trečdalis mokyklų neturi stadionų, o kas dešimta – sporto salės.

Anot ministerijos, pernai Lietuvoje išvis veikė 977 bendrojo ugdymo mokyklos. Jose yra 1015 sporto salių, 561 stadionas ir 714 aikštynų. Keturiolika mokyklų turi baseinus, dar mokyklose įrengta po du šimtus aerobikos ir gimnastikos salių.

ŠMSM akcentuoja, kad neretai mokyklos susideda iš kelių padalinių, jie turi savo atskirus aikštynus ar sporto sales. Pavyzdžiui, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, susidedanti iš trijų filialų, turi vieną sporto salę ir tris aikštynus. Kai kurios didelės mokyklos turi ir po kelias sporto sales, pavyzdžiui, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija turi dvi sporto sales, baseiną, stadioną ir aikštyną.

Nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo, ministerijos duomenimis, renovuota, atnaujinta 850 bendrojo ugdymo mokyklų.

Taigi, LRT FAKTŲ komandos vertinimu, politikai situaciją mokyklose piešia kiek tamsesnėmis spalvomis, nei turėtų. A. Dulkys vertindamas stadionų ir sporto salių būklę rėmėsi pasenusia informacija. Vis dėlto tobulinti mokyklų būklę reikėtų – 124 Lietuvos mokyklos išties veikia be higienos pasų.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.