Lietuvos pilietis Stanislovas Tomas gynė Rolando Pakso teises Strasbūre ir net padėjo politikui laimėti bylą, tačiau 15min atliktas tyrimas sukėlė abejonių teisminio proceso aplinkybėmis. Pirmojoje straipsnių ciklo dalyje – pasakojimas apie nušalintojo prezidento „advokatą“, kuris nėra ir niekada nebuvo Lietuvos advokatu.
Praėjusią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pranešė, kad Lietuvos piliečiui S. Tomui visam laikui uždrausta bylose atstovauti ar kitaip padėti pareiškėjams.
Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai portalas 15min oficialiai kreipėsi su klausimais apie šio žmogaus veiklą ir bylas.
Tik tada Strasbūras išsiaiškino, kad S. Tomas nėra ir niekada nebuvo tikru Lietuvos ar kitos Europos žmogaus teisių konvenciją patvirtinusios šalies advokatu, todėl negalėjo dalyvauti EŽTT nagrinėjamose bylose.
Tai buvo atomazga kelis mėnesius rengto 15min tyrimo, kurio tikslas – išsiaiškinti, kas yra tas S. Tomas, o kuo tiktai dedasi.
Pėdsakai vedė nuo Paryžiaus kiemelių iki separatistų užimto Padniestrės regiono, nuo Viktoro Uspaskicho kabineto Briuselyje iki Lietuvos kalėjimų kamerų.
Mokė statyti barikadas
2008 metų gegužės 22 dieną, ketvirtadienį, prie Seimo rūmų įvyko studentų mitingas, kuris greitai peraugo į maištą. Grupė jaunuolių įsiveržė į Vilniaus universiteto centrinius rūmus ir koridoriuose pradėjo ręsti barikadą iš kėdžių ir suolų.
„Jaunimo iniciatyva su šita barikada nieko bendro neturi“, – per megafoną šaukė vienas iš mitingo iniciatorių, užsilipęs ant improvizuotos barikados.
Vilniaus universiteto koridoriuje jau siautė sąmyšis.
„Šitas dalykas net nebuvo planuotas, čia Stanislovas truputį įsijautė. Taisant padėtį, aš siūlau visiems gražiai paimti ir išeiti“, – bandė įtikinti vaikinas su megafonu.
Dalis studentų nušvilpė pasiūlymą atsitraukti, o kiti nusprendė palikti koridorių.
Po valandėlės į Vilniaus universitetą atvyko policijos pareigūnai, jie sulaikė du neramumų organizatorius.
Tarp jų buvo ir S. Tomas.
Šią situaciją aprašė Lietuvos žiniasklaida, nes tuo metu jis buvo žinomas visuomenės veikėjas, aktyviai dalyvavo jaunimo mitinguose, nevyriausybinėse organizacijose ir politikoje.
Tais metais S. Tomas buvo vienas iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų į Seimą. Jis net pateko į antrąjį turą Klaipėdos Marių rinkimų apygardoje, bet lemiamoje kovoje pralaimėjo Eligijui Masiuliui.
Savo rinkimų anketoje S. Tomas nurodė, esą mokykloje iš karto buvo perkeltas iš šeštos klasės į aštuntą, o jo intelekto koeficientas – 156.
Jis rašė, kad laisvai kalba angliškai, prancūziškai, rusiškai, lietuviškai, gerai – lenkiškai, ispaniškai, olandiškai, truputį – vokiškai.
Vėlesnių rinkimų anketose išmoktų kalbų skaičius padidėjo dar keliomis.
Jaunasis politikas teigė, kad studijavo Briuselio laisvajame universitete, Šv. Liudviko universitete, Europos teisės teorijos akademijoje, Flandrijos Liuveno katalikiškame universitete, Namiuro jėzuitų universitete, Valonijos Liuveno katalikiškame universitete, Latvijos universitete.
S. Tomas rinkimų anketoje taip pat rašė, kad įstojo į Paryžiaus Sorbonos universiteto teisės doktorantūrą, o rengdamas savo disertaciją esą sukūrė apie 850 naujų apibrėžimų ir sąvokų.
15min jis pasakojo, kad būtent studijuodamas Prancūzijoje esą dalyvavo studentų sukilimuose, o tai įkvėpė statyti barikadas Vilniaus universitete: „Žinokit, atsitiktinai išėjo. Iš tikrųjų, 2007 metais stačiau barikadą Paryžiuje, tai man užėjo nostalgijos momentas kažkoks.“ Tuo metu vienoje anarchistų svetainėje jis net parašė straipsnį apie tai, kaip reikia statyti barikadas.
Paryžiaus Sorbonos universitetas neatsakė į 15min raštu pateiktus klausimus, todėl sudėtinga tai patvirtinti ar paneigti. Lietuvos advokatūra neturi jokių žinių apie S. Tomo apgintą disertaciją ar studijas Prancūzijoje.
Kiek vėliau vyras viešai prisistatinėjo esąs jau ir Oslo, Italijos, San Marino universitetų teisės doktorantas. Atsakinėdamas į 15min klausimus jis kalbėjo apie doktorantūros studijas Madride, Berlyne, Niujorke.
Tačiau įspūdingai surašyta biografija, dalyvavimas rinkimuose ir skambūs mitingai buvo ne vienintelis dalykas, dėl kurio S. Tomas rodėsi viešumoje. Dar jis buvo nušalintojo prezidento advokatu.
Sekė paskui nušalintąjį prezidentą
S. Tomas pasakojo, kad su R. Paksu susipažino 2002 metais, kai įsitraukė į Liberalų sąjungos veiklą. Tai buvo populiari partija, kuriai priklausė E.Masiulis, Eugenijus Gentvilas, Artūras Zuokas, Dalia Kutraitė, Gintaras Steponavičius.
Maždaug tuo metu ilgametis Liberalų sąjungos pirmininkas R. Paksas nusprendė palikti partiją ir sukurti savo politinę jėgą. S. Tomas patraukė paskui.
„Tiesiog taip išėjo, kad mano draugai iš liberalų jaunimo nutarė eiti pas jį. Tuo metu dar nežinojau, kad jis taps prezidentu, kad bus apkalta“, – 15min pasakojo S.Tomas.
Jis teigė, kad nusprendė sekti paskui R. Paksą, nes prie naujai kuriamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ prisijungė jo geriausi draugai, bet iš dabartinės perspektyvos atrodo, kad toks žingsnis S. Tomui buvo netgi naudingas.
2002 metais vyrukas tapo partijos „Tvarka ir teisingumas“ jaunimo lyderiu. Tuo metu R. Paksas ir jo bendražygiai buvo populiarūs politikai ir matomi viešojoje erdvėje.
Po metų, 2003-aisiais, prasidėjo vadinamasis R. Pakso skandalas, Lietuvoje kilo politinė krizė, o galiausiai – surengta istorinė apkalta.
Pačiame skandalo įkarštyje, 2004 metų lapkritį, S. Tomas prisijungė prie nušalintojo prezidento teisininkų. Vėliau jis teigė, kad R. Paksas buvo vienas pirmųjų jo klientų.
„Aš vertinu Paksą ne tiek kaip politiką, kiek kaip istorinę bylą. Unikali byla pasaulyje, kuri, gali būti, niekada nepasikartos“, – apie savo sprendimą ginti nušalintojo prezidento teises pasakojo S. Tomas.
Viešojoje erdvėje jis pradėjo prisistatinėti nušalintojo prezidento R. Pakso advokatu.
Niekada nebuvo Lietuvos advokatu
S. Tomas tikino, kad esą 2018 metais Šveicarijoje ir San Marine bandys apsiginti savo habilitaciją ir tokiu būdu pasieks absoliutų mokslinių titulų rekordą, kurio Lietuvos piliečiams „bus neįmanoma numušti per artimiausius šimtmečius“.
Nepaisant pasakojimų apie akademinius pasiekimus ir mokslinis titulus, S. Tomas nėra laikęs advokatūros egzamino nei Lietuvoje, nei kitoje Europos Sąjungos šalyje, todėl jis niekada nebuvo tikru advokatu.
„Profesinis vardas advokatas Lietuvoje suteikiamas tik tiems asmenims, kurie atitinka keliamus reikalavimus: turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką, yra nepriekaištingos reputacijos, išlaikė specialų advokatų egzaminą“, – 15min sakė Lietuvos advokatūros pirmininkas profesorius Ignas Vėgėlė.
Tačiau net to neužtenka. Savo veikloje naudoti profesinį vardą advokatas ir teikti tokias paslaugas gali tik tie žmonės, kurie yra įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. O tam reikia įsteigti savo darbo vietą, apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę, duoti priesaiką teisingumo ministrui.
S. Tomas nėra įgyvendinęs nė vieno iš šių reikalavimų nė vienoje Europos Sąjungos šalyje.
„Stanislovas Tomas, viešoje erdvėje naudojantis profesinį vardą advokatas, nėra ir niekada nebuvo nei pripažintas advokatu Lietuvoje, nei įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Jis taip pat nėra įrašytas ir į Europos Sąjungos teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvoje, sąrašą“, – sakė profesorius I.Vėgėlė.
2014 metų kovo 13 dieną S. Tomas buvo įdarbintas advokato Sauliaus Juzukonio padėjėju. Tai galėjo būti pirmieji žingsniai advokato vardo link, jis net buvo įtrauktas į Lietuvos advokatūros sąrašus, tačiau ši profesinė kelionė pasibaigė greičiau nei po metų.
„Jis buvo išbrauktas iš minėto sąrašo už šiurkščius profesinės etikos pažeidimus Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimu paskyrus jam griežčiausią drausminę nuobaudą“, – sakė I. Vėgėlė.
„Tvarka ir teisingumas“ rinkimų agitacija/Stanislovo Tomo rinkimų agitacija
15min žiniomis, S. Tomas iš advokatų padėjėjų sąrašo buvo išbrauktas būtent todėl, kad prisistatinėjo advokatu, nors buvo tik pradedantis padėjėjas.
Išsamiau apie šią situaciją – antrojoje straipsnių ciklo dalyje.
