Prieš beveik metus įkurtos, bet jau kritikos spėjusios sulaukti Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė Ramunė Jurkuvienė sako pastebinti grėsmių šeimos institutui. Ji atkreipė dėmesį į sumažėjusį gimstamumą ir kėlė klausimus, ar šeima iš tiesų laikoma valstybės ir visuomenės pagrindu. Pasak R. Jurkuvienės, svarbu kalbėti ir apie pasikeitusią situaciją karantino metu.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė R. Jurkuvienė pristatė tarybos ataskaitą. Tarybos pirmininke ji paskirta praėjusių metų spalį. Anksčiau ji sulaukė kritikos dėl pasisakymų apie smurtą patiriančias moteris, pati taryba kritikuota kaip moralės policija ir raganų medžioklė.
Taip pat skaitykite
„Jei kažkas labai dideles grėsmes įžvelgia visuomeniniais pagrindais veikiančioje Šeimos taryboje, tai (...) nesu tikra, ar jie realybėje gerai pažįsta ne cenzūros kelią, ne susipriešinimo kelią, ne inkvizicijos kelią, o dialogo kelią“, – anksčiau LRT.lt sakė tarybos pirmininkė.
Trečiadienį R. Jurkuvienė kalbėjo, kad tarybos tikslas – ieškoti sprendimų ne kaltinimo keliu, o dialogo būdu, ieškant išeities ir atsižvelgiant į realią šeimų situaciją. Anot jos, svarbu ir tai, kad šiame dialoge dalyvautų ir pačios šeimos, kad būtų gerbiama jų autonomija.

Pristatydama tarybos ataskaitą, R. Jurkuvienė sakė, kad taryba vykdė patariamąją funkciją, teikė pasiūlymus dėl įvairių teisės aktų, pavyzdžiui, posėdyje svarstė Švietimo įstatymo straipsnių projektą dėl vaikų ugdymo ankstinimo tikslingumo, pateikė savo nuomonę.
Problemos karantino metu
Pasak tarybos pirmininkės, daugiau dėmesio skirta situacijai pandemijos kontekste. Ji tvirtino, kad COVID-19 didina psichoemocinę įtampą šeimose, jose patiriama daugiau baimės, įtampos, liūdesio. Blogesni rodikliai užfiksuoti balandį, šiuo metu situacija gerėja, bet dar nepasiekė tokio lygio, koks buvo iki karantino.
Karantino metu šeimos susiduria ir su finansiniais sunkumais: „Ryškiai sumažėjusios vidutinių šeimų pajamos, net, jei prastovose, pajamos apie 30 proc. sumažėja. Tada ateina prašyti maisto, nes sako, kad jų pagrindinės išlaidos susijusios su mokesčių mokėjimu, tad, jei niekada neprašė maisto, dabar turi prašyti“, – pasakojo R. Jurkuvienė.

Šeimos tarybos pirmininkė pabrėžė gaunanti grėsmingų signalų iš regionų, kad karantino metu trūksta globėjų, ypač – budinčių globėjų.
„Socialinės rizikos šeimų situacija tikrai negerėja, COVID-19 kontekste problema yra ta, kad socialiniai darbuotojai negali tokiu pačiu intensyvumu dirbti, šeimos kai kada tai išnaudoja nebūtinai geriems tikslams. Jų situacija nuo to nelabai gerėja, alkoholizmo, smurto protrūkių tikrai yra daugiau, skyrybų daugiau“, – problemas vardijo R. Jurkuvienė.
Pasak jos, budintys globėjai masiškai atsisako globoti vaikus, todėl kyla klausimas, ką daryti tokiose situacijose, kai vaikai paimami iš šeimų.
Įžvelgė grėsmių šeimai
Parlamentaras Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Seimo nariai gauna šimtus laiškų, kuriuose teigiama, kad naikinamas šeimos institutas. Jis tarybos pirmininkės teiravosi, ar taryba pastebi tokias tendencijas.
R. Jurkuvienė tvirtino, kad toks procesas vyksta visoje Europoje, o Lietuvoje jis taip pat ryškėja.
„Tas procesas intensyvėja, ryškiai daugiau yra šeimų, nesudarančių santuokos, labai didelis šuolis per 30 metų įvyko. Vaisingumas – jei anksčiau, 1990 metais, pagimdydavo per metus 54 tūkst. vaikų, 2020 metais pagimdė 24 tūkst.“, – teigė tarybos pirmininkė.

Ji taip pat abejojo, ar šeima iš tiesų Lietuvoje laikoma visuomenės ir valstybės pagrindu.
„Jei ji būtų centre, visos kitos institucijos būtų jai pagalba. Dažnai tos institucijos save mato tikslu, o šeima yra kaip įrankis, kaip priemonė. Tokios tendencijos yra“, – kalbėjo R. Jurkuvienė.
Pasak jos, tokios tendencijos, mažinančios gimstamumą ir stabdančios šeimų kūrimąsi, nepadeda, tad svarbu atkreipti į tai dėmesį ir imtis politikos, kurios centre būtų šeima.
„Kad daug grėsmių yra, tai taip, jų yra daug, bet nuo būsimų sprendimų gali tos grėsmės mažėti“, – argumentavo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė.
Kokie tarybos įgaliojimai?
Praėjusių metų gegužę Socialinių reikalų ir darbo komitetas patvirtino Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį. Šeimos stiprinimo įstatymas buvo priimtas 2017 metų spalį.

Įstatyme teigiama, kad Nacionalinė šeimos taryba yra šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, veikianti visuomeniniais pagrindais ir sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų.
Taryba dalyvaus formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis ir šeimos stiprinimo prioritetus, palaikys ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuos jų lūkesčius, teiks Seimui ir Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo.
Numatoma, kad taryba taip pat rengs ir kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pristatys pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį, vertins numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai arba atlieka teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną.






