Politinė pusiausvyra ir nešališkumas – dėl to skundų dažniausiai sako sulaukiantis estų visuomeninio transliuotojo ombudsmenas. Šias pareigas einantis Tarmu Tammerkas portalui LRT.lt kalbėjo, kad ombudsmenas yra tarsi žiniasklaidos teisėjas, palaikantis ryšį tarp auditorijos ir visuomeninio transliuotojo.
Kaip portalui LRT.lt pasakojo estų visuomeninio transliuotojo ombudsmenas Tarmu Tammerkas, etikos kontrolieriaus instituciją Estijoje taip pat nutarta steigti įstatymu. Pasak jo, 2007-aisiais buvo pakeistos visuomeninio transliuotojo įstatymo nuostatos, jomis ir numatyta, kad turi atsirasti ombudsmeno pareigybė.
„Tada dvi visuomeninio transliavimo stotys – Estijos radijas ir Estijos televizija – buvo sujungtos ir buvo sukurtas vienas bendras Estijos visuomeninis transliuotojas (ERR).
Siekdamas padidinti visuomeninės žiniasklaidos atskaitomybę, parlamentas nusprendė, kad įmonėje turi būti įsteigta ombudsmeno, arba etikos kontrolieriaus, pareigybė“, – kalbėjo T. Tammerkas.
Jis taip pat pasakojo, kad iki 2007-ųjų, kuomet buvo įsteigta ombudsmeno pareigybė, buvo nemažai diskutuojama apie tai, kaip radijuje ir televizijoje pasiekti politinį balansą ir nešališkumą. Tiesa, politinės partijos niekaip nesutarė, kaip pasiekti tokį tikslą.
„Visuomeninis radijas ir visuomeninė televizija buvo nuolat politiškai puolami. Ombudsmeno posto idėja kilo siekiant suteikti visuomenei galimybę gauti nepriklausomą, neutralų ombudsmeno vertinimą, kai yra pateikiamas skundas dėl politinio pasvirimo ar nešališkumo stokos“, – sakė estų visuomeninio transliuotojo etikos kontrolierius.
Ombudsmenas – tarsi žiniasklaidos teisėjas
Kalbėdamas apie tai, kokias funkcijas atlieka ombudsmenas, T. Tammerkas sakė, jog jis yra tarpininkas tarp visuomenės ir visuomeninio transliuotojo. Jis teigė, kad ombudsmenas turi būti auditorijos akys ir ausys, kartu ginančios visuomeninio transliuotojo žurnalistinę laisvę.
„Kitaip tariant, ombudsmenas yra tarsi žiniasklaidos teisėjas. Jis išanalizuoja iš auditorijos gautus skundus, o tuomet paprašo redaktorių pateikti savo nuomonę. Remdamasis dviem požiūriais ombudsmenas priima sprendimą, buvo ar nebuvo pažeista žurnalistinė etika.
Taip pat skaitykite
Tai nėra teisinis procesas. Tai yra savireguliacija, paremta žiniasklaidos etikos normomis“, – kalbėjo T. Tammerkas.
Tiesa, anot jo, ombudsmeno vaidmuo gali skirtis priklausomai nuo to, kokioje valstybėje jis veikia. Įprastai ombudsmeno darbas yra įvertinti žurnalistų darbą, nagrinėti auditorijos skundus ir pateikti žurnalistams rekomendacijų dėl jų darbo gerinimo.
Savo vaidmenį matau iš dviejų dalių. Pirma – nagrinėti auditorijos skundus ir atsiliepimus. Antra – pateikti pastabų dėl nešališkumo, politinės pusiausvyros ar kitų žiniasklaidos etikos standartų.
T. Tammerkas sakė, kad ombudsmenas nėra „superredaktorius“, prižiūrintis žurnalistus, nes tai yra vyriausiojo redaktoriaus darbas. Pasak jo, ombudsmenas nesikiša į redakcijos ar žurnalisto sprendimus tol, kol publikacija ar reportažas nėra paskelbtas viešai. Kitaip tariant, ombudsmenas vertina žurnalistinį darbą, kuris buvo pristatytas visuomenei.
„Savo vaidmenį matau iš dviejų dalių. Pirma – nagrinėti auditorijos skundus ir atsiliepimus. Antra – pateikti pastabų dėl nešališkumo, politinės pusiausvyros ar kitų žiniasklaidos etikos standartų.
Svarbi ombudsmeno darbo dalis yra užmegzti ryšius su auditorija ir paaiškinti jai, kaip žurnalistų darbas atrodo iš vidaus. Arba, kitaip tariant, parodyti, kas vyksta virtuvėje“, – sakė estų ombudsmenas.
T. Tammerkas pasakojo kartą per mėnesį vedantis radijo laidą „Žiniasklaidos valanda“, per ją aptariami žiniasklaidos etikos klausimai, paaiškinama, kaip apskritai veikia žiniasklaida, trumpai apžvelgiami svarbiausi gauti skundai.
„Ši laida skirta medijų raštingumo situacijai gerinti, vidiniams žiniasklaidos mechanizmams paaiškinti, o tai daryti padeda redaktoriai ir žiniasklaidos ekspertai“, – kalbėjo T. Tammerkas.
Rimčiausi skundai – dėl tiriamosios žurnalistikos
Paklaustas, kokių skundų sulaukia daugiausia, estų ombudsmenas sakė, kad dažniausiai atplaukiantys skundai yra susiję būtent su politine pusiausvyra ir nešališkumu. Tai, jo teigimu, yra pagrindinė sritis, kurią jis turi stebėti ir dėl kurios sulaukiama daugiausia skundų.
Anot T. Tammerko, politinė pusiausvyra ir nešališkumas tampa itin svarbūs rinkimų laikotarpiu, todėl Estijos visuomeninis transliuotojas turi tam skirtą specialų plačios aprėpties taisyklių rinkinį.
„Gana dažnai auditorijos klausimai yra susiję su žurnalistų nešališkumu naujienų ir politinių diskusijų laidose – dėl pašnekovo pasirinkimo, dėl užduotų klausimų, dėl to, kokį interviu stilių pasirinko laidą vedęs žurnalistas.
Rimčiausių ar sunkiausių skundų sulaukia tiriamosios žurnalistikos laidos. Įmonės ar asmenys, kurie yra minimi žurnalistiniuose tyrimuose, dažnai pasitelkia advokatus, kad pateiktų kuo detalesnį ir stipresnį skundą dėl tokių laidų“, – pasakojo ombudsmenas.
Skundų sulaukiama ir dėl televizijos programose parodytų smurto ar kitaip nepriimtinų scenų.
Klausimų kyla ir dėl reklamos – Estijoje, kaip ir Lietuvoje, reklamos visuomeninio transliuotojo eteryje yra neleidžiamos, o lėšas transliuotojas gauna iš valstybės biudžeto. Tačiau, kaip pasakojo T. Tammerkas, nutinka, kad Estijos visuomeninio transliuotojo eteryje pasirodo kokios nors įmonės logotipas arba įmonės atstovas kalba, pavyzdžiui, apie įmonės veiklos rezultatus. Tada sulaukiama auditorijos klausimų dėl galimos reklamos.
Tiesa, kai kurie skundai, panašu, yra ir paprastesni, pavyzdžiui, dėl per mažo televizijos laidų subtitrų šrifto dydžio. Tokias pastabas ombudsmenas perduoda redakcijoms, kad šios galėtų priimti sprendimus dėl pakeitimų ir pradžiuginti auditoriją.
Kaip atrodo Estijos žiniasklaidos savireguliacija?
Tačiau ne tik visuomeninio transliuotojo ombudsmenas Estijoje nagrinėja žiniasklaidos etikos klausimus. T. Tammerkas pasakojo, kad estai taip pat turi Žiniasklaidos tarybą, kuri nagrinėja skundus dėl visų estiškų žiniasklaidos priemonių – televizijos, radijo, spaudos, interneto portalų – galimų etikos pažeidimų. Lietuvoje tokias funkcijas atlieka Visuomenės informavimo etikos komisija.
„Dauguma žiniasklaidos priemonių savanoriškai prisijungė prie Žiniasklaidos tarybos sistemos. Kai Žiniasklaidos taryba priima kritinį sprendimą dėl gauto skundo, žiniasklaidos organizacija privalo paskelbti jos nutarimą. Tokia sistema Estijoje turi gerą reputaciją“, – kalbėjo T. Tammerkas.
Tarp Žiniasklaidos tarybos narių yra ir Estijos visuomeninis transliuotojas. Tačiau, kadangi visuomeninis transliuotojas turi ombudsmeną, bet kokį skundą dėl ERR gavusi taryba, pirmiausia jį persiunčia ombudsmenui. Jei skundą parašiusio asmens netenkina ombudsmeno sprendimas, tuomet sprendimą priima Žiniasklaidos taryba.
„Visgi didžioji dalis skundų yra išsprendžiama ERR ombudsmeno. Dauguma žiniasklaidos priemonių laikosi Estijos žurnalisto etikos kodekso normų. Be to, ERR turi ilgesnį, išsamesnį dokumentą, pavadintą „Geriausia ERR praktika“.
Jame pateikiamos gairės įvairiais žiniasklaidos etikos klausimais, ypač aktualiais radijui ir televizijai. Dokumente taip pat apibrėžtos visuomeninės vertybės, kurių turi laikytis ERR. Galima teigti, kad ERR turi aukščiausius etikos standartus šalyje, kuriuos numato tiek įstatymai, tiek savireguliacijos sistema, tiek ombudsmeno sistema“, – portalui LRT.lt pasakojo Estijos visuomeninio transliuotojo ombudsmenas T. Tammerkas.
Sąlygas ir informaciją apie konkursą į LRT etikos kontrolieriaus (-ės) pareigas rasite čia.
