Lietuvoje

2021.05.12 20:40

Vytautas Landsbergis kreipiasi į kovotojus už šeimą: kas tą šeimą užpuolė ir nuo ko ją reikėtų ginti?

LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.05.12 20:40

Nerimstant aistroms dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo Lietuvoje, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras profesorius Vytautas Landsbergis LRT RADIJUI sako nematantis, kad kas norėtų pulti ar sugriauti šeimos institutą. Atvirkščiai, profesorius įžvelgia paties žmogaus, kaip nelaimingos asmenybės, nemokėjimą spręsti savo bėdų ir paieškas, ką dėl to apkaltinti.

Žmogus nelaimingasis

Konferencijoje, skirtoje Pilietinio pasipriešinimo dienai, V. Landsbergis pabrėžė, „kaip svarbu visuomenei gebėti priešintis blogiui“. Didžiausiu priešu būname mes patys, LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena“ sako jis. Pasak profesoriaus, priešų toli ieškoti nereikia – pakanka įdėmiau pasižiūrėti į save ir suprasti, ką blogo patys sau darome.


„Kokios problemos žmogaus, o ir apskritai yra didžiausios šiuo laikotarpiu? Yra kažkoks keistas ir nelaimingas žmogus, – į savo užduotą retorinį klausimą atsako profesorius. – Lietuva turi savybę įsijausti, kaip mums blogai, kokie mes nelaimingi, kaip mums nesiseka. Tačiau dabar tai yra ir pasaulinė psichologinė problema.“

Atsirado tarsi tokia rūšis – žmogus nelaimingasis, šypsosi V. Landsbergis. „Buvo Homo sapiens – žmogus mąstantis, Homo ludens – žmogus žaidžiantis, Homo habilis – žmogus gaminantis. Mes dar gyvenome toje žmogaus gaminančio epochoje. Tačiau dabar jis yra kariaujantis, pykstantis ir nesurandantis savęs“, – svarsto pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Stambulo konvencijos nenori „ponas vyras“

Žmogaus teisės ir šeimos samprata yra bene aktualiausios šiuo metu temos, jų aptarti taikiai Lietuvos visuomenei niekaip nepavyksta. V. Landsbergis sako, kad negebėjimas susitarti glūdi nemokėjime atskirti svarbiausių ir antraeilių dalykų.

„Mes griebiame naują numestą jauką tartum naują problemą, o juk iš tikrųjų tai ta pati problema – žmogus su savimi ir žmogus savo artimoje aplinkoje. Ta artimiausia aplinka yra jis pats – ar sugeba jis kurti sau tą gerą arba gėrio artimą aplinką, ar nesugeba ir jaučiasi nevykęs, – samprotauja pašnekovas. – Tartum nesėkmės žmogus, kuris kalba apie sėkmę, kur jam rasti sėkmę ir laimę, tarsi išorinė sėkmė yra ir laimė.“

Laimė yra būti su savimi ir su savais žmonėmis, su savo artimais, tęsia profesorius. „Tai yra artimo sąvoka ir samprata, ar tu turi artimųjų. Ir jeigu tau negerai, tai pirmiausia tu jautiesi ko nors nepadaręs, nesusitvarkęs. Kas kaltas? Tada tu dairaisi – kas gi kaltas? Galbūt tas silpnesnis, kurį galima primušti?

Jeigu Stambulo konvencija neleidžia moterų mušti, tai kažkas negerai? Ponas vyras nepatenkintas?! Jam tai trukdo gyventi?

Artimoje aplinkoje tai būtų vaikas arba moteris, kurią galima primušti. Ir jeigu Stambulo konvencija neleidžia moterų mušti, tai kažkas negerai? Ponas vyras nepatenkintas?! Jam tai trukdo gyventi?“ – Lietuvos visuomenės klausia Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. Žmogus neatsirenka, kur kas yra, priduria profesorius.

Nesuprantame laimės turėti vaikų

Konferencijoje V. Landsbergis taip pat minėjo, kad reikia ugdymo, reikia mokyti vaikus moralinės nepriklausomybės nepaklusti blogiui. Kaipgi išmokyti vaikus atskirti, kas yra tas blogis? Profesorius iškart pabrėžia, kad pirmiausia reikia skirti dėmesio vaikams.

„Čia yra viena iš mūsų visuomenės blogybių. Negaliu sakyti, kad tėvai visai savo vaikais nesidomi, nesirūpina ir nemyli, bet labai dažnai vaikai nėra svarbiausias dalykas, – sako V. Landsbergis. – O vaikų tauta tai jaučia. Vaikų laimė, kitaip sakant, laimė turėti vaikų – ar mes tą suprantame?

Aš norėčiau sukviesti šeimas ir paklausti: kas jus užpuolė? Ar ne jūs patys?

Esame dėkingi už tai ir su vaikais kartu džiaugiamės, kad vieni kitus turime, ar vieni kitus varginame? Kažkas mano, kad kažkaip negerai atsitiko, nelaimė, kad aš tą vaiką turiu. Ar keletą vaikų. Dažnai kaimynai, ypač kaimynės, pradeda priekaištauti: „Ar tu kvaila, kam tau tiek vaikų? Tu savo gyvenimo neturi.“ Tartum tai nebūtų pats svarbiausias dalykas.“

Esame patys sau priešai

Paradoksas, kai dalis visuomenės dabar teigia, kad reikia kovoti už šeimą, tačiau tuo pat metu pasitelkia tokius argumentus kaip „nušluoti Seimą“. Profesorius sako nesuprantantis tokių „kovotojų“.

„Kas čia eina kovoti už šeimą ir kas tą šeimą užpuolė? Aš nematau, kas ją užpuolė. Aš norėčiau sukviesti šeimas ir paklausti: kas jus užpuolė? Ar ne jūs patys?“ – klausia V. Landsbergis.

Vienas kitu nebemokame rūpintis todėl, kad esame egoistai. Visą laiką esame klaidinami, kad mes patys esame svarbiausi.

Galbūt visuomenės susipriešinimo problema ta, kad mes nematome aiškaus priešo iš išorės ir tuomet priešo ieškome tarp savų, dažnai klausia visuomenės skaldymui nepritariantys piliečiai. Profesorius sako, kad gali būti ir priešingai – mes nematome, kad pirmiausia esame patys sau priešai.

„Mes nepasirūpiname, kad aplink mus žmonėms būtų gerai. Tada ir mums bus gerai, – tikina Nepriklausomybės Akto signataras. – Nebemokame vienas kitu rūpintis todėl, kad esame egoistai. Visą laiką esame klaidinami, kad mes patys svarbiausi.

O juk iš tikrųjų svarbiausi žmonės aplink mus ir tie, kurie yra mūsų artimoji aplinka. Ar mes ją turime? Ar mes ją kuriame? Ar mes ją puoselėjame? Ar mes ja naudojamės? Ji mus erzina? Ar mes jai keršijame? Baudžiame ją? Tai štai kur yra mūsų nesusikalbėjimas.“

Atėjūnai ar mes patys nesirūpiname šeima?

Profesorius taip pat pastebi, kad mūsų nesusikalbėjimas koduojamas net iškreipiant tautosaką. „Yra labai daug dalykų ir jie yra labai paprasti – išreikšti nuo senų senovės žmonių posakiuose ir dainose. „Man mergelė laikinai.“ Ar tikrai taip? Ne. Daina buvo labai graži: „Man žirgelis laikinai, o mergelė amžinai.“ O jeigu paimsi alternatyvą „man mergelė laikinai, o vienatvė amžinai“, tai čia tu ir esi, žmogau“, – įžvalgomis dalijasi V. Landsbergis.

Visuomenės susiskaldymui įtakos turi ir valdžios atstovų veiksmai. Profesorius kritiškai vertina apklausas, kuriose visuomenės klausiama, ar reikėtų galimybės atšaukti Seimo narį.

„Jei nėra kuo užsiimti, tai čia labai „razbūdas“ – visi tada pradės vieni kitus atšaukinėti, – nusivylimo neslepia Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. – Ir tada bus labai daug „svarbios“ veiklos, visai nesirūpinant ta pačia šeima. Savo šeima.

Valdžia, atrodo, turėtų ką nors padaryti, kad aš jausčiausi geriau. Jeigu aš su savimi nesusitvarkau ir nesijaučiu gerai savo šeimoje, jeigu man vaikai trukdo, erzina, kelia problemų, tai kuo čia dėta valdžia?

Šeima nėra abstrakcija, kur reikia eiti ir kovoti su kažkuo, kas ją neva užpuolė. Saracėnai užpuolė? Atėjūnai užpuolė? Tai mes patys nebranginame ir galbūt leidžiame jai pairti, pakrikti. Turbūt labai retas dalykas, kad „mergelė amžinai“ būtų.“

Valdžia asmeninių problemų neišspręs

Tuo, kad mūsų visuomenė yra nelaiminga, nepraleidžia progos pasinaudoti ir priešiškos šalys. Lietuvos kariuomenė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu padaugėjo dezinformacijos, ypač socialiniuose tinkluose. Ta dezinformacija siekiama menkinti gyventojų pasitikėjimą valdžia. V. Landsbergis sako, kad tokios dezinformacijos kūrėjams „gal ir pavyksta“, tačiau, anot jo, patys žmonės nepasitiki savimi.

Jeigu vaikai nejaučia meilės, jie jaučia nuoskaudą. Jie užgaunami ir paskui keršija. Taigi, viskas atsisuka antru lazdos galu dėl to, kad žmogus nesusitvarko su savimi.

„Valdžia, atrodo, turėtų ką nors padaryti, kad aš jausčiausi geriau. Jeigu aš su savimi nesusitvarkau ir nesijaučiu gerai savo šeimoje, jeigu man vaikai trukdo, erzina, kelia problemų, tai kuo čia dėta valdžia? Pats, žmogau, esi nesusitvarkęs, neišsprendęs savo būties esminių problemų būtent toje artimoje aplinkoje.

Tai nereiškia, kad negalima mušti moterų. Tikrai moterų negalima mušti! Ir vaikų negalima mušti! Moteris reikia mylėti. Ir vaikus reikia mylėti. Jeigu vaikai nejaučia meilės, jie jaučia nuoskaudą. Jie užgaunami ir paskui keršija. Taigi, viskas atsisuka antru lazdos galu dėl to, kad žmogus nesusitvarko su savimi“, – sako profesorius V. Landsbergis.

Pokalbio su profesoriumi V. Landsbergiu klausykitės ir radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.