Prancūzijoje taip pat, kaip ir Lietuvoje, per karantiną išaugo pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius. Supratę, kad moterims pagalba tapo sunkiau prieinama, prancūzai gana greitai rado papildomų pagalbos priemonių: pranešti apie smurtą galima ir vaistinėse, daliai nuo smurto nukentėjusių aukų skiriamos nemokamos nakvynės viešbučiuose ar nemokami pavėžėjimai, išplėsta paramos telefono numerio veikla.
Kai kurios šių priemonių pradėtos taikyti ir Lietuvoje. Visgi ekspertai pabrėžia, kad, siekiant padėti moterims, reikia ne tik didinti pagalbos priemonių žinomumą, bet ir keisti patį požiūrį į smurto prieš moteris problemą.
Smurtas artimoje aplinkoje – iki šiol skaudi problema, itin paaštrėjusi karantino metu. Šį kartą „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, ko šioje srityje galime pasimokyti iš kitų valstybių ir kokių gerųjų pavyzdžių turime čia, Lietuvoje.
Televizijos reportažą apie tai, kaip prieš dešimtmetį, priėmusi tuo metu progresyvų įstatymą, Lietuva septynmyliais žingsniais vijosi Vakarų Europos praktikas, galite žiūrėti čia.
Taip pat skaitykite
Radijo reportažo apie tai, kaip su smurtu artimoje aplinkoje kovoja Prancūzija, galite klausyti čia.
Trečiadienį nuo pat ryto ieškokite straipsnio portale LRT.lt, o ketvirtadienį LRT radijo laidoje „10–12“ klausykitės apibendrinamosios diskusijos.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Per karantiną pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje išaugo tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje. Šioje šalyje, Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, vien per pirmąją karantino savaitę tokių pranešimų padaugėjo 32 proc., o Lietuvoje per tris savaites – 20 proc.
Nemokami pavėžėjimai ir nakvynės viešbučiuose
LRT bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė teigia, kad nuo karantino pradžios dėmesys šioje šalyje skirtas ne tik saugumo reikalavimams dėl COVID-19, bet ir informacijai apie pagalbą smurtą patiriančioms moterims.
„Kai prasidėjo pirmas karantinas, mano namo laiptinės apačioje ant durų buvo priklijuoti keli skelbimai. Vienas skelbimas buvo apie pandemiją ir kokios yra higienos taisyklės, o kitas – būtent apie smurtą namuose. Nurodytas ir trumpasis telefono numeris, kuriuo galima skambinti ir apie tai pranešti“, – sako G. Klimavičiūtė.
Per pandemiją pailgintas telefono linijos 3919 darbo laikas, šiuo numeriu gali skambinti moterys, nukentėjusios nuo smurto. Tiesa, iškilus tiesioginiam pavojui, moterys raginamos kreiptis į pareigūnus. Pasak LRT bendradarbės, per šį laikotarpį buvo specialiai sustiprintos ir policijos pajėgos. Į pagalbą smurtą patiriančioms moterims Prancūzijoje įsitraukė ir pavėžėjimo paslaugas teikianti kompanija „Uber“.
Per šį pusmetį bendrovė buvo pažadėjusi 2 tūkst. nemokamų pavežimų. Tiesa, aukoms pirmiausia reikia kreiptis minėtu trumpuoju numeriu, kuris priklauso Nacionalinei moterų solidarumo federacijai. Pasak organizacijos vadovės Françoise Brié, per pirmąjį karantiną bendrovė smurto aukoms suteikė tūkstantį nemokamų pavėžėjimų.
Dar viena pagalbos priemonių, pradėtų taikyti per karantiną, – nemokamos nakvynės viešbučiuose, jos gali būti skiriamos smurtą patyrusioms aukoms. Prancūzijos Vyriausybė įsipareigojo apmokėti 20 tūkst. tokių nakvynių.
„Vienas iš tokių teigiamų pokyčių, kurie įvyko karantino metu, yra tai, kad agresoriams dabar uždedama elektroninė apykojė, kuri neleidžia priartėti prie aukos per tris kilometrus. Aišku, kad tokia priemonė būtų skiriama, užima laiko ir turi įvykti tam tikri tyrimai.
Visgi tam tikrais atvejais bylos išsprendžiamos greičiau. Nepaisant to, kad yra pandemija, visos valstybės įstaigos dirba, taip pat ir policija ar teismai. Tie padidėję smurto skaičiai ir pagalbos šauksmai turbūt pagreitino kai kuriuos sprendimus“, – teigia G. Klimavičiūtė.
Dalis moterų teises ginančių organizacijų teigia, kad elektroninės apykojės iš tiesų gali apsaugoti aukas nuo prieš jas jau smurtavusių partnerių, tačiau pabrėžia, kad kol kas ši priemonė Prancūzijoje taikoma retai, o didelė dalis apykojų lieka nenaudojamos.
Pasaulio žiniasklaida didelį dėmesį skyrė ir dar vienai Prancūzijos iniciatyvai, kai apie patiriamą smurtą galima pranešti tiesiog vaistinėse.
„Kai prasidėjo pirmasis karantinas, buvo paskelbta, kad, jei šeimoje vyksta smurtas prieš moterį ir ta moteris ateina į vaistinę kartu su savo vyru, ji apie smurtą gali pranešti pasakiusi tam tikrus žodžius – „Kaukė-19“. Vaistininkai tai turi suprasti kaip signalą, kad prieš moterį yra smurtaujama“, – pasakoja LRT bendradarbė Prancūzijoje.
Žiniasklaidoje yra aprašomos situacijos, kai moterys kreipiasi pagalbos būtent vaistinėse, tačiau, pasak G. Klimavičiūtės, tokie atvejai kol kas nėra dažni. Visgi Vyriausybė žada, kad šie laikini pagalbos centrai vaistinėse ateityje taps nuolatiniais.
KAUKĖ-19 iniciatyva – ir kai kuriose Lietuvos vaistinėse
Tokios pačios ar panašios iniciatyvos vaistinėse per pandemiją pradėtos taikyti ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Argentinoje, Jungtinėje Karalystėje. Idėją taikyti tokią pagalbą ir Lietuvoje pasiūlė žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė, sužinojusi apie šį projektą Ispanijoje. Būtent tokią iniciatyvą kol kas Lietuvoje vykdo vienas vaistinių tinklas.
Pasak „Eurovaistinės“ komunikacijos vadovės Lauros Bielskės, šio tinklo vaistinėse pagalbos smurto aukos turėtų kreiptis būtent į vaistininkus.
„Mes iš karto klausinėjame daugiau, mes išsiaiškiname visą situaciją. Jei tik yra galimybė, nusivedame žmogų į visiškai kitą kabinetą atokiau. Vaistininkas kitų klientų nebeaptarnauja, nes rūpinasi būtent tuo žmogumi, kuris pasakė kodą. Išsiaiškinus situaciją, skambinama numeriu 112, atvažiuoja patruliai. Gali būti taip, kad iš karto važiuojama į Moterų krizių centrą, gali būti ir tiesiog pakalbama, išsiaiškinama“, – teigia L. Bielskė.
Pasak „Eurovaistinės“ atstovės, suvokiant didelę atsakomybę, kuri tektų vaistininkams, jiems buvo rengiami mokymai.
„Mes prisiimame atsakomybę, kad tuo žmogumi rūpinsimės iki tol, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Mes turėjome ir visą atmintinę, ko imtis, jei ištiktų stresas, kad tai būtų labai paprasta, žingsnis po žingsnio. Kai visa tai pristatinėjome ir mokėmės kartu, buvo papasakotos tam tikros istorijos, kaip tai galėtų vykti“, – sako L. Bielskė.
Pasak pašnekovės, kol kas su kodu KAUKĖ-19 nukentėjusios nuo smurto moterys dar nesikreipė, tačiau besidominčių pačia galimybe pranešti yra.
„Dažnai ateina žmonės pasiteirauti, kaip tai veiktų. Jie sako, kad teiraujasi dėl savo draugių, dėl tam tikrų artimųjų. Jie prašo: „Papasakokit, kad žinočiau, kaip elgtis.“ Tai reiškia, kad savo aplinkoje žmonės turi tokių atvejų ir nori žinoti dar vieną būdą padėti“, – svarsto L. Bielskė.
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė teigia, jog tam, kad daugiau moterų žinotų apie galimybę vaistinėse pranešti apie patiriamą smurtą, šiai iniciatyvai dar trūksta matomumo. Pasak pašnekovės, būtų gerai, jei prie iniciatyvos jungtųsi ir kitos vaistinės.
„Gintarinės“ vaistinės rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė teigia, kad tinklas mato problemos aktualumą, ypač regionuose. Pasak pašnekovės, ketinama peržiūrėti galimybes ir spręsti, ar prisijungti prie šios iniciatyvos. Visgi I. Tėvelienė sako, kad tai gali sutrukdyti per pandemiją išaugę vaistinių krūviai. Ji taip pat pabrėžia, jog „Gintarinės“ vaistinės vaistininkai ir dabar galėtų suteikti tam tikrą pagalbą nuo smurto nukentėjusiems žmonėms.
Pasak „BENU“ vaistinės rinkodaros vadovo Mindaugo Urbo, jų tinklas prie iniciatyvos jungtis neketina, tačiau teigia, kad prireikus dauguma vaistininkų galėtų smurtą patiriantiems žmonėms nurodyti, kur ieškoti pagalbos.
Vaistinių tinklo „Camelia“ komunikacijos projektų vadovė Žiedūnė Juškytė taip pat teigia, kad formaliai prie iniciatyvos KAUKĖ-19 jos atstovaujamas tinklas neketina jungtis. Visgi ji pabrėžia, kad tam tikra pagalba galimoms smurto aukoms yra suteikiama.
„Į vaistinę atėję pacientai ne visuomet prisipažįsta, kur teko patirti traumą ar neigiamų emocijų. Dažniausiai ateina jau su pasekmėmis, vaistininkai turi pakonsultuoti ir suteikti pirmąją pagalbą. Mūsų vaistininkai yra tikrai informuoti ir apmokyti, atsižvelgdami į tai, ko gali prireikti pacientui, suranda informaciją ir ją pateikia“, – sako Ž. Juškytė.
Pagalbos iniciatyvos reikalingos, tačiau joms trūksta žinomumo
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė teigia, kad iniciatyva KAUKĖ-19 yra sveikintina. Visgi ji pabrėžia – svarbu, kad nukentėjusios moterys žinotų, kokią pagalbą ir kur gali gauti.
„Čia aš matau vieną problemą, tai yra žinomumas. Iš kur gyventojas gali žinoti, kad jis apie patiriamą smurtą gali pasisakyti vaistinėje ar kurioje nors kitoje vietoje? Turėtų tokia informacija būti labai aiškiai matoma ir komunikuojama“, – pabrėžia J. Šeduikienė.
Ji pateikia pavyzdžių, kad kitose šalyse informacija apie galimą pagalbą būna pateikiama ir moterų tualetuose, prekybos centruose ir t. t.
Pasak nevyriausybinės organizacijos vadovės, žinomumo trūksta ir kitoms moterų pagalbos priemonėms. Lietuvoje per pandemiją įdiegtas bendras telefono numeris, jungiantis šalyje veikiančius specializuotos kompleksinės pagalbos centrus.
Teisinė, psichologinė ir informacinė pagalba patyrusiems smurtą asmenims teikiama numeriu 8 700 55516. Taip pat pradėta konsultuoti ir internetu, pasitelkiant gyvojo pokalbio (angl. live chat) funkciją. Visgi, pasak Moterų informacijos centro direktorės, tam, kad šis numeris būtų žinomesnis, reikia skirti papildomų lėšų, o jų šiuo metu trūksta.
Įvertindama kitas Prancūzijoje per karantiną pradėtas taikyti priemones, J. Šeduikienė tvirtina, kad ir Lietuvoje smurto aukoms būtų reikalingos valstybės finansuojamos nakvynės viešbučiuose.
„Mūsų konsultantai iš nukentėjusių asmenų girdi, kad tų apgyvendinimo paslaugų jiems reikėtų. Kai kuriuose miestuose mes turime krizių centrus, čia teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims, bet daugeliu atvejų ji skirta aukai su vaikais.
Jei jūs neturite nepilnamečių vaikų, tokios paslaugos jums neteikia. Tie viešbučiai ir galėtų būti išsigelbėjimas, kai nukentėjusiajam tikrai reikia apgyvendinimo vietos, nes jis negali pasilikti savo gyvenamojoje vietoje“, – teigia pašnekovė.
Pasak J. Šeduikienės, jei ir Lietuvoje būtų pradėtos naudoti smurtautojams skirtos elektroninės apykojės, tai padėtų apsaugoti būtent nukentėjusius asmenis.
„Kai kalbame su įvairiais politikais, prokuratūra ar teismais, jie visi labai žiūri smurtautojo teisių, kad taip bus pamintos jo teisės. Aš visą laiką sakau: o kaip pamatinė nukentėjusiojo teisė gyventi saugioje aplinkoje ir gyventi oriai? Aš suprantu, kad žmogus dar nenuteistas, jo negalima laikyti nusikaltėliu, bet mes turime apsaugoti nukentėjusiuosius“, – pabrėžia J. Šeduikienė.
Pašnekovė primena, kad dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotuose nusikaltimuose 80 proc. visų nukentėjusių suaugusiųjų būna moterys.
Prieš moterų žudymą – su plakatais, už kuriuos gresia baudos
Prancūzijoje dėmesį į smurto prieš moteris ir moterų nužudymo problemą stengiamasi atkreipti ir specialiais ant sienų klijuojamais plakatais. Jie padaromi iš baltų A4 popieriaus lapų, kiekviename jų – juodais dažais užrašyta raidė. Plakatus gatvėse klijuoja judėjimo „Les Colleuses“ (liet. „Klijuotojos“) narės. Į šį judėjimą kartais įsitraukia ir Paryžiuje gyvenanti Akvilė Grigoravičiūtė.
„Tie klijuojami šūkiai būna labai įvairūs. Kai kuriais stengiamasi palaikyti moteris, patiriančias smurtą, pavyzdžiui, „Mes su tavimi“ arba „Tu ne viena“. Kai kurie šūkiai ar tekstai yra ilgesni, kai kurie pagerbia konkrečias aukas, dažnai su jų šeimų ar artimųjų sutikimu“, – pasakoja A. Grigoravičiūtė.
Tiesa, toks plakatų klijavimas Paryžiuje priskiriamas šiukšlinimui, už tai gali būti skiriama ir keliasdešimties eurų bauda. Pasak britų leidinio „The Guardian“, Prancūzijoje prasidėjęs judėjimas išplito jau daugiau nei 15 kitų valstybių.
Eurostato duomenimis, Vokietijoje ir Prancūzijoje fiksuojama daugiausia moterų nužudymų artimoje aplinkoje Europos Sąjungoje. Prancūzijoje paplitęs femicido terminas, apibrėžiantis moterų nužudymus, kuriuos įvykdo esami ar buvę jų partneriai.
2019 metais Prancūzijoje nustatytos 146 tokios moterų žmogžudystės. Būtent tais metais šalyje buvo rengiami daugiatūkstantiniai protestai, raginantys užkirsti kelią tokiems nusikaltimams, akcentavę būtent smurto prieš moteris problemą.
„Ta reakcija tikrai paskatino politikus labiau domėtis šia problema ar bent jau dažniau apie ją kalbėti. Bet manau, kad konkretūs sprendimai reikalauja struktūrinių pokyčių, kurie, deja, negali įvykti per vieną dieną. Pavyzdžiui, iki šiol, kiek teko girdėti, moterys, kurios patiria prievartą ar grasinimus, kreipiasi į policiją, dažnai jų skundai nėra registruojami arba į jas nežiūrima rimtai“, – teigia Paryžiuje gyvenanti A. Grigoravičiūtė.
Jos teigimu, šioje šalyje taip pat trūksta įstaigų, kuriose moterys, norinčios palikti smurtaujantį partnerį, galėtų apsigyventi.
Prancūzijoje 2020 metais fiksuota 90 moterų nužudymų artimoje aplinkoje, tai mažiausias skaičius per keliolikos metų skaičiavimo laikotarpį. Tačiau moterų teises ginančios organizacijos pabrėžia, kad toks skaičius yra vis tiek per didelis ir tikrai nėra priežasties švęsti. Pasak pašnekovės, taip pat nėra iki galo aišku, ar nužudymų sumažėjo dėl didesnio dėmesio smurto prieš moteris problemai, ar tai lėmė atsitiktinumai.
Smurto prieš moteris problema – ir Lietuvoje: ją reikia įsisąmoninti
Kaip pastebi Moterų informacijos centro direktorė J. Šeduikienė, Lietuva vykdydama smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir kovodama su šia problema per pastaruosius dešimtmečius padarė didžiulę pažangą. Tai, anot pašnekovės, paskatino ir 2011 metais priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
„Jau galų gale įsisąmoninome, kad yra smurtas artimoje aplinkoje, dabar mūsų visuomenei reikia įsisąmoninti, kad problema yra smurtas prieš moteris. Tai yra pagrindinis akcentas. Ne vienas politikas teigia, kad ir vyrai nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje.
Taip, nukenčia, tačiau jie dažniausiai nukenčia nuo vyrų. Ir tą mes turime suprasti, kad tos priemonės turi būti nukreiptos būtent moterims skirtai pagalbai organizuoti. Aišku, nepamirštant pagalbą teikti ir vyrams“, – pabrėžia nevyriausybinės organizacijos vadovė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija LRT RADIJUI yra pranešusi, kad šiuo metu baigiamas rengti atnaujintas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris įstatymas. Pasak J. Šeduikienės, labai svarbu, kad, kaip planuota anksčiau, jame būtų apibrėžiamas ir smurtas išimtinai prieš moteris, taip pat įvedamas apsaugos nuo smurto orderis.
Pašnekovė pabrėžia, kad smurto prieš moteris problemą padėtų spręsti ir vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimas.
„Konvencija iš principo yra politinis mūsų apsisprendimas, politinė valia, kad taip, mes matome tą problemą (kad yra smurtas artimoje aplinkoje, kad yra smurtas prieš moteris) ir mes pasižadame šioje srityje dirbti. Faktiškai šioje konvencijoje ir yra vardijamos visos prevencinės priemonės, pagalba, kad būtina nubausti smurtautoją. Priėmę konvenciją, mes turėtume peržiūrėti visą savo prevencijos, pagalbos ir baudimo sistemą“, – teigia J. Šeduikienė.
Prancūzija Stambulo konvenciją ratifikavo 2014 metais.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt
