Lietuvoje

2021.06.07 14:46

Profesorius Tereškinas: prezidentas yra prisidėjęs prie demokratinės diskusijos erozijos

Milda Vilikanskytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.06.07 14:46

Pagrindiniai įrankiai, leidžiantys politikams išsiaiškinti visuomenės nuomonę ar nuotaiką, yra rinkimai ir referendumas. Vis dėlto politologai ir viešųjų ryšių ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu politikos formavimui kaip priemonė vis dažniau pasitelkiamos visuomenės nuomonės apklausos. Ir jomis siekiama ne tik sužinoti, bet ir manipuliuoti. Sociologų vertinimu, visuomenėje augantis susipriešinimas, ypač vertybiniais klausimais, iš dalies taip pat yra apklausų šalutinis poveikis.

Visuomenės nuomonės apklausas įprasta vadinti visuomenės atspindžiu. Jis, pasak sociologų, rodo žmonių žinias, emocijas ir elgseną. Gyventojų nuomonės, ypač pastaruoju metu, klausiama įvairiausiomis temomis: nuo politikų vertinimo, atstovavimo šaliai užsienyje, iki Stambulo konvencijos ar partnerystės įstatymo. O ir pačias apklausas, atrodo, užsakinėja, kas užsinori – nuo prezidento iki eilinių piliečių.

„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad dabar apklausų nėra atliekama daugiau nei įprastai, tik į jas labiau ir jautriau reaguojama.

Visuomenės apklausos – manipuliacinė priemonė, priešinanti respondentus

„Vienas dalykas, vėlgi, metai nenormalūs buvo ir pakankamai emocingi. Ir psichologiškai žmonės paveikti labiau, ir stresai, ir galbūt labiau tokie „užsidegantys“. Antras dalykas, tokios labiau politinės ir vertybinės įtampos irgi daugiau turbūt negu anksčiau. Šiuo atveju diskusijoms būtent visuomenės nuomonės apklausos ir pasitelkiamos kaip vienas iš instrumentų“, – supažindina R. Ališauskienė.

Apklausos pasitelkiamos ir kaip priemonė skaldyti visuomenę, įsitikinęs sociologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorius Artūras Tereškinas. Esą vis kylančios nepasitenkinimo akcijos, protestai, mitingai yra paremti būtent manymu, kad atstovaujama daugumai, nors ši esą dažnai stokoja žinių ir informacijos. Be to, pasak mokslininko, daugumos vardu spręsti mažumų klausimus – neetiška, nes ir demokratija, esą, nėra vien tik daugumos diktatas.

„Tai yra ir žmonių lygybės klausimas ir mažumų gynyba, mažumų teisių gynyba. Ir kai politikai imasi vadovautis tokia daugumos nuomone, kuri dažniausiai bus labai neigiama mažumų atžvilgiu, ir Lietuvoje tai yra akivaizdu, tai mes gauname tokį labai liūdną vaizdą. Ir aš manau, kad politikai, šiuo aspektu – ir prezidentas, – yra labai prisidėjęs prie tos demokratinės diskusijos erozijos“, – mano jis.

VDU politologas Mindaugas Jurkynas nesutinka, kad apklausos mažina diskusijų.

„Aš sakyčiau, kad tai yra noras sužinoti. Ir tą sužinojimą tada galima viešai paskelbti ir taip parodant savo tam tikrą vertybinę orientaciją. Tai jie yra nauda visuomenei, kadangi mes žinome tam tikras politines nuotaikas. Tai yra nauda politikams, kadangi jie gali orientuotis į tam tikras žmonių vertybines orientacijas ar nuomonę tam tikru klausimu“, – dėsto jis.

Pasak politologės Ainės Ramonaitės, nuo visuomenės nutolusiems politikams nuomonių apklausos yra savotiškas būdas bendrauti su rinkėjais. Ir tai sveikintina. Vis dėl to esą toli gražu ne visada visuomenės nuotaikos išnaudojamos kilniems tikslams.

„Gali būti tokia manipuliacinė intencija, kad tas klausimas yra suprantamas kažkaip paviršutiniškai, nesigilinama į detales ir jeigu tu nori prastumti kažkokią poziciją, tada pasiremi visuomenės nuomone tam, kad iš tikrųjų savo poziciją įgyvendintum. Tai čia tada jau yra toks nekorektiškas elgesys. Deja, bet dažniausiai politikai turbūt taip ir naudoja – ne ta gerąja prasme, kad iš tikrųjų sužinotų, ką žmonės galvoja, o daugiau iš to, kad kaip čia tą nuomonę panaudoti saviems tikslams“, – atskleidžia ji.

Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus pastebi, kad politikai savo sprendimus ar pasisakymus, ypač vertybiniais klausimais, vis dažniau linkę argumentuoti tuo, kad to nori visuomenė. Nors iš tikrųjų esą aklas vadovavimasis apklausomis tėra pretekstas nedaryti to, ko pats politikas daryti nenori. Dar dažniau, pasak komunikacijos eksperto, visuomenės apklausas politikai išnaudoja politinei rinkodarai.

„Puikus pavyzdys yra Rolando Pakso kampanija, kur jos dalyviai, strategai 2002 m. visuomet sakė, kad jie pirmiausiai išnagrinėjo, kokio prezidento Lietuva nori. Na, o paskui pradėjo tą prezidentą kurti iš to R. Pakso, kuris pasirodė esantis labai lengvas molis. Dažniausiai tos apklausos naudojamos tam, kad suprastų, kaip geriau pateikti savo vieną arba kitą poziciją, kuri gali būti nepopuliari. Apie ką geriau rinkimų metu per daug nekalbėti, kad žmonės suprastų. Arba kaip geriau pateikti savo priemones“, – supažindina jis.

„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys sako, kad apklausos yra ir turi likti visuomenės nuotaikų lakmuso popierėlis, o ne pretekstas priimti sprendimus.

„Nėra šalies, kur visuomenės nuomonės pagrindu priimami įstatymai. Tiesiog priimama domėn, kad taip, gal reikia informacijos daugiau, gal kažko tai. Yra atvejų, kur akivaizdžiai visur nuomonė yra neigiama, bet politikai priima dėl kokių tai priežasčių priešingą kokį įstatymą. Pavyzdžiui, dėl mirties bausmės. Turbūt daugumoje šalių yra už mirties bausmę, bet daugumoje šalių tos mirties bausmės yra atsisakyta“, – teigia jis.

Anot nuomonių apklausas atliekančių specialistų, kartais pamirštama, kad sociologija, o tai reiškia ir apklausų rengimas, yra mokslas. Todėl tik tinkamai suformuluotas klausimas ir metodologiškai teisingai atlikta apklausa gali būti vertinama kaip visuomenės nuomonės išraiška. Vis dėl to R. Ališauskienė pabrėžia – kiekvieną užduodamą klausimą reikia vertinti kritiškai. Gautus atsakymus – juo labiau: „Kaip bet koks vaistas. Jeigu nepasitarus su vaistininku naudojamas, jis gali padaryti daugiau žalos negu naudos“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.