Lietuvoje

2021.04.19 05:30

Kai dėl diagnozės gali prarasti darbą: kartais paprasčiau nesigydyti nei stengtis atitikti reikalavimus

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.04.19 05:30

Ilgus metus Lietuvoje neišsprendžiama problema – teisės aktais įtvirtinti psichikos sveikatos sutrikimai, dėl kurių neleidžiama užsiimti tam tikra profesine veikla. Anot eksperčių, baimė prarasti darbą specialistus neretai sustabdo kreiptis pagalbos. Jie slepia psichikos ligas, priklausomybes, įvairias sunkias ligas – kartais paprasčiau nesigydyti, nei stengtis atitikti reikalavimus, sako pašnekovė. Pažymima ir tai, kad bandymas viską sustyguoti pagal diagnozę dar primena sovietinį palikimą.

Kaip teigiama „Kurk Lietuvai“ programos informacinėje medžiagoje, kelią profesinei veiklai gali užkirsti net lengvi sutrikimai. Pavyzdžiui, depresija susirgęs advokatas gali būti pripažintas netinkamu tęsti darbą.

Pažymima ir tai, kad ne visuomet užtikrinamas pacientų konfidencialumas, taip atveriamas kelias profesinei diskriminacijai, didinama gyventojų baimė kalbėti apie sutrikimus ir kreiptis pagalbos. Anot specialistų, tokie ribojimai neapsaugo visuomenės, o atvirkščiai – didina tikimybę, kad sunkumų patiriantis žmogus tai slėps, bijodamas prarasti darbą.

Tik praėjusių metų pabaigoje buvo priimta, kad depresija, tam tikros fobijos ir depresijos bei nerimo sutrikimai netrukdys gauti vairuotojo pažymėjimo. Nuo šių metų pradžios taip pat panaikinti anksčiau buvę draudimai dėl turėtų psichikos sutrikimų dirbti slaugytojais, akušeriais, gydytojais, odontologais ir vaistininkais.

Į sutrikimus žiūrime kaip į tatuiruotę visam gyvenimui

Apie šią problemą anksčiau interviu portalui LRT.lt kalbėjo ir Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas.

„Tikriausiai į [psichikos] sutrikimus dažnai žiūrime keistai: juk jei žmogui buvo depresija, tai taip pat kaip ir gripu persirgo. O į tai žiūrima taip, tarsi žmogus įgauna tatuiruotę, kuri visam gyvenimui“, – sakė A. Navickas.

Žiūrima taip, tarsi žmogus įgauna tatuiruotę, kuri visam gyvenimui.

Andrius Navickas

Jis akcentavo ir tai, kad tokiu atveju žmogus slepia ir nesigydo, kadangi turi daug investuoti, kad tai padarytų anonimiškai. Įvairių apribojimų yra ir teisėjams, advokatams.

„Turime labai paradoksalių atvejų. Jei priklausomas žmogus yra medžiotojas ir to nepripažįsta, neigia savo ligą, jis toliau medžioja, o, jei pradeda gydytis ir išsigydo, praranda teisę būti medžiotoju“, – apie šios srities problemas anksčiau LRT.lt pasakojo A. Navickas.

Keliami skirtingi reikalavimai

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė išskiria, kad dėl tokių apribojimų kalta ir egzistuojanti stigma. Pavyzdžiui, Etninių tyrimų instituto apklausa parodė, kad požiūris į žmones su psichikos negalia pablogėjo.

Tačiau tokia stigma pasireiškia ir kitaip, kai teisės aktai diskriminuoja negalios, psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų pagrindu, portalui LRT.lt sako K. Levickaitė. Pasak jos, tokia institucinė stigma stipriai įsišaknijusi daugybėje teisės aktų, profesinių reglamentavimų ar vairavimo bei globos pažymų skyrimo kontekste.

Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė Nijolė Goštautaitė Midttun priduria, kad dabartinė situacija nėra nuosekli. Viena vertus, sako ji, puiku, kad sergantiems psichikos ligomis mažėja apribojimų dirbti ir vairuoti, kita vertus, trūksta aiškių principų, kurie paaiškintų, kodėl vienų profesijų atstovams šios galimybės varžomos labiau nei kitų.

„Tarkim, notarams, antstoliams, advokatams, teisėjams, kariškiams ir policininkams daugelio psichikos sutrikimų diagnozė reiškia, kad jie nebeatitinka reikalavimų, keliamų jų profesinei sveikatai. Gydytojams, slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams šie apribojimai buvo tiesiog nubraukti.

Medicinos požiūriu, tiek gydytojo, tiek teisėjo darbui atlikti reikia tinkamos sveikatos, kad žmogus pajėgtų įgyti tam tikrą aukštąjį išsimokslinimą, gebėtų abstrakčiai vertinti ir priimti sudėtingus sprendimus. Tačiau šių specialistų sveikatos būklei keliami skirtingi reikalavimai“, – LRT.lt pasakoja N. Goštautaitė Midttun.

Čia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto mokslininkė dr. Aistė Pranckevičienė, dalyvavusi šiam klausimui spręsti suburtoje SAM darbo grupėje, priduria, kad darbo grupė jau peržiūrėjo ribojimus sveikatos priežiūros specialistams, vairuotojams, teikta rekomendacijų dėl teisininkų ir karių sveikatos tikrinimo reglamentavimo, svarstyti reikalavimai siekiantiems įsivaikinti. Taigi, pabrėžia ji, reikalavimai peržiūrimi ir pokyčiai vyksta.

Bijo prarasti darbą, nesikreipia pagalbos

Portalo LRT.lt pašnekovės svarsto, kad, bijodami prarasti darbą, žmonės gali nesikreipti pagalbos: „Viena vertus, žmonės, turintys psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų, yra skatinami kreiptis pagalbos ir konstruktyviai su tuo tvarkytis. Kita vertus, instituciškai sakome, kad tada žmonės kai kur negali dirbti, negali vairuoti. (...)

Siunčiame dvigubą žinutę, kai žmogui sakome, kad, jei tau sunku, eik ir kreipkis į specialistą, bet jis žino, kad, jei tai darys, turės sunkumų profesiniame gyvenime“, – svarsto „Psichikos sveikatos perspektyvų“ direktorė K. Levickaitė.

Siunčiame dvigubą žinutę, kai žmogui sakome, kad, jei tau sunku, eik ir kreipkis į specialistą, bet jis žino, kad, jei tai darys, turės sunkumų.

Karilė Levickaitė

Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė N. Goštautaitė Midttun taip pat pasakoja, kad netekti darbo baimindamiesi policijos pareigūnai ir kariškiai slepia ne tik psichikos ligas bei priklausomybes, bet ir kitas sunkias ligas, vengia gydytis.

„Tai tikrai žaloja jų sveikatą ir trumpina gyvenimo trukmę. Nors jie ateina į tarnybą geros sveikatos, bet neretai būna taip, kad, išėjus į ankstyvą pensiją, pareigūno sveikata greitai pašlyja. Tai nesąžininga žmonių, kurie užtikrina visuomenės saugumą, dirba sunkų, palyginti menkai apmokamą, kartais ir pavojingą darbą, atžvilgiu“, – tvirtina N. Goštautaitė Midttun.

Kaip sritį, kurioje dar reikia esminių pokyčių, LSMU mokslininkė A. Pranckevičienė, dalyvavusi šiam klausimui spręsti suburtoje SAM darbo grupėje, taip pat įvardija statutinių pareigūnų profesiją. Jos teigimu, pareigūnams dėl darbo specifikos kyla didesnė potrauminio streso, adaptacijos sutrikimų ir profesinio pervargimo rizika.

Visa tai ilgainiui gali peraugti ir į depresiją, nerimo sutrikimus, didinti priklausomybių riziką, vardija A. Pranckevičienė. Vis dėlto, apgailestauja ji, šios diagnozės yra kliūtis tęsti tarnybą, todėl pagalbos dažnai nesikreipiama.

Vertina teisėjų asmenybės būdo savybes

2017 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad reikalavimas teikti atskirą pretendento į teisėjus ar teisėjo psichologinio vertinimo išvadą Nacionalinei teismų administracijai nesuderinamas su iš konstitucinių imperatyvų kylančiu reikalavimu paisyti teisės aktų hierarchijos, įstatymų viršenybės principų, pažeidžia privataus gyvenimo neliečiamumo bei proporcingumo reikalavimus, pasakoja N. Goštautaitė Midttun.

Pasak jos, dėl šio galutinio ir neskundžiamo sprendimo SAM 2019 metais teko koreguoti teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą, tačiau ir naujoji redakcija nedaug geresnė. Jos teigimu, sveikatos tikrinimas skirtas nustatyti, ar žmogus neserga ligomis, galinčiomis trukdyti vykdyti konkrečią profesinę veiklą. Taigi ligos diagnozė – tai pakankamai objektyvu.

Tačiau kitaip dėl psichologinio vertinimo tikslo nustatyti asmenybės būdą ir pažintines veiklos savybes, sako N. Goštautaitė Midttun.

„Čia jau prasideda įdomybės, nes kas penkerius metus kartojamame vertinime suplaktas subjektyvus, buitine sąvoka įvardytas „asmenybės būdas“ ir objektyvi pažintinė veikla (intelektas, atmintis, sprendimų priėmimas ir kt.), kuri turėtų būti aprašyta kaip psichikos būklė bendrame sveikatos apraše.

Jokia profesinė veikla ar žmogaus vaidmenys visuomenėje neturėtų būti ribojami pagal asmenybės bruožus, asmeninę patirtį, net ir sukeliančią daug streso, arba įsitikinimus“, – įsitikinusi pašnekovė.

Kartais paprasčiau nesigydyti

N. Goštautaitė Midttun akcentuoja, kad aprašas nustato priverstinį reikalavimą tikrintis patiriant „psichologinės būsenos problemų“.

„Tai, kad remiantis tokia subjektyvia nuostata, kaip „psichologinės būsenos pablogėjimas“, galima reikalauti neeilinio teisėjo sveikatos patikrinimo, atrodo sunkiai suvokiama diskriminacija, didinanti teisėjų pažeidžiamumą.

Kai kada tikrai paprasčiau nesigydyti, nei stengtis atitikti tokį „sveikatos“ reikalavimą.

Nijolė Goštautaitė Midttun

Žmonės nuolat yra kokios nors psichologinės būsenos, kuri gali pablogėti nuvargus, supykus ar nerimaujant, net gali turėti poveikio bet kokio darbo kokybei. Asmenybė, būdo keistumas, bendravimo ypatumai, įvairus gyvenimiškas patyrimas ir net psichologiniai sunkumai negali tapti priežastimi riboti profesinę veiklą.

Taigi teisėjams šiuo požiūriu keliami neprasmingai aukšti reikalavimai, juos taikant galimas piktnaudžiavimas“, – teigia Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė.

Kalbėdama apie nenuoseklias ir neprasmingas nuostatas, ji išskiria ir tai, kad prie SAM įsakymais reguliuojamų apribojimų prirašyta, jog veikla ribojama tol, „kol tęsiasi šis sutrikimas“, o teisėjų sveikatos tikrinimo apraše tai nurodyta ir prie ūminės intoksikacijos alkoholiu kodo.

Taigi, kol pretendentas į teisėjus yra neblaivus, jis iš esmės negali būti pripažintas atitinkantis sveikatos reikalavimus, aiškina N. Goštautaitė Midttun. Jos teigimu, analogiško reikalavimo medicinos darbuotojams nėra – teoriškai į sveikatos patikrinimą galima atvykti neblaiviam.

„Tačiau, nustačius žalingo vartojimo diagnozę, reikalaujama, kad praeitų treji metai po specializuoto gydymo, nors nėra bendro specializuoto gydymo standarto nei mokslo įrodymų apie tai, kad į darbą galima grįžti išlaukus trejus metus. Kai kada tikrai paprasčiau nesigydyti, nei stengtis atitikti tokį „sveikatos“ reikalavimą“, – kalba N. Goštautaitė Midttun.

Kai kurie ribojimai reikalingi, bet svarbu proporcingumas

Pasak LSMU Neuromokslų instituto mokslininkės A. Pranckevičienės, sistema, kai įvairūs ribojimai nustatomi remiantis diagnozių sąrašais, yra lengviau administruojama, tačiau joje yra mažiau vietos individualumui, kadangi tą patį psichikos sutrikimą turinčių žmonių ligos eiga ir jos poveikis gebėjimui vykdyti darbines funkcijas gali labai skirtis.

Vis dėlto tam tikri ribojimai yra reikalingi, nes jais siekiama apsaugoti tiek visuomenę, tiek patį asmenį, pažymi A. Pranckevičienė.

„Toks draudimas jokiu būdu neturėtų būti „iki gyvos galvos“, tačiau ūmiu ligos periodu yra būtinas. Aukšti psichikos sveikatos reikalavimai turėtų būti keliami didelės rizikos profesijoms, pavyzdžiui, kariškiams, kurie ruošiasi karinėms misijoms.

Streso lygis tokiame darbe yra didelis, tad, jei nėra pradinių psichikos sveikatos resursų, trauminių patirčių pasekmės pačiam kariui gali būti labai didelės. Tik labai svarbu, kad šie ribojimai būtų proporcingi, o pati kontrolės sistema būtų ne tik draudžianti ir ribojanti, bet ir siūlanti galimybių – pagalbą, gydymą, o, jei reikia, alternatyvias pareigas ar kvalifikacijos keitimą“, – tvirtina LSMU mokslininkė.

Ne „drausti sirgti“, o reikalauti gydytis

Anot N. Goštautaitės Midttun, per privalomąjį sveikatos patikrinimą ne tik vertinama, ar žmonės gali dirbti konkretų darbą tam tikromis sąlygomis, bet ir siekiama apsaugoti dirbančiojo sveikatą nuo profesinės rizikos veiksnių, išvengti profesinių ligų ar anksti jas pastebėti.

„Taip galvojant, psichikos ligos, kurių simptomai nepasireiškia arba yra sėkmingai valdomi vaistais, neturėtų tapti barjeru jokiai profesinei veiklai, tai neturėtų sutrukdyti vairuoti, įvaikinti arba globoti vaiką.

Negydoma sunki psichikos liga, net ir be teisiškai reglamentuotų apribojimų, savaime ženkliai sumenkina profesinės veiklos galimybes – sunkiau įgyti reikiamą išsilavinimą, dirbti, didėja klaidų ir pravaikštų rizika, menksta darbo kokybė ir greitis, kyla konfliktų“, – aiškina N. Goštautaitė Midttun.

Taigi, jei reikalavimų sveikatos būklei nėra, iš darbo žmogus gali būti atleidžiamas ne todėl, kad serga kokia nors liga, bet dėl ligos sukeltų pravaikštų, darbo veiklos pažeidimų ar papeikimų, pabrėžia Lietuvos psichiatrų asociacijos valdybos narė. Vis dėlto, nustačius sąlygą, kad tuo atveju, jeigu asmuo gydosi ir sutinka dalytis informacija apie šį procesą, apribojimai gali būti visiškai panaikinti, sako ji.

Toks būdas taikomas Jungtinėje Karalystėje. Paaiškėjus, kad sveikatos priežiūros specialistas, tarkim, psichiatras, turi priklausomybę, jo darbinė veikla neribojama, jei jis laikosi gydymo plano ir rekomendacijų, sutinka su papildomais sveikatos patikrinimais.

„Taigi profesinės sveikatos standartas gali būti ne draudimas sirgti konkrečia liga, bet reikalavimas įrodyti sėkmingą dalyvavimą gydymo programoje“, – teigia N. Goštautaitė Midttun.

Įstatymai kuriami remiantis mitais

„Psichikos sveikatos perspektyvų“ direktorė K. Levickaitė taip pat pabrėžia, kad įvairūs apribojimai turėtų būti taikomi ne remiantis diagnoze, o analizuojant žmogaus elgesį, psichikos sveikatos poreikius, galėjimą dirbti vieną ar kitą darbą.

„Diagnozių, kaip faktorių, kuriais remiamasi, turėtų būti mažiau. Turėtų būti daugiau individualaus vertinimo, deklaracijų, kad, jei bus sunku atlikti darbą, eisiu ieškoti pagalbos. Žmogiškų būdų yra“, – teigia „Psichikos sveikatos perspektyvų“ vadovė.

Su ja sutinka ir N. Goštautaitė Midttun. Ji pateikia pavyzdį dėl apribojimų siekiant įsivaikinti arba globoti. Pasak specialistės, nors įtėviams ir globėjams gali tekti nustatyti tam tikrus sveikatos reikalavimus, jie turėtų būti prasmingi.

Nebūtina įrašyti, kad žmonės, kurie serga nepagydoma liga, yra ištikti komos arba turi proto negalią, negali įsivaikinti, – užtenka įvertinti, ar jie pajėgia atlikti būtiniausius veiksmus, reikalingus įsivaikinti, tvirtina N. Goštautaitė Midttun.

„Vaikai nepasirenka tėvų – gimsta ir sergantiems, ir sveikiems tėvams. Ir vaikai tikrai nėra atimami nustačius, tarkim, vėžio diagnozę“, – pabrėžia pašnekovė.

Diagnozė yra tik dalinis vertinimas, dėl to ji negali būti savaiminis dalykas.

Karilė Levickaitė

Žinoma, sutinka K. Levickaitė, saugos reikalavimai yra svarbūs, tačiau diagnozės nereikėtų vienodai perkelti daugybei profesijų.

„Tai du skirtingi dalykai – galiu turėti diagnozę ir išgyventi visišką remisiją, galiu nepatirti jokių sunkumų. O kitam žmogui nenustatyta jokia diagnozė, bet jis, pavyzdžiui, išgyvena psichologinę krizę. Diagnozė yra tik dalinis vertinimas, dėl to ji negali būti savaiminis dalykas“, – teigia „Psichikos sveikatos perspektyvų“ vadovė.

O ir tą pačią diagnozę skirtingi žmonės išgyvena skirtingai. Anot pašnekovės, dar turime sovietinį palikimą, kai siekiame viską sulygiuoti ir suskirstyti pagal diagnozes. Taigi, vertinant galimybes atlikti darbą, turėtų būti vertinami ir kiti aspektai.

„Yra daug mitų, kad žmonės, turintys psichikos sveikatos sunkumų, yra pavojingi. Nors taip nėra, įstatymai remiasi tais mitais“, – tvirtina K. Levickaitė.

Svarbu sukurti sistemą

Su tokia pozicija sutinka ir A. Pranckevičienė. Jos teigimu, toks vertinimas pagal žmogaus gebėjimus, o ne diagnozę būtų idealus modelis, tačiau jam įgyvendinti reikia bendradarbiavimo tarp asmens, sveikatos priežiūros institucijų, darbdavių ir valstybės.

„Pavyzdžiui, gydytojas psichiatras negali objektyviai įvertinti, ar asmuo tikrai yra pajėgus dirbti advokatu arba vairuoti. Gydytojas gali tik pasakyti, ar šiuo metu yra matoma psichikos sutrikimo simptomų, kurie gali būti rizikos veiksniu, galinčiu trukdyti kokybiškai atlikti veiklą“, – akcentuoja A. Pranckevičienė.

Kaip gerąjį pavyzdį LSMU mokslininkė pateikia Australijoje esančią sistemą, kai, kilus klausimui, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų gali vairuoti, skiriamas realus vairavimo egzaminas su instruktoriumi ir apibrėžtos trukmės stebėjimo periodas, per kurį fiksuojami nusižengimai.

Taigi priimant sprendimą dalyvauja ne tik gydytojai, bet ir policija bei vairuotojų rengimą prižiūrinčios tarnybos.

„Norint įtvirtinti funkcinį sveikatos patikrų modelį, sveikatos patikros turėtų išeiti už sveikatos priežiūros įstaigų ribų, turėtų būti sukurtos kiekvieną veiklą vertinančios institucijos, taip pat turėtų būti išplėtota teisinė sistema, apibrėžianti kiekvienos institucijos atsakomybę, jei dėl vieno ar kito sprendimo būtų padaryta žala.

Žvelgiant į tai, kur esame šiandien, reikia nemažų struktūrinių pokyčių, bet tikiu, kad po truputėlį link jų judame“, – viliasi A. Pranckevičienė.

Situacija gerėja, bet dar turime tobulėti

Pasak A. Pranckevičienės, teisine prasme situacija gerėja – ribojimų šiuo metu yra ženkliai mažiau, nei jų buvo prieš kelerius metus. Tačiau visuomenėje vyraujančios stigmos keičiasi ne taip greitai ir įrašo vis dar bijoma, nors realiai jis grėsmės nebekelia, sako pašnekovė.

Anot jos, ne vien teisės aktai lemia stigmą – reikia ir visuomenės švietimo, pokyčių komunikacijos, psichikos sutrikimų stigmos mažinimo ir psichikos sutrikimais sergančiųjų integracijos programų.

N. Goštautaitė Midttun taip pat sako, kad šiuo metu situacija geresnė, yra daug galimybių kreiptis pagalbos. Pavyzdžiui, net ir turint psichikos sutrikimą arba priklausomybę, dėl kurių ribojama konkrečios profesijos veikla, galima gydytis visiškai anonimiškai, susimokėjus už paslaugas, o ir valstybinėse įstaigose kainos prieinamos.

„Gerai ir tai, kad nebeliko psichikos sutrikimų ir priklausomybės ligų įskaitos sąrašo, į kurį anksčiau pakliūdavai, jei nors kartą dėl ko nors kreipeisi į psichiatrą. Savivaldybių psichikos sveikatos centrai teikia paslaugas arti žmogaus gyvenamosios vietos, o paslaugų įvairovė kaip niekada didelė“, – apie geruosius pokyčius užsimena N. Goštautaitė Midttun.

Ministerija: vertinimas pagal gebėjimus pareikalautų didelių papildomų kaštų

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vyr. specialistės Marijos Oleškevičienės teigimu, sudarytai darbo grupei buvo pavesta apžvelgti esamą sveikatos tikrinimų ir sveikatos būklės reikalavimų tvarką skirtinguose sektoriuose.

Buvo peržiūrėti sveikatos reikalavimai medikams, slaugytojams, akušeriams, odontologams, taip pat vaistininkams ir vaistininkų padėjėjams. Darbo grupė pateikė pastabas dėl tinkamumo kario, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai bei vairuotojams.

„Atsisakyta dalies psichikos sutrikimų kaip kontraindikacijos dirbti, vairuoti transporto priemones. Taip pat darbo grupė peržiūrėjo ir patikslino sveikatos reikalavimus prokurorams, o šiuo metu peržiūrėjo sveikatos reikalavimus įvaikinti ar tapti vaiko globėju (teisės aktai ruošiami derinti su visuomene), šalinant kliūtis dėl nesunkių psichikos ligų tapti įvaikintoju ar vaiko globėju“, – portalą LRT.lt informuoja M. Oleškevičienė.

Pasak jos, darbo grupė veiks iki 2021 m. liepos 1 dienos, iki to laiko tikimasi peržiūrėti likusias tikslines grupes.

Pasiteiravus, kodėl atliekant teisėjo psichologinį vertinimą, vertinamas „asmenybės būdas“, M. Oleškevičienė sako, kad teisėjams psichologinis vertinimas atliekamas klinikinio psichologinio interviu forma.

„Teisėjams atliekamas visas psichologinis vertinimas, jei gaunama informacijos apie teisėjo psichologinės būsenos problemą, trukdančią atlikti pareigas. Vertinant „asmenybės būdą“, išaiškinami polinkiai suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimams, psichologinės raidos sutrikimams, galintiems turėti įtakos darbui“, – tvirtina SAM atstovė.

Jos teigimu, darbo grupėje buvo svarstomos galimybės ribojimus taikyti pagal gebėjimus atlikti tam tikrą darbą, tačiau svarstymo metu prieita prie išvados, kad toks vertinimo būdas pareikalautų didelių papildomų kaštų.

„Tikslinga būtų steigti valstybinę įstaigą, turinčią įgaliojimus tokius vertinimus atlikti. Tą darytų ne vien gydytojai psichiatrai (jie diagnozuoja ir gydo psichikos sutrikimus, bet vertinti gebėjimus konkrečiai profesijai yra plačiau nei medicinos normose numatytos funkcijos), o specialiai parengti specialistai.

Be to, profesinių gebėjimų vertinimui sunku parinkti aiškius teisės aktais reglamentuotus kriterijus, tai yra labai subjektyvus vertinimas. Be to, profesiniai gebėjimai jau yra vertinami egzaminuojant pretendentus, pavyzdžiui, pretendentus į teisėjus. Todėl buvo nutarta pasilikti prie diagnostinio modelio, kuris yra aiškus ir teisiškai reglamentuojamas“, – aiškina M. Oleškevičienė.

Ji taip pat pažymi, kad individualų žmogaus gebėjimą dirbti tam tikrą darbą taip pat įvertina darbdavys, kuris turi visas galimybes atleisti asmenį iš darbo, jei asmuo negeba kokybiškai atlikti nustatytų funkcijų.

„Šiuo atveju vertinami ne turimi susirgimai, o darbo kokybė“, – priduria SAM atstovė.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien Visą parą
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI Kasdien 16-19 val.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-VII 8:00 - 20:00
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6