Negalią turintys žmonės nuo liepos galės gauti pagalbos atlikdami buities darbus, važiuodami apsipirkti, pas gydytoją ar vykdydami kitą veiklą. Ekspertai sako, kad tokia pagalba reikalinga, tačiau reikia mokytis iš kitų šalių patirties ir didinti žmonių su negalia savarankiškumą. Švedijoje tokia paslauga teikiama beveik 30 metų.
Žmonės su negalia neretai įvardijami kaip viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Žmogaus teisių ekspertai sako, kad dėl paslaugų trūkumo ir visuomenės nesupratingumo ši visuomenės grupė tarsi gyvena nuolatiniame karantine. Šį kartą „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokių gerų neįgaliųjų integracijos pavyzdžių turime čia, Lietuvoje, ir kokios praktikos veikia užsienyje.
Pirmadienį žiūrėkite „LRT ieško sprendimų“ komandos parengtą reportažą laidose „Laba diena, Lietuva“ ir „Panorama“, antradienį nuo pat ryto klausykitės reportažo LRT RADIJO laidose „Ryto garsai“ ir „10–12“, o trečiadienį ieškokite straipsnio portale LRT.lt. Ketvirtadienį LRT RADIJO laidoje „10–12“ klausykitės apibendrinamosios diskusijos.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Dar prieš trejus metus alytiškė Kristina Dūdonytė po miestą keliavo su asmeninės asistentės pagalba. Alytaus savivaldybė pirmoji neįgaliesiems sudarė sąlygas turėti padėjėją, kuris palydi pas medikus, padeda apsipirkti. Vėliau bandomieji projektai pradėti ir kituose miestuose.
„Man padeda palaikyti judumo funkciją – nulipti, užlipti, įsėsti į automobilį, taip pat jeigu reikia nuvažiuoti į parduotuvę apsipirkti. Aš pati galiu įsidėti tą prekę, bet panešti man vienai sunkiau“, – sako Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė K. Dūdonytė.
Asistentas Švedijoje – nuo 20 a. pabaigos
Alytiškė K. Dūdonytė asmeninę asistentę turi ir šiandien. O nuo liepos tokią galimybę turės neįgalieji visoje Lietuvoje.
Kaip padėti neįgaliesiems būti savarankiškesniems, Lietuva mokosi iš kitų šalių patirties. Pavyzdžiui, Švedijoje asmeninio asistento pagalbą neįgalieji gali gauti dar nuo 20 a. pabaigos. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtinta žmonių teisė gyventi savarankiškai. Tą padaryti ir padeda asmeninis asistentas.
Jo pagalba naudojasi ir Švedijoje gyvenanti LRT bendradarbė Vaida Strazda, mat jos šešiametė dukra serga cukriniu diabetu – asmeninis asistentas jai padeda stebėti cukraus kiekį, laiku susileisti insulino.
„Netrukus pabaigs darželį, turi asmeninį asistentą, kuris, labai tikėtina, eis kartu su mano dukra į mokyklą ir ten liks tol, kol ji pati sugebės savo diabetą tvarkyti, apskaičiuoti cukraus kiekį, angliavandenius, kuriuos suvalgys, ir susileisti dozę insulino“, – teigia Švedijoje gyvenanti V. Strazda.
Nesuteikia visiško savarankiškumo?
Švedijoje už asistento paslaugas žmogus gali susimokėti iš jam skiriamo individualaus krepšelio, paslaugas taip pat gali administruoti kooperatyvai ar pačios savivaldybės. Lietuvoje pasirinktas vienintelis finansavimo kelias – sudaroma trišalė sutartis su neįgaliuoju, savivaldybe ir asistentu.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus sako, kad tokia sistema neįgaliajam nesuteikia visiško savarankiškumo.
„Negalią turintis žmogus ir toliau lieka priklausomas nuo socialinių paslaugų sistemos, nors Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas yra išaiškinęs, kaip asmeninio asistento pagalbą reikėtų įgyvendinti. Lietuvos kontekste aiškiai suprantama, kad tai būtų asmeninis biudžetas – individualus krepšelis“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius J. Ruškus.
Negalią turintis žmogus ir toliau lieka priklausomas nuo socialinių paslaugų sistemos.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė tvirtina, kad Lietuvoje finansavimo mechanizmas paprastas.
„Kai lėšas valdo savivaldybės, mechanizmas administravimo prasme turbūt netgi paprastesnis. Ir galima įsitikinti, kad tokios asmeninės paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos“, – komentuoja J. Jakštienė.
Už paslaugas gali tekti primokėti
Dabar numatyta, kad Lietuvoje paslauga bus nemokama, jeigu neįgaliojo pajamos neviršija pustrečio šimto eurų. Kitu atveju gali tekti primokėti.
„Jei žmogaus pajamos yra didesnės nei 256 eurai, tai reikės prisimokėti iki 20 proc. savo pajamų. Jeigu yra mažiau nei 256 eurai, tai bus nemokama. Vis dėlto išvada tokia, kad ta nemokama pagalba bus tik tiems, kurie turi lengvesnę negalią, o tiems, kurie turi sunkesnę, daugiau ir prisimokėti reikės“, – teigia Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė K. Dūdonytė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė J. Jakštienė sako, kad didelė laisvė reguliuoti kainas palikta pačioms savivaldybėms.
„Kalbant apie ribą, kada paslaugos yra teikiamos nemokamai arba kada pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, yra ir savivaldybės. Šios paslaugos teikiamos ir savivaldybės lygiu, tai savivaldybės gali numatyti ir didesnę bazinę ribą, kada paslauga galėtų būti teikiama nemokamai“, – pasakoja J. Jakštienė.
Kitų šalių trūkumai
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas J. Ruškus perspėja, kad ir Švedijoje ne visiems gyventojams tokia pagalba yra prieinama.
„Švedijoje taip pat ne visada prieinama pagalba, ypač didelę negalią turintiems žmonėms. Visada sudėtinga galbūt tiems, kuriems labiausiai reikėtų tos asmeninės pagalbos, bet dažnai jie lieka už borto“, – teigia J. Ruškus.
Visada sudėtinga tiems, kuriems labiausiai reikėtų tos asmeninės pagalbos, bet dažnai jie lieka už borto.
Pasak jo, yra rizika, kad tokia situacija pasikartos ir Lietuvoje.
„Matau, kad tas pats, kaip ir Švedijoje, gali įvykti ir Lietuvoje. Yra žmonių, turinčių psichosocialinę negalią, autistiškų žmonių, taip pat tų, kurie turi intelekto sutrikimų. Šitiems žmonėms dažniausiai čia ir Lietuvoje yra tas pavojus, kad pagalba bus mažiausiai prieinama, nes jie mažiausiai patenka į neįgalumo registrus“, – atkreipia dėmesį J. Ruškus.
LRT bendradarbė Švedijoje sako pastebinti, kad negalią turintiems žmonėms kartais tenka labai pasistengti, kad gautų asmeninio asistento pagalbą.
„Tie žmonės, kuriems būtina pagalba, atliekant tyrimą, kiek tau būtina valstybės apmokama pagalba, yra spaudžiami iki maksimumo. Kiek tu pats gali pasidaryti, kur gali daryti kompromisus, galbūt kalba eina apie savarankišką gebėjimą judėti, nusiprausti. Tai būtų klausimas, kaip dažnai tau reikia praustis.
Aš visiškai apie detales kalbu, kurios yra tų žmonių kelias. Pabandyk pasiginčyti, kad vis dėlto tu norėtum praustis kiekvieną dieną, jei savivaldybė tam neskiria pinigų. Jeigu tu pats negebi nusiprausti, galbūt tau teks pasitenkinti prausiantis kas trečią dieną“, – pasakoja V. Strazda.
J. Jakštienė sako, jog svarbu, kad bendruomenės būtų aktyvios ir skirtų dėmesio bei pajėgumų informacijos sklaidai.
Jeigu tu pats negebi nusiprausti, galbūt tau teks pasitenkinti prausiantis kas trečią dieną.
„Visuomet galime paskatinti informuoti savo bendruomenės neįgalius asmenis, kad yra tokia galimybė, ir palydėti iki savivaldybės, kad ta paslauga galų gale galėtų pasiekti tą asmenį, turintį negalią. Be abejonės, reikėtų ir bendruomenių aktyvumo, ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo informuojant“, – teigia J. Jakštienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo liepos asmeninio asistento pagalba bus suteikta daugiau nei pusei tūkstančio žmonių. Tikimasi, kad kitąmet šia paslauga naudosis apie pusantro tūkstančio gyventojų. Šiems metams planuojama skirti apie 2 milijonus eurų.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
