Seimas slaptu balsavimu patvirtino Arūną Bubnį nauju Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriumi.
Portalo LRT.lt žiniomis, iš viso balsavime dėl A. Bubnio kandidatūros dalyvavo 120 Seimo narių, iš kurių 76 buvo už, 34 buvo prieš, 8 susilaikė, o du biuleteniai buvo sugadinti.
„Pirmas darbas būtų išplėstinės centro tarybos posėdžio sukvietimas. Centro tarybą sudario visų padalinių atstovai, iš viso 18 pareigūnų. Norėtųsi sukviesti pasitarimą, greičiausiai, jau kitą savaitę ir išsikalbėti, išsiaiškinti esamas problemas, tarpusavio santykių problemas ir lūkesčius, pageidavimus, išklausyti kritiką. Po tokio pasitarimo bus galima matyti, kokie patys skubiausi einamieji darbai yra reikalingi“, – po žinios apie tai, kad buvo paskirtas LGGRTC vadovu, kalbėjo A. Bubnys.
Problema didelė ta, kad kai prasidėjo įtampos su buvusiu generaliniu direktoriumi, daug dalykų, svarbios informacijos aš negaudavau.
Anot jo, pirmiausia reikia stabilizuoti situaciją, suvienyti suskaldytą kolektyvą, o po to bus galima imtis struktūrinių, įstaigos valdymo reformų. Jis kalbėjo, kad reikia atlikti abiejų centro departamentų auditą, išsiaiškinti, kokios yra silpnosios vietos, ką reikėtų keisti, kokių padalinių atsisakyti ar kokius įsteigti.
„Pavydžiui, partizanų paieškos ir identifikacijos skyrius tikrai, manau, būtų reikalingas mūsų struktūroje. Bet, žinoma, tai nebus labai greiti, artimoje perspektyvoje atliekami darbai. Tai bus po to, kai pamatysime, kokia yra esama situacija, atliksime veiklos auditą, tada spręsime apie galimas struktūrines reformas“, – teigė naujasis LGGRTC direktorius.
Paklaustas, ką tikisi rasti pradėjęs darbą, A. Bubnys sakė, kad kai kurie dalykai yra matomi ir situaciją reikės gerai išstudijuoti, mat netrukus Seimui teks teikti metinę centro veiklos ataskaitą.
„Problema didelė ta, kad kai prasidėjo įtampos su buvusiu generaliniu direktoriumi, daug dalykų, svarbios informacijos aš negaudavau. Svarbus dalykas išsiaiškinti, kokios informacijos esu negavęs, tuomet bus aiškesnis vaizdas“, – komentavo A. Bubnys.
Jis teigė ketinantis kai kuriuos anksčiau centre dirbusius, bet jį palikusius darbuotojus pasikviesti dirbti į savo komandą. A. Bubnio teigimu, šie darbuotojai pareigas paliko dėl mažų centre mokamų atlyginimų.
Tikėjosi palaikymo
A. Bubnį naujuoju generaliniu LGGRTC direktoriumi pasiūlė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ketvirtadienį ryte ji sakė besitikinti, kad Seimas palaikys kandidatūrą, teigiamus atsiliepimus ji sakė girdėjusi iš skirtingų parlamentinių frakcijų.
„Dėl asmenybių visada nuomonės šiek tiek galbūt ir skiriasi, bet šiaip, sakyčiau, kad A. Bubnio kandidatūra sulaukė didelio palaikymo ir tikiuosi, kad bus sklandžiai patvirtintas šiandien kandidatas. Didelių prieštaravimų ar kritikos šiam kandidatui aš negirdėjau“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Parlamento posėdyje pristatyta, kad Žmogaus teisių, Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kandidatūrai pritarė.
Opozicija pažėrė kritikos
Prieš posėdį opozicijos atstovai kritiškai vertino A. Bubnio kandidatūrą. Jie kalbėjo, kad nors nekyla abejonių dėl jo, kaip istoriko kompetencijų, neaišku, ar A. Bubnys turi pakankamai vadybinių kompetencijų. Opozicijos lyderiui Sauliui Skverneliui kliuvo ir tai, kad kandidatas buvo vienas iš 17 istorikų, pasirašiusių kreipimąsi į Seimą dėl situacijos centre.
„Tikrai manau, kad tai yra mokslininkas, dėl kurio kaip istoriko, kaip mokslininko kompetencijų klausimų nekyla, bet yra vienas toks niuansas – žmogus, kuris dalyvavo pačiame procese, konflikte, nemanau, kad jis tikrai bus vienijanti figūra tapęs naujuoju vadovu ir ar susidoros su iššūkiais, kurie keliami šioje sudėtingoje situacijoje“, – komentavo S. Skvernelis.
A. Bubnį kritikavo ir kiti opozicijos atstovai. Robertas Šarknickas dėstė, kad A. Bubnys buvo vienas iš darbuotojų esą siekusių buvusio centro generalinio direktoriaus Ado Jakubausko nuvertimo. R. Šarknickas tai vadino perversmu, kuris buvo paremtas politiniu spaudimu.
„Kai prie tribūnos stovėjo ponas Bubnys, buvo net nejauku, kažkokia gėda lakstė, bet nors ir sunkiai rinko žodžius, pristatydamas savo mini programą, jis buvo drąsus, nes turėjo didžiulį politinį užnugarį – valdančiųjų palaikymą“, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.
Kandidatą gyrė
Svarstymo metu konservatorių atstovas Arvydas Pocius, buvęs darbo grupės, tyrusios centro veiklą, nariu, Seimo salėje kalbėjo, kad niekas nesiekė nuversti buvusio LGGRTC vadovo Ado Jakubausko, bet buvo reaguojama į susidariusią blogą vadybinę situaciją, kai dalis LGGRTC darbuotojų nebegalėjo dirbti.
„Visi komisijos nariai įdėmiai klausėme LGGRTC darbuotojų pasisakymų, keliamų problemų, įsigilinome į susidariusią situaciją. <...> Buvo įvykusi nenormali situacija, todėl buvo bandoma išspręsti šią padėtį. Deja, eigoje išaiškėjo daug vadybinių spragų, problemų ir galiu pasakyti, kad bėdos šioje institucijoje tikrai buvo“, – sakė A. Pocius.
Pasak jo, viena iš priežasčių kilusioms problemoms buvo kai kurių į centrą priimtų asmenų veikla, ji abejonių kėlė ir darbo grupės nariams, bet buvęs centro vadovas negalėjo pateikti informacijos, kodėl tie asmenys buvo priimti.
A. Pocius teigė, kad A. Bubnys yra savo srities profesionalas, o kai kurių asmenų jautrumas dėl A. Bubnio nepriimtinumo kyla dėl to, kad kandidatas daug metų dirbo Ypatingajame archyve, turėjo priėjimą prie informacijos apie Lietuvos gyventojus, prisipažinusius dėl bendradarbiavimo su KGB.
„Manau, kad čia yra viena iš priežasčių, kodėl kai kuriems asmenims A. Bubnio kandidatūra yra nepriimtina. A. Bubnį vertinu kaip profesionalą, istoriką, mokslininką, kuris susitikimų metu tikrai neišsakė jokių politinių simpatijų nė vienai pusei, yra profesionalus istorikas, turintis ir vadybinę patirtį, nes daug metų vadovauja vienam iš LGGRTC departamentų“, – sakė A. Pocius.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Seimo salėje liejosi daug melo, šmeižto ir apkalbų A. Bubnio atžvilgiu. Ministras sakė pirmą kartą girdintis „nesąmones“ apie tai, kad dirbadamas Ypatingajame archyve A. Bubnys nesugebėjo suvienyti kolektyvo.
„Tas kolektyvas jam vadovaujant ant savo rankų, tie keli žmonės, fiziškai išnešė visą KGB archyvą iš supelijusių rusių į normalias saugojimo sąlygas, atrinko, sutvarkė ir perdavė viską jau dabar egzistuojančiam Ypatingajam archyvuo“, – sakė A. Anušauskas.
Jis teigė, kad A. Bubniui teks priprasti, kad vadovo pareigybė nebus lengva, kad teks patirti politinį spaudimą, susidurti su šmeižtu, o ir darbai laukia nelengvi. A. Anušauskas teigė, kad esminis skirtumas tarp buvusio vadovo ir A. Bubnio yra tai, kad A. Bubnys yra profesionalas istorikas ir niekada nesikabino į valdiškas kėdes.
Tiek A. Pocius, tiek A. Anušauskas kalbėjo, kad A. Bubnys yra geriausias galimas kandidatas į LGGRTC vadovus, nes yra profesionalus istorikas ne kartą įrodęs, kokias kompetencijas turi.
„Kandidatas jau dabar susidūrė su šmeižtu. Tai reikės atlaikyti“, – sakė A. Anušauskas.
